Klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas kelia egzistencinę grėsmę Europai ir pasauliui. Siekdama gerinti dabartinių ir būsimų kartų gyvenimo kokybę Europos Komisija parengė ambicingą tvaraus ekonomikos augimo strategiją – žaliąjį kursą, kurio tikslas – užtikrinti kokybišką aplinką, saugoti ir atkurti biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas. 2020 metų gegužę paskelbta Europos biologinės įvairovės strategija iki 2030 metų taip pat kelia ambicingus tikslus žemės ūkiui – pasiekti, kad 25 proc. ES žemės ūkio sudarytų organinė žemdirbystė, iki 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką, didinti ekologinio ūkininkavimo ir didelės biologinės įvairovės kraštovaizdžio elementų skaičių žemės ūkio paskirties žemėse.
Siekiant sėkmingai įgyvendinti šiuos ES biologinės įvairovės strategijos tikslus, reikia dėti daug pastangų šalinant tiesioginius ir netiesioginius biologinės įvairovės ir gamtos išteklių nykimo veiksnius.
Vienas vertingiausių gamtos išteklių yra dirvožemis. Šis gyvybiškai svarbus resursas, deja, sparčiai senka – per pastaruosius 150 metų buvo prarasta pusė planetos dirvožemio.
Dirvožemio nykimas bei jo derlingumo mažėjimas yra opi viso pasaulio problema. Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, apie trečdalis planetos žemės yra nualinta. Kasmet pasaulyje dėl intensyvaus ūkininkavimo prarandama apie 24 mlrd. tonų derlingo dirvožemio.
Jei ir toliau leisime dirvožemiui degraduoti tokiais tempais, žemdirbystės vaisiais galėsime džiaugtis tik artimiausius 60 metų. Tam, kad užtikrintume sveiką ateitį, labai svarbu aktyviai spręsti dirvožemio nykimo problemą ir išsaugoti šį trapų neatsinaujinantį išteklių remiantis mokslo žiniomis ir praktikoje išbandytomis priemonėmis.
Dirvožemio svarba
Dirvožemis – viena svarbiausių mus supančių gamtinių terpių, kuri kartu su vandeniu ir oru yra pagrindas gyvybei egzistuoti. Dirvožemis tiesiogiai ir netiesiogiai yra augalų, gyvūnų ir žmonių gyvenimo terpė ir maisto šaltinis. Tai milijardų organizmų namai ir augalų augimo substratas. Geros agrarinės būklės derlingas dirvožemis yra viena pagrindinių šalies vertybių, užtikrinanti nepertraukiamą maisto gamybos ciklą. Tačiau vis dažniau pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, susiduriama su dirvos natūralaus derlingumo praradimu. Šis procesas daugiausiai vyksta dėl ilgalaikės intensyvios ir netausojančios žemdirbystės, kai nesilaikoma sėjomainos principų, auginamos monokultūros, gausiai tręšiama sintetinėmis trąšomis, naudojamos cheminės augalų apsaugos priemonės, dirva nepapildoma organinėmis medžiagomis. Dėl šių priežasčių mažėja humuso kiekis, dirvožemis tampa mažiau atsparus lietaus ir vėjo erozijai, žymiai sumažėja naudingųjų mikroorganizmų įvairovė. Prasideda užburtas dirvožemio degradacijos ratas – mažėjant derlingumui ūkininkai didina sintetinių trąšų kiekį, taip kurį laiką gaudami gerą derlių, tačiau dirva toliau degraduoja, rūgštėja ir praranda organinę medžiagą – humusą. Turint galvoje, kad dirvožemis formuojasi tūkstančius metų, geros jo agrarinės būklės palaikymas ir tvarus ūkininkavimas turėtų būti vienas pagrindinių žemdirbystės principų.
Dirvožemio organinės medžiagos atkūrimo būdai
Kokias priemones turėtų taikyti ūkininkai, kad jų naudojamas dirvožemis išliktų derlingas? Pirmiausia reikėtų taikyti sėjomainos principus, protarpinis sideratų (žaliųjų trąšų) auginimas leidžia dirvožemiui atsikurti, pasipildyti organine medžiaga, taip pat vienu iš pagrindinių augalams būtinu elementu – azotu. Taip pat svarbu tirti ar dirva nėra per rūgšti, ar nereikalingas kalkinimas, nes rūgščioje dirvoje trąšos tampa sunkiai pasisavinamos, dar blogiau, rūgščioje dirvoje padidėja toksiškų sunkiųjų metalų kaupimasis augaluose.
