2020 01 16 Vilniaus miesto savivaldybės administracija (Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Aplinkos apsaugos poskyris) bei sostinės Žirmūnų bendruomenė (įgyvendinusi minėtos savivaldybės aplinkosauginio švietimo projektą „Vilniaus miesto savivaldybės įmonių ir įstaigų žaliųjų erdvių konkursas“) pakvietė į konferenciją „Žalioji miesto aplinka – aplinkosauginio švietimo erdvė“.
Susibūrėlius palabino ir sveikino minėto Aplinkos apsaugos poskyrio vyriausioji specialistė dr. Ona Motiejūnaitė.
Kartu ir pasidžiaugė, jog į savivaldybės Tarybos posėdžių erdvią salę susirinko atstovai daugiau kaip 50 mokymo ir ugdymo įstaigų. Susirinko kaipo konkurso dalyviai. Iš jų didžiausias būrys, atstovaujantis sostinės vaikų darželius.
Geroji patirtis turi sklisti
„Džiaugiuosi už jus visus, čia esančius ir nesančius, kurie moko pajausti gamtą, pamilti ją. Vaikų darželyje, vėliau – mokyklose, ugdomi esminiai pradmenys, kurie pasitarnauja visam žmogaus gyvenimui. Viliuosi, jog žaliųjų edukacinių erdvių kūrimas netaps niekam trumpalaikiu projektu ar kokia nors ateinančia ir praeinančia mada. Nes tai juk yra didžiulė vertybė – mokytis gamtoje ir iš gamtos“, – kalbėjo renginio šeimininkė bei vedančioji Ona Motiejūnaitė.
Ji netruko pristatyti Vilniaus lopšelio-darželio „Rūta“ grupės „Seklytėlė“ ugdytines (meninio ugdymo mokytoja Karolina Kriūnaitė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Žiemienė, mokytojos Vida Matijošienė ir Aida Kaunienė), kurios muzikiniu inkliuzu labino susibūrėlius.
Sveikinimo žodį tarė ir sostinės mero patarėjas Albertas Lakštauskas. Jį Ona Motiejūnaitė pristatė kaipo ekologinio švietimo kuratorių, kuris visus susirinkusiuosius vadino tiesiog bičiuliais.
„Puiku, jog ne vien rūpinatės savo mokyklų ar darželių žaliosiomis aplinkomis, o ir perteikiate kitiems savo patirtį, idėjas, kurias galima ir būtina skleisti, plėtoti. Kartu džiaugiuosi tuo, kas pasiekta, perduodu geriausius Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus padėkos žodžius. Viliamės, jog geroji patirtis mokyklose gali pasklisti ir tvarkant miesto parkus, skverus, kitus žaliuosius plotus“, – sakė Albertas Lakštauskas.
Žodį tarė ir Seimo nario, akademiko prof. Eugenijaus Jovaišos patarėja Nijolė Balčiūnienė, etnologė, žinoma žygių po Pavilnių ir Verkių regioninius parkus (ir ne tik) organizatorė bei vedlė.
„Džiaugiuosi, jog Vilniaus savivaldybės administracijoje dirba Ona Motiejūnaitė, tikrai nuoširdžiai visus burianti į gamtos (o ir kultūros paveldo, nes tuo įsitikinome išklausę vaikų iš darželio atliekamą kūrinį) draugų gretas“, – sakė Nijolė Balčiūnienė, perduodama ir nuoširdų Eugenijaus Jovaišos sveikinimą.
Aušra Birietienė, iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, taipogi pasidžiaugė tuo, kas daroma Vilniaus miesto mokymo bei ugdymo įstaigose: „Džiugina, jog vilniečiams aktualu (tai patvirtintų ir kone pilnutėlė ši erdvi salė) žaliosios erdvės, aplinkosauginis švietimas. Kuo daugiau tokių savitų žaliųjų aplinkų sukursime, tuo didesnė viltis, jog po mūsų ateis kitaip mąstanti karta, keisis ir mūsų kasdienybė. Tai, kas pasiekia mažo vaiko širdelę, galop pasieks ir suaugėlį.
Ona Motiejūnaitė priminė, jog konkurso metu buvo organizuoti ir trys seminarai, skirtieji pedagogams. Vienas jų – sostinės Bernardinų sode. Kitas – VU Botanikos sode, Vingio skyriuje. Trečiasis seminaras surengtas Kaune, VDU Botanikos sode (įkurtame 1923 metais), kur esama seniausiai sukurtų edukacinių erdvių. Šiuos seminarus vedė ir Vilniaus universiteto Botanikos sodo Vingio skyriaus specialistės dr. Regina Juodkaitė, Kristina Balnytė.
