Maironio žemėje…
Pastabos pasikalbėjus su Raseinių rajono savivaldybės administracijos ekologais Tomu ANDRIULIU ir Vilma KUNDROTIENE
Rasos Maslauskiškių kaime (Dalios Linikienės nuotrauka)
Raseinių rajonas – prie didelio kelio. Taip kalba patys šio rajono gyventojai, taip pasako ir magistrale Kaunas-Klaipėda šį kraštą kertantys keleiviai. Neretai ir sustojantys kiek pasidairyti po Dubysos klonius, po poeto Maironio žemę, ar prisišliedami prie Šiluvos maldininkų, gal net pagerbdami joje amžinam poilsiui atgulusį didį režisierių Eimuntą Nekrošių.
Daug žymių vietų esama Raseinių krašte, daug ir gamtos lankytinų objektų esama. Pasilabinus Raseiniuose su šios savivaldybės administracijos atstovais, kuriems rūpi aplinkosaugos dalykai, žinoma, kalba vis krypo gana proziškų esmių link.
Juk šįsyk mano pašnekovai – Tomas Andriulis, Raseinių r. savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas (ekologijai) bei jo kolegė, to paties skyriaus vyresnioji specialiste (ekologijai) Vilma Kundrotienė. Pastaroji savivaldybės administracijoje dirba jau ne pirmus metus, o Tomas – „dar tik įsivažiuoja“, dar stažo šiose pareigose metais neskaičiuoja…
Kas atvykėlį traukia į Raseinių kraštą?
Atsakydamas į šį pasiteiravimą Tomas Andriulis sakė, jog raseiniškiai didžiuojasi Dubysos slėniu, jame esančiomis vertybėmis. Savitas yra Bedančių (Plauginių) miške „Gražusis ąžuolas“ (Padubysio girininkija). Jo link miškininkai įrengė taką, tad lankytojai nesunkiai gali šį miško galiūną aplankyti. Smagu apsilankyti Jūkainių mišriame miške (Jūkainių geomorfologinis draustinis), kur miškininkai taipogi įrengė pažintinį taką, puošiamą ir medžio drožėjų sukurtomis skulptūromis. Įrengta čia ir poilsiavietė. Traukia vietinius bei atvykėliuss ir Molavėnų ąžuolas (greta piliakalnių komplekso), kuris yra saugomas valstybės, nors tas ąžuolas yra nykstantis, nebežaliuojantis.
Vilioja ir Maslauskiškių malūnas, ir per 150 metų turinti storoji Kengių liepa (prie kelio Raseiniai-Laužai-Tarosai), ir Lyduvėnų tiltas. Lankytinas ir Antano Smetonos pasodintas ąžuolas.
Vien dairantis po Dubysos regioninį parką dienelės gali nepakakti…
Ir „Darom“, ir daroma…
Prieš įsibėgėjant pokalbiui su šiais specialistais žinojau, jog Vilmai rūpi: tvenkiniai, aplinkos monitoringas, nuotekų tvarkymas, paviršiniai vandenys bei jų priežiūra, centralizuoti vandens tinklai, žuvivaisa, bešeimininkiai gyvūnai, aplinkosauginis švietimas, specialioji aplinkos apsaugos rėmimo programa… O Tomui: visa atliekų tvarkymo struktūra, bendradarbiavimas su Kauno regiono atliekų tvarkymo centru, konteineriai atliekoms ir jų priežiūra, medžioklės (plotų vienetai, prevencija, žala) klausimai, karjerai…
„Tiesa pasakius, šiek tiek veiklą vienas kito ir dubliuojame, nes juk vienas kitą kai kada ir pakeisti turime“, – pridūrė Tomas Andriulis.
