Įvairiausia, gražiai įpakuota kosmetika, kūno priežiūros priemonės – kiek jų dabar yra, sunku būtų suskaičiuoti. Ir dažnai girdime, skaitome, kad siūloma tikra lietuviška, natūrali produkcija… Ar tai gryna teisybė? Kaip tik šia tema 2018 m. sausio 19 d. Vilniuje, BNS salėje buvo surengta spaudos konferencija „Lietuviškas beržas meta iššūkį arbatmedžiui: ko reikia, kad ekologinė kosmetika išgarsintų Lietuvą pasaulyje?“.
Masinantis jaukas lengvatikiams
Konferencijoje, į kurią susirinko nemažas būrys žurnalistų ir kitų profesijų žmonių, dalyvavo bei į gausius klausimus išsamiai atsakė pranešėjai. Tarp jų – Vilniaus miesto pašonėje esančio ekologinio ūkio „Mėta“ įkūrėjai Gražina ir Mindaugas Vyskupaičiai, kuriems 2017 m. gruodžio mėnesį pirmiesiems Lietuvoje pavyko gauti prestižinį, aukščiausius ES reikalavimus atitinkantį CCPB ekologijos sertifikatą. Ekspertinėmis žiniomis apie kūno priežiūros produktų sertifikavimą taip pat dalijosi VšĮ „Ekoagros“, bendradarbiaujančios su CCPB, III sertifikavimo skyriaus vadovė Reda Butkevičiūtė. O ekologinės produkcijos platintojas Didžiojoje Britanijoje Vidas Cooling pateikė savo požiūrį į Lietuvoje gaminamų ekologiškų kūno priežiūros produktų perspektyvas Vakarų Europos rinkose.
Pranešėjai daugiausia kalbėjo štai apie ką.
Kodėl Lietuvos prekyviečių vitrinose reklamuojama natūrali lietuviška kosmetika dažnai nėra nei natūrali, nei lietuviška?
Kodėl beveik visos kosmetikos bendrovės Lietuvoje prekiauja arba neekologiškais, arba iš tikrųjų ne Lietuvoje pagamintais kūno priežiūros produktais?
Kokie yra esminiai skirtumai tarp natūraliomis pavadintų bei tikrų ekologiškų kūno priežiūros priemonių, sukurtų vadovaujantis „trumposios gamybos grandinės“ principais?
Pasirodo, dauguma gamintojų, skelbdami, kad jų siūloma kosmetika, kūno priežiūros priemonės yra grynai lietuviškos kilmės, iš tiesų vilioja pirkėjus nuslėpdami, kad didžiąją dalį jų produktų komponentų yra atvežtiniai – iš įvairiausių pasaulio šalių, o štai, vos kiek pridėję kokio nors mūsų krašte tarpstančio augalo ekstrakto, skelbia, esą, tai tikri lietuviški gaminiai. Taigi pirkėjui reikia būti atidesniam ir įsitikinti, kiek įvairiuose reklaminiuose skelbimuose yra tiesos, o ne aklai jais kliautis.
Nė menkiausių teršalų likučių
Todėl ypač svarbu, kad yra Lietuvoje gamintojas, kurio produkcijos kokybe ir „lietuviškumu“ nereikia abejoti. Tai ekologinis ūkis „Mėta“. Nors jis įsteigtas beveik prieš trisdešimt metų, bet iki šiol tebėra turbūt vienintelis, kuris gamyboje taiko naujovišką, pažangią technologiją, remiasi vadinamąja „trumposios grandinės“ koncepcija. Jos esmė yra ši: ir maisto, ir kosmetikos ar kūno priežiūros produktai privalo būti gaminami naudojant kuo mažiau sudėtinių dalių. Taip pat svarbu ir kuo mažiau jas perdirbti, atskirti vienas nuo kitų ir t.t. Pasak M. Vyskupaičio, laikantis šios koncepcijos, produkcija išeis tikrai ekologiška, be to, Lietuvoje atsiranda būdas pasiūlyti kitoms pasaulio šalims visiškai naujų ir net unikalių produktų.
Vadovaudamasis pagal šiuos principus nužymėtomis veiklos gairėmis, G. ir M. Vyskupaičių ekologinis ūkis jau dabar yra pasiekęs nemenkų laimėjimų. Pavyzdžiui, „Mėtos“ siūlomiems kūno priežiūros produktams suteiktas CCPB sertifikatas. Tokio tarptautinio įvertinimo iki šiol neturėjo nė vienas kosmetikos priemonių gamintojas mūsų šalyje.
Ką reiškia šis sertifikatas? Pirmiausia tai, kad jo turėtojas pripažintas patikimu gamintoju, kurio nei naudojamose žaliavose, nei galutiniuose produktuose nėra jokių teršalų likučių, o sudedamosios dalys visiškai atitinka ekologiškumo standartus. Kadangi tokie sertifikatai pripažįstami ne tik Europos Sąjungoje, bet ir kitose, net pačiose pažangiausiose pramoninėse šalyse (pavyzdžiui, JAV, Japonijoje, Kanadoje), dėl jį įgijusio gamintojo produkcijos ekologiškumo bei kokybės pirkėjas gali būti ramus.
Dabar „Mėta“ gamina ir mūsų bei užsienio rinkoms tiekia natūralų pušų bei eglių eterinį aliejų, augalinius ekstraktus, skirtus odai bei plaukams prižiūrėti, taip pat iš beržų ekstrakto pagamintą odos šveitiklį, kuris tinka viso kūno priežiūrai ir kai ką kita. Beje, tai priemonės, kurios neturi ekologiškų analogų! Tad ar neverta, užuot žvalgiusis į visokias užsienines kosmetikos priemones, atsigręžti į tikrą lietuvišką ir tikrai ekologišką produkciją?
Kokia produkcija yra ekologiška?
Kaip sakė R. Butkevičiūtė, ypač svarbu, kad mūsų šalyje jau atsiranda sąžiningų gamintojų, kurie apie savo įmonių kosmetikos produkciją kalba atvirai, neslėpdami jų komponentų kilmės. Tačiau anaiptol ne visada teisingai apibūdinama produkcijos rūšis – ekologiškais produktais pavadinami ir tokie, kuriuose ne visi ingredientai yra natūralios kilmės. Tad reikia žinoti, kad ir kosmetiką galima laikyti ekologiška tik tokią, kurioje yra ne mažiau kaip 95 procentai ekologiškų sudedamųjų dalių. Tačiau ir kiti penki procentai turi būti iš natūralios kilmės žaliavos.
O kad klientas neabejotų kosmetikos, kūno priežiūros produktų natūralia kilme, ekologiškumu, juos reikia sertifikuoti. Apie tai kalbėjo ir R. Butkevičiūtė, ir V. Cooling. Sertifikuojami gali būti tik natūralūs produktai, t.y. tokie, kai juos gaminant nenaudojama jokių genetiškai modifikuotų augalų, visi jie privalo būti išauginti ekologinio ūkininkavimo būdu be jokių mineralinių trąšų ar surinkti gamtoje, niekuo neužterštoje žemėje. Be to, dar reikia ekologišką produkciją pateikti vartotojui tinkamai įpakuotą. Geriausia – kai ir pakuotė pagaminta iš ekologiškų medžiagų ar bent tokių, kuriuose nėra jokių agresyvių priedų.
Dabar vis daugiau žmonių siekia gyventi sveikiau, todėl jiems ypač svarbu, kad galėtų naudotis ir ekologiškomis kosmetikos bei kūno priežiūros priemonėmis.
Vytauto LEŠČINSKO nuotraukos