Edukacinių erdvių tikslas
Tema „Gamtinės edukacinės erdvės: mada ar būtinybė?“ kalbėjo (tikrai ne pranešimą skaitė) Vilniaus universiteto (Ugdymo mokslų institutas, Filosofijos fakultetas) docentė dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė.
„Edukacinės erdvės gali būti apibrėžiamos įvairiai (tiek gamtinės, tiek ir vidaus, tiek ir virtualiosios, skaitmeninės): padeda materializuoti ir modernizuoti ugdymo turinį; motyvuoja ugdymo proceso dalyvius. Edukacinių erdvių tikslas – aktyvinti ugdymo proceso organizavimą, įtraukiant į praktinę veiklą visą mokyklos bendruomenę bei maksimaliai išnaudojant aplinką. Ir tai neturi tapti kokia nors mada, nes mada – trumpas tam tikro skonio, kokios nors reiškinio vyravimas ar populiarumas“, – kalbėjo Rita Makarskaitė-Petkevičienė.
Ji pakvietė susimąstyti: ką reiškia, kai humanitariniai ir socialiniai mokslai (kad ir psichologija) vaizduoja pasaulį be gamtos, o gamtos mokslai (kad ir ekologija) vaizduoja pasaulį be žmogaus. Pridurta, jog aplinkoje (mes nevaldome aplinkos, mes valdome save aplinkos atžvilgiu) turėtų būti nagrinėjami dviejų tipų ryšiai: žmogus-gamta; žmogus-žmogus-gamta.
„Kaip miesto vaikui parodyti vaivorykštę? Kaip nusakyti tą po lietaus kvepiantį orą? Kaip tam vaikui sužinoti: ar po lietaus prityla paukščių balsai? Vaikai per pirmuosius kelerius gyvenimo metus turi pradėti ugdytis pagarbos ir rūpinimosi natūralia aplinka jausmą (arba rizikuojame, kad niekada neišsiugdys tokio požiūrio). Juk neatsitiktinai J. V. Gėtė teigė: „Gamta – vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas“. Suformuokime vaiko ugdymui sodus“, – kalbėjo Rita Makarskaitė-Petkevičienė.
Ji taipogi priminė, kad dalį (1/4) dalykui skiriamo laiko ugdymas turėtų vykti tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje (kad ir parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.) aplinkoje, laboratorijose.
Kodėl verta naudotis gamtinėmis priemonėmis, gamtinėmis medžiagomis? Pasak Ritos Makarskaitės-Petkevičienės: gamtinės priemonės nieko nekainuoja; moko matyti smulkmenas (spalvą, formą, tekstūrą, pasikeitimą); moko biologijos ir lavina biologijos žodyną (augalų, paukščių pavadinimai); moko vaikus saugoti aplinką, įtikina, jog užsiėmimą galima rasi visur ir pasinaudoti tuo kas yra greta; skatina kūrybiškumą… O gamtinės medžiagos – akmenukai, pagaliukai, lapai, žolės, kriauklės, žiedai, kaštonų sėklos, gilės, kankorėžiai, pušies spygliai, medžių žievė, smėlis, vanduo… Tad aplinka, gamta – dar vienas puikiausias mokytojas, pasitarnaujantis ir žemės meno kūrėjams. Gamta – ir sveikatos šaltinis. Svarbu – dialogas su gamta, ekologinis sąmoningumas. Svarbu – įsižiūrėti, įsiklausyti, pajausti, grožėtis, puoselėti, globoti… Tada gal prisiminsime net ir purvo žaidimus, Purvo dieną (06.29).
Aplinkosauginio švietimo erdvė: aktualu visoje Lietuvoje
Apie 2020-ųjų visos šalies mastu vykdomą konkursą (organizuojamas kas dveji metai), skirtą mokyklų edukacinių erdvių aktualinimui, kalbėjo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas Almantas Kulbis bei šio skyriaus metodininkas Tomas Pocius.
Beje, Almantas Kulbis atsigręžė praeities link. Prisiminė nuostabiąją profesorę Eleną Šapokienė, kurios mokiniu save vadino, kurios mokinėmis buvo ir Rita Makarskaitė, ir Ona Motiejūnaitė, ir daugelis kitų gamtininkų, nūnai dirbančių jau nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje.
„Daug gerų darbų atlikta. Ir visa tai siečiau ir su profesore Elena Šapokiene. Manyčiau, jog ir mokyklų žaliųjų edukacinių erdvių kūrimas taipogi sietinas su Elenos Šapokienės veikla, mokymu, jos idėjomis. Viliuosi, jog mes pateisiname tai, jog buvome Elenos Šapokienės mokiniais.