Tad ir nusprendėme, jog apie viską (kas gero ir kas neitin) rajone kalbėsime trise. Tačiau tądien vykęs rajono Tarybos posėdis vis „pasigesdavo“ Tomo Andriulio, tad kiek ilgėliau teko bendrauti su Vilma Kundrotiene. Kadangi jos akiratyje – ir aplinkosauginis, ekologinis švietimas, tad ir kalbą pradėjome nuo jo. Beje, raseiniškiai šiemet vasarą patapo kiek ir išskirtiniais. Prezidento Jono Žemaičio vardu pavadintosios gimnazijos baigiamųjų klasių moksleiviai Tomas Kybartas, Domantas Pranckūnas bei Douglas Gliwa (jaunųjų miško bičiulių būrelis „Jaunuolynas“, kurio vadovė – geografijos vyr. mokytoja Kristina Ražanienė) tapo konkurso „Jaunimas Europos miškuose“ nacionalinio etapo nugalėtojais. Tad rudenį atstovavo Lietuvai europiniame konkurse (organizuotame Lietuvoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke).
Savivaldybės administracijos ekologė taipogi pasidžiaugė: raseiniškiams garbė, jog respublikiniame jaunųjų miško bičiulių konkurse Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos atstovai pelnė pirmąją vietą.
„Savivaldybė aplinkosauginiam švietimui skyrė ir skiria ne vien tik dėmesį, o ir lėšų. Kiekvienais metais skelbė konkursus, kuriuose aktyviai dalyvavo ir ugdymo, mokymo įstaigos. Konkurso sąlygos skelbia, jog galimos ir įvairios talkos, viktorinos, mokyklos aplinkos ar kraštovaizdžio tvarkymas ir t.t. Kai kas aplinkosauginį švietimą suvokia kaip atitinkamų lektorių kvietimą į mokyklą, pasikviečiant ir tėvus. Aplinkosauginiuose projektuose dar galėčiau paminėti kaipo aktyvius Ariogalos, Viduklės, Betygalos gimnazijas… Žodžiu, visos rajono ugdymo bei mokymo įstaigos aktyviai teikia projektus, tad svarbu atrinkti tuos, kurie labiausiai remtini“, – kalbėjo Vilma Kundrotienė.
Pasak šios specialistės, Raseinių krašte atliekamas ir švietėjiškas darbas, kai ir pedagogai aiškina apie atliekų rūšiavimą – darželiuose, mokyklose. Čia paminėtinas Raseinių „Saulutės“ vaikų darželis, „Šaltinio“ progimnazija…
Vilma Kundrotienė sakė, jog Raseinių krašto bendruomenės čia taipogi pagirtinos, jos aktyviai visada dalyvauja ir akcijose „Darom“. Paprašius paminėti, išskirti aktyviausiuosius, išgirdau, jog aktyvūs yra visi, tad išskirti gal ir nederėtų… Pašnekovė pasidžiaugė ir kita kuo: „Turime tokia paskyrą Facebook‘e „Gyvūnai Raseiniuose“, kurioje žmonės informuoja apie pasimetusius naminius gyvūnus. Tai kur kas geriau nei kokie skelbimai lentose“.
Gamtos ištekliai, kurie vilioja…
Teiravausi Vilmos Kundrotienės ir Tomo Andriulio apie sovietiniais metais atsiradusius Raseinių rajone tvenkinius: ar jie nūnai nesukelia problemų? Tomas sakė, jog 2012-ais vienas tvenkinys buvo rekonstruotas. Kažkiek buvo tvarkomas ir Viduklės pirmasis bei antrasis bei kiti tvenkiniai. Tad per pastaruosius 5-6 metus savivaldybės teritorijoje išvalyti bent 6 tvenkiniai.
Pasak pašnekovų, tokiais projektais labiau rūpinasi kolegos iš Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus (tuo, kas sietina su melioracijos įrenginiais).
Vilma pridūrė, jog visus išvalytuosius tvenkinius, iš kurių buvo išleistas vanduo, vėliau reikėjo įžuvinti (Raseinių 1-as ir 2-as, Prabaudos, Viduklės 1-as ir 2-as tvenkiniai). Po to šie vandens telkiniai perduoti naudotis Raseinių r. medžiotojų ir žvejų draugijai (vadovas Rimvydas Mikelaitis), kuri toliau rūpinasi įžuvinimo reikalais.