Šimtmečius naudotas, vienas pagrindinių organinės medžiagos papildymo dirvožemyje būdų yra tręšimas mėšlu. Bėda ta, kad dabar auginama nepakankamai gyvulių, kad organinės medžiagos kiekį dirvose būtų galima atkurti vien mėšlu. Kitas būdas (mažiau paplitęs, tačiau neabejotinai vertingiausias siekiant ne tik tręšti, bet ir atkurti dirvos cheminius, fizinius bei mikrobiologinius parametrus) – komposto naudojimas žemės ūkyje. Kompostą galima vertinti kaip visavertę kompleksinę trąšą, kuri optimaliai pagerina dirvožemį, be rizikos perdozuoti. Komposto gaminimas iš biologiškai skaidžių atliekų ir naudojimas dirvožemio kokybei gerinti išsprendžia daug kitų aplinkosaugos problemų. Tokiu būdu biologiškai skaidžios atliekos nepatenka į sąvartynus, kur nekontroliuojamai pūdamos skleidžia metano dujas į atmosferą ir sukelia klimato šiltėjimą; kitas privalumas – natūrali organinė medžiaga, kurios labai trūksta, yra gražinama į dirvą. Tai vienas žiedinės ekonomikos pavyzdžių, kai iš atliekos pagaminamas vertingas produktas, kurio naudojimas užtikrina geros dirvožemio agrarinės būklės palaikymą ir gerą augalų derlių. Kompostą įvairiais kiekiais gali gaminti visi – ūkininkai, sodininkai ar privačių namų savininkai, visi, kurie turi biologiškai skaidžių atliekų – tai gali būti žemės ūkio, sodo ar virtuvės atliekos.
Mikrobiologinės trąšos dirvožemio kokybei gerinti
Įprastą kompostą galima naudoti iš karto arba dar labiau praturtinti maistinėmis medžiagomis ir mikroorganizmais naudojant vermikompostavimo metodą, pasitelkiant Kalifornijos raudonuosius sliekus (Eisenia fetida), taip pat papildomai įterpti efektyviuosius mikroorganizmus (EM). Vermikompostavimas – procesas, kurio metu sliekai virtuvės atliekas, žemės ūkio atliekas, mėšlą, lapus ir kitas organines biologiškai skaidžias atliekas paverčia vertinga organine trąša, kuri vadinama biohumusu. EM tai specialiai atrinkti ir pagausinti, gamtoje natūraliai egzistuojantys mikroorganizmų (bakterijų, grybelių, mikromicetų, aktinomicetų) štamai ir jų konsorciumai, kurie turi teigiamą poveikį humuso formavimui, organinių medžiagų mineralizacijai. Šių preparatų galima įsigyti specializuotose prekybos vietose.
Pasitelkiant vermikompostavimą ir EM priedus galima patiems pasiruošti ekologiškų skystų mikrobiologinių trąšų, tereikia pasigaminti konteinerį su drenažo surinkimo talpa. Konteineris užpildomas komposto ir įvairių žaliųjų sodo, daržo ar virtuvės atliekų mišiniu (pvz., nupjauta apvytinta žole, ravėjimo atliekomis, lapais, nesumedėjusiais augalų likučiais, daržovių ir vaisių išspaudomis), įleidžiama Kalifornijos raudonųjų sliekų maždaug 1-2 kilogramus į 100 litrų paruošto atliekų substrato. Visas konteinerio turinys tolygiai apliejamas EM mikrobiologinio preparato vandeniniu skiediniu (skiedimo norma 1:30-50), skiedinio reikia apie 1-2 litrus į 100 litrų substrato. Konteineris uždengiamas perforuotu dangčiu, hermetiškai uždaryti negalima, nes sliekams ir mikroorganizmams būtinas deguonis. Periodiškai, kartą per savaitę, konteinerio substratas papildomai drėkinamas mikrobiologinio preparato ir vandens tirpalu. Maždaug po mėnesio ištuštinama filtrato talpa, gaunamas rusvas skystis – mikrobiologinės trąšos. Gamybą galima tęsti toliau į substratą įterpiant šviežių sodo ar daržo biologiškai skaidžių atliekų ir periodiškai drėkinant mikrobiologiniu tirpalu.
Pagamintose skystose mikrobiologinėse trąšose yra daug azoto, fosforo, humuso, huminių ir fulvo rūgščių bei mikroorganizmų. Kiekvienu atveju, priklausomai nuo pradinių žaliavų ir naudojamo EM preparato, maistinių medžiagų kiekis galutiniame produkte gali skirtis.
Šias mikrobiologines trąšas geriausia panaudoti iš karto po pagaminimo, skiedžiant vandeniu 1:50 ir šį tirpalą įterpti į dirvą prieš sodinimą arba augalų vegetacijos metu. Dėl produkte esančios didelės maistinių medžiagų ir humuso koncentracijos augalai geriau auga, pagerėja dirvožemio savybės, nebereikia papildomai naudoti mineralinių trąšų arba žymiai sumažėja jų poreikis. Dėl efektyviųjų mikroorganizmų augalai tampa atsparesni ligų sukėlėjams, pagerėja organinių likučių skaidymas dirvoje po derliaus nuėmimo.
Po mikrobiologinių trąšų gamybos likęs substratas yra sliekų kompostas (biohumusas), kuriame daug maistinių medžiagų, įvairių fermentų, vitaminų ir dirvožemio mikroorganizmų. Šis produktas yra puiki priemonė dirvožemio kokybei gerinti, atkurti jo cheminę, fizinę ir mikrobiologinę struktūrą. Biohumusas turėtų būti įterpiamas į lysves, vazonus ar šiltnamius prieš sodinant įvairias daržoves ar dekoratyvinius augalus.
Autorių iliustracijos