Apie konkursą, kuris anksčiau vadinosi mokyklų aplinkos tvarkymo konkursu, o dabar – edukacinių žaliųjų erdvių konkursu. Svarbu čia – edukacija. Juk anksčiau klausdavome: kaip pavyksta išsaugoti prie mokymo ar ugdymo įstaigos nuostabias vejas, gėlynus? Išgirsdavome, jog vaikai čia nevaikšto. Dabar viskas skirta kaip tik edukacijai, o ne vien tik grožiui. Jei kur kampe auga ir dilgėlės ar piktžolės – nieko blogo. Jei tik tai pasitarnauja edukacijai. Kai nedalyvaujančių konkurse mokyklų atstovų pasiteirauju, kodėl nedalyvaujate konkurse, dažnai išgirstu: nieko tokio neturime… Daug ir nereikia, svarbu žinoti kryptį. Reikia žinoti, kad ir akmuo (kas po juo gyvena?), ir medis (kokių kerpių auga?) gali pasitarnauti edukacinėms reikmėms. Kartais geriausios idėjos atsiranda ir tada, kai esi biednas. Atsiranda tada ir paprasti, nesudėtingi dalykai. Beje, ir mokyklų edukacinių erdvių konkurse dabar nugalėtojai varžosi su nugalėtojai, o vadinamieji „neprofesionalai“ – atskiroje grupėje“, – kalbėjo Almantas Kulbis, primindamas, jog mokyklų edukacinių erdvių konkursas jau paskelbtas, o nugalėtojai bus pagerbiami spalio 15-ąją, Vilniuje, Kairėnuose, Vilniaus universiteto Botanikos sode.
Vykstant minėtam konkursui bus surengta ir keletas mokymų, seminarų. Apie juos kalbėjo Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus metodininkas Tomas Pocius, neseniai pradėjęs darbą minėtame skyriuje.
„Seminarai vyks Lietuvoje, tačiau nuvyksime ir į Estiją. Gegužę jau žinosime, kurios mokyklos savivaldybių bus deleguotos (t. y. geriausiai pasirodys miestuose, rajonuose) į nacionalinį konkursą. Tada bus pasitelkta komisija, tada pradėsime keliones į mokyklas, darželius, apžiūrint jų edukacines erdves. Žinoma, tiems, kurie jau yra dalyvavę tokiuose konkursuose, kartelė vertinant bus kiek pakelta (domins ir tai, ką naujo pristatote, kaip ir kur viešinate savo pasiekimus – svarbu dalintis patirtimi) aukščiau, nei tiems, kurie dalyvauja pirmą kartą. Manau, jo geriausius jau žinosime rugpjūčio viduryje“, – sakė Tomas Pocius.
Geriausieji – ir leidinyje
Leidinį „Vilniaus miesto savivaldybės įmonių ir įstaigų žalioji aplinka – aplinkosauginio švietimo erdvė“ pristatė autorės dr. Ona Motiejūnaitė, Rita Stulpinienė bei recenzentė Giedrė Kmitienė.
„Viską sudėti į vieną leidinį buvo keblu, ypač – atrinkti nuotraukas. Siekėme parodyti tas erdves, kurios iš tikro yra funkcionalios“, – sakė Ona Motiejūnaitė.
„Šia knyga tiesiog galima pasinaudoti, kad grožis būtų plėtojamas“, – tarsi konstatavo Giedrė Kmitienė.
… Galop atėjo metas ir konkurso „Vilniaus miesto savivaldybės įmonių ir įstaigų žalioji aplinka – aplinkosauginio švietimo erdvė“ dalyvių žaliųjų edukacinių erdvių pristatymui bei apdovanojimui. Šio darbo ėmėsi konkurso vertinimo komisijos nariai.
O joje buvo: pirmininkė – Goda Krukauskienė (Vilniaus m. savivaldybės Tarybos narė, Aplinkos ir energetikos komitetas) bei nariai – dr. Giedrė Kmitienė, Rita Stulpinienė, dr. Inga Kepalienė, aplinkosaugos veteranas Kęstutis Turonis bei projekto vadovas Martynas Demšė.
„Žirmūnų bendruomenė, kuriai vadovauju, gyvuoja dešimtuosius metus. Patys imamės aplinkos tvarkymo darbų. Puiku, kad savivaldybėje dirba uolioji Ona Motiejūnienė, skatinanti organizuoti įvairias aplinkosauginio švietimo misijas. Vilniuje esama daug gražių žaliųjų edukacinių erdvių, tad Žirmūnams yra iš ko mokytis“, – sakė Martynas Demšė.
„Švietimo įstaigų gražiausios aplinkos tvarkymui įvertinti konkursą sostinėje pradėjome 2002 metais, kai tuomet dirbau sostinės savivaldybėje. Tuo metu buvo įkurta ir Lietuvai pagražinti Vilniaus draugija. Su jos pagalba ir vyko konkursai. Net ir visoje Vilniaus apskrityje. Pradžioje nebuvome gal ir tinkamai suvokti, tačiau viskas įsivažiavo. Džiaugiuosi, kad tenka pamatyti dar ir tuos darbuotojus mokymo įstaigose, kurie buvo pačioje pradžioje“, – sakė Kęstutis Turonis.