Domėjausi ir įvairiais gamtos ištekliais, kuriais dosnus Raseinių kraštas.
Tomas Andriulis: „Įmonė „Raseinių komunalinis ūkis“ eksploatuoja kelis karjerus. Juose veiklos kontrolę vykdo Raseiniuose esanti Aplinkos apsaugos inspekcija. Ūkininkas privačioje žemėje karjero atidaryti negali, nes žemės gelmių turtai priklauso valstybei.
Dėl medžioklės. Mūsų pagrindinė funkcija – medžioklės plotų vienetų sudarymas ir jų ribų pakeitimas. Tarkime, žmogus nenori, kad jo žemėje būtų medžiojama, tad raštu pateikia mums prašymą. Tam yra sudaroma komisija. Dirbu šiose pareigose neseniai, tad šios problemos dar neteko spręsti, tačiau anksčiau, kiek teko girdėti, to reikėjo imtis. Tiek su laukų, tiek su miškų savininkais. Kiek pamenu, būta draudimo medžioti atskiroje vietovėje (medžioklės ploto vienete). Jei toje vietoje ir toliau medžiojama, rajono aplinkosaugos inspektoriai turi imtis konkrečių priemonių. O, tarkime, žvėrių skaičiavimas tam tikroje teritorijoje – ne mūsų veiklos sfera. Žinau, kaip medžiotojas, jog medžiotojų būreliams – vis didesni limitai, tad žvėrių populiacija lyg ir gausėja.“
Vilma Kundrotienė pastebi: išvykų metu tenka įsitikinti, jog būna žvyro kasimas ne ten, kur yra duotas leidimas.
„Apie tai informuojame ir seniūnijas, ir rajono aplinkos apsaugos inspekciją“, – sakė ekologė.
Atliekos ir mokesčiai…
Su Tomu Andriuliu ilgėliau kalbėjomės apie mokesčių rinkimą už komunalines atliekas iš gyventojų, nors… Pasirodo, mokesčiai – ne Tomo veiklos sfera… Tačiau pokalbį tęsėme.
„Mūsų savivaldybėje vadovaujamės dvinare mokesčių rinkimo sistema. Apie šios sistemos teigiamas ar neigiamas puses galėtų komentuoti jau kiti specialistai, iš kito skyriaus. Mums labiau rūpi pačios aikštelės, kuriose surenkamos atliekos, atliekų vežimas iš jų, kontrolės dalykai. Apie tai, ką reikia atleisti (ir kada) nuo minėto mokesčio, jau sprendžia kiti specialistai. Jei būtų vadinamasis Viešasis skyrius, funkcijos, susietos su minėtomis atliekomis, gal būtų ir sutelktos ir viename skyriuje“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis sakė, jog Raseinių savivaldybės administracija yra gavusi ES paramą dėl bendrojo naudojimo atliekų surinkimo aikštelių rekonstrukcijos – tiek mieste, tiek kaimuose. Tad bus pastatytos naujos ar rekonstruotos 169 minėtos aikštelės. Rekonstruojant aikštelėse atsiras trinkelių danga, bus aptvertos, apšviestos, neminint jau naujų konteinerių. Žinoma, didžioji dalis aikštelių bus rekonstruojamas atsižvelgiant į valstybinio atliekų tvarkymo planą, Aplinkos ministerijos reikalavimus. Gėluvos kaime (netoli Ariogalos) bus įrengta (planuojama iki 2018-ųjų pabaigos) surinkimo aikštelė didelių gabaritų atliekoms. Tokia aikštelė dabar rajone yra tik viena – Andrušaičių kaime (netoli Raseinių, ten kur anksčiau buvo sąvartynas, kurio vietoje yra atliekų perkrovimo-presavimo aikštelė, iš kurios atliekos vežamos į regioninį sąvartyną – netoli Kėdainių – ar atliekų rūšiavimo įrenginį, esantį greta Kauno). Atliekų vežimo operatorius – „Raseinių komunalinės paslaugos“, su šia įmone sutartis pasirašyta iki 2020 metų, jei tai neprieštarauja viešųjų pirkimų įstatymui.
