Puikios naujienos iš Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune augančios didžiausios Lietuvos putinų kolekcijos: po beveik trejus metus trukusių bandymų tarptautiniu mastu patvirtinta nauja lietuviška paprastojo putino (Viburnum opulus L.) veislė ‘Dievind’. Jos autoriai – VDU Botanikos sodo mokslininkai habil. dr. Remigijus Daubaras ir dr. Laima Česonienė. Tai trečioji lietuviška putinų veislė: prieš metus buvo patvirtintos ir didelio augintojų susidomėjimo sulaukė tų pačių autorių sukurtos veislės ‘Aras’ ir ‘Perlas’.
Vienintelėje Lietuvoje putinų kolekcijoje, sukauptoje, prižiūrimoje ir tiriamoje Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Pomologijos mokslo sektoriuje, surinkta daug vietinių laukinių klonų ir iš kitų šalių gautų vertingų pavyzdžių. Visi šios kolekcijos augalai įtraukti į Lietuvos Nacionalinių augalų genetinių išteklių sąrašą.
Kolekcijoje vykdomi išsamūs agrobiologiniai, genetiniai ir biocheminiai tyrimai, siekiant atrinkti pačius geriausius ir perspektyviausius pavyzdžius. VDU Botanikos sodo mokslininkų ištirti ir atrinkti paprastojo putino klonai buvo vertinami Lenkijos Centrinėje naudojamųjų augalų veislių bandymų tarnyboje (COBORU) pagal Europos Sąjungoje galiojančius augalų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo kriterijus – tokie tyrimai yra privalomi visoms augalų veislėms, norint jas juridiškai įteisinti. Prieš metus jau buvo įteisintos dvi pirmosios lietuviškos putinų veislės – ‘Aras’ ir ‘Perlas’. O 2021-ųjų pabaigoje mokslininkus pasiekė džiugi žinia, kad dar vienas putinų klonas sėkmingai atestuotas ir įvertintas tarptautinių ekspertų – trečioji lietuviška paprastojo putino veislė ‘Dievind’.
Pirmųjų lietuviškų putinų veislių autoriai – VDU Botanikos sodo mokslininkai habil. dr. Remigijus Daubaras ir dr. Laima Česonienė. Daug kruopštaus darbo prižiūrint kolekcijos augalus įdėjo Pomologinių kolekcijų sektoriaus kuratorės Agnė Grigaliūnienė ir Ilona Klimavičiūtė.
Kuo pasižymi naujoji putinų veislė?
‘Dievind’ veislės putinų krūmo aukštis siekia apie 4 m (plotis – 3,8 m). Lapai vidutinio dydžio, sterilūs žiedai – balti, viduriniai žiedai – gelsvai balsvi. Pasak veislės autorių, tai viena iš derlingiausių ištirtų veislių: suaugę krūmai skirtingais metais užaugina 16-23 kg vaisių, o maksimalus nustatytas derlius siekė net 36 kg ant krūmo. ‘Dievind’ saldžiarūgščiai vaisiai puikiai tinka ir šviežiam vartojimui, ir perdirbimui. Tiesa, kaip ir priklauso putinui, jiems būdingas kartokas skonis.
‘Dievind’ vaisiai pradeda nokti paskutinį liepos mėnesio dešimtadienį – pirmą rugpjūčio mėnesio dešimtadienį, masinis jų nokimas vyksta rugsėjo mėnesio pradžioje.
Vaisių spalva raudona, jie apie 1 cm skersmens, vieno vaisiaus masė siekia 0,60-0,81 g (vid. 0,69 g). Kekės vidutinio dydžio, jose būna 30-40 vaisių. Vaisiai sukaupia apie 750 mg/100 g fenolinių junginių, iki 30 mg/100 g antocianinų, taip pat – benzoinės rūgšties, askorbo rūgšties (iki 25 mg/100) ir kitų biologiškai vertingų medžiagų.
Autorės archyvo nuotraukos