… Apdovanojant (žiūronais, lupomis, teleskopais, mikroskopais ir kitais vertingais daiktais) būta ir įvairių nominacijų.
Nominacija „Bičiulystė“ buvo skirta literatūrinio A. Puškino muziejaus atstovams, daug dirbančiais ir gamtinėje aplinkoje.
Nominacija „Žalioji klasė“ buvo skirta visą teritoriją su stotelėmis, spalvingomis edukacinėmis erdvėmis įsirengusiam l/d „Žilvičiui“, turinčiam ir žilvičių alėją.
Nominacija „Inovacija 2019“ buvo skirta akcijos „Oranžinis moliūgas“ organizatoriui iš l/d „Rūta“. Darželyje daromos ir originalios vėtrungės – drugeliai.
Nominacija „Žydintis sodas“ buvo skirta vertybei – darželio teritorijoje žydint senam sodui, esant pievai, vaistinių ir grūdinių kultūrų sklypui. Pelnė daug erdvių turintis l/d „Pipiras“.
Nominacija „2019 metų startuolis“ buvo skirta l/d „Puriena“, kuriame pradedamos kurti žaliosios edukacinės erdvės.
Nominacija „EKO akademija 2019“ buvo skirta l/d „Jurginėlis“. Turi labai didelė erdvę tyrimams, mokosi rūšiuoti, imasi daržininkystės, turi ir savą „Saulės laikrodį“.
***
Pagerbtieji prizininkai (lopšelių – darželių grupė):
Trečioji vieta skirta l/d „Pelenė“, kur atsirado erdvės meteorologiniams tyrimams, tad braižomos ir vėjų rožės, esama ir „Žaliosios knygos“.
Trečioji vieta skirta l/d „Coliukė“, kur skirta erdvių ir moliūgams, ir keliautojams, ir daug muzikinių instrumentų, padarytų iš dviračio vamzdžių.
Antroji vieta skirta l/d „Justinukas“. Savo aplinkoje sukūrė parkus. Esama ir vaismedžių parko, auga kukurūzai, saulėgrąžos ir daug kitų augalų. Turi ir gyvąjį kampelį, kuriame esama ir driežų.
Antroji vieta skirta Markučių lopšeliui darželiui. Esama įvairių gėlynų, dirvos bei vandens tyrimams skirtų stotelių, esama ir savitų dirbinių, puošiančių teritoriją.
Pirmoji vieta skirta l/d „Žilvinėlis“ mokyklai. Čia edukacinės erdvės apjungtos, vaikai gali ir dirbti daržuose su vaistažolėmis, ir dirbti prie vynuogių, esama ir bitėms skirtojo avilio, galima susipažinti ir su vorų įvairove. Esama ir komposto krūvos, ant kurios auginami augalai. Šiltnamyje dera įvairūs augalai. Auga ginkmedžiai ir magnolijos… Vaikai tiria ir vandenį.
***
Pagerbtieji prizininkai (mokyklų grupė):
Antroji vieta skirta Vilniaus „Ryto“ progimnazijai. Apdovanojimą atsiėmė mokyklos direktorė, ta proga, kaip lituanistė, ir eiles sudėjusi.
Pirmoji vieta skirta Vilniaus „Šilo“ mokyklai. Esama aviečių (gal net ir spanguolių, bruknių) net ir spalio mėnesį apsilankius, gražiai tvarkoma teritorija, savitos erdvės. Viskas pažymėta etiketėmis, kuriose vaikai pakartinai daryti įrašus etiketėse.
***
Sostinės „Ryto“ progimnazijos Gamtosauginį kodeksą pateikiame „Žaliojo pasaulio“ skaitytojams, vildamiesi, jog panašus kodeksas atsiras (kai kur yra, gal net ir tobulesnis – atsiųskite mums!) ir kitose šalies mokymo bei ugdymo įstaigose:
Savo darbais puošiame mokyklą, jos aplinką;
Taupome popierių, saugome miškus;
Rūšiuojame atliekas perdirbimui;
Domimės sveika mityba;
Plauname rankas prieš valgį;
Grūdiname savo organizmą;
Globojame paukščius mokyklos teritorijoje;
Dalyvaujame gamtosauginiame projekte;
Mokomės ne klasėje (dažnai);
Dalyvaujame projektuose „Pienas vaikams“, „Vaisiai vaikams“;
Sodiname ir prižiūrime medžius – tai mūsų planetos ateitis.
Augusto Uktverio nuotraukos