„Raseinių mieste prie daugiabučių yra sudaryta galimybė gyventojams rūšiuoti savo atliekas – yra buitinėms atliekoms ir antrinėms žaliavoms (stiklui, plastikui, popieriui) skirtieji konteineriai (vadinamieji „varpeliai“). Iš maždaug 10 tūkst. individualių namų valdų apie 3 tūkst. jų yra sudarytos sąlygos taipogi rūšiuoti atliekas (išdalinti papildomi konteineriai). Vadinamosios žaliosioms atliekoms kompostuoti buvo išdalinta individualioms valdoms apie 4 tūkstančiai konteinerių. Žinoma, dėžę kompostavimui gali įsirengti kiekvienas, tik reikia šiek tiek noro“, – pasakojo Tomas Andriulis.
Pasiteiravus apie tai, kokios mokestinės lengvatos taikomos tiems, kurie sąžiningai rūšiuoja atliekas, išgirdau: „Iš miesto teritorijos komunalinės atliekos konteineriuose vežamos per metus 24 kartus, t.y. dukart per mėnesį. Ar išvežė, ar ne tuos 24 konteinerius, vis tiek žmogui reikėjo mokėti tą pačią kainą. Dabar esama tvarkos, jog žmonės moka už pilną išvežtą (ištuštintą) konteinerį. Jei žmogus kasmet atveš tik 12 kartų, tai ir mokės tik už 12 ištuštintų konteinerių.“
Beje, prie kiekvieno konteinerio yra lentelės, kuriose nurodoma ką galima mesti, ko nereikia. Išleisti ir lankstinukai, su išsamia informacija apie atliekas, jų rinkimą, mokesčius už atliekas ir pan.
Atsisveikinant Tomas Andriulis tiesiog įteikė tokio turinio atmintinę, kuri, manyčiau, praverstų ne vien raseiniškiams.
Į Raseinių atliekų priėmimo aikštelę (Andrušaičių k., Andrušaičių sąvartyno teritorijoje) galima nemokamai vežti (šioje aikštelėje namų ūkio atliekos, išskyrus komunalines, priimamos tik iš gyventojų):
medieną: senus baldus, įvairius medinius daiktus ir kitas medines atliekas;
stiklą: skaidrų ir spalvotą, įvairią stiklo tarą, stiklo duženas ir atliekas;
popierių: laikraščius, žurnalus ir kitus spaudinius, pakuotes, kartoną, atraižas;
plastmasę: plėveles, indus, žaislus, vamzdžius, įvairią tarą bei plastikines pakuotes;
metalą: metalinius namų ūkio daiktus, įrankius, įrengimus ir jų dalis;
buitinius prietaisus ir įrengimus: šaldytuvus, televizorius, virykles, žaislus, elektros prietaisus ir kitus įrenginius;
padangas: lengvųjų automobilių, dviračių;
pavojingas buitines atliekas: liuminescencines lempas, akumuliatorius ir galvaninius elementus, senus tepalus, transporto priemonių oro ir tepalo filtrus bei kitas pavojingas buityje susidarančias atliekas;
buityje susidarančias statybines atliekas: betoną, plytas, izoliacines medžiagas, mišrias statybines ir griovimo atliekas.
Biologiškai suyrančias atliekas (smulkias šakas, lapus, nupjautą žolę) iš gyventojų nemokamai priima UAB „Raseinių vandenys“ eksploatuojamoje dumblo tvarkymo aikštelėje, kuri yra šiuo adresu: Raseinių r. sav., Raseinių sen., Kalniškių k. 2 (už atliekų tvarkymo aikštelės).
Augusto Uktverio nuotraukos