Žemės geologinė raida skirstoma į geologinio laiko vienetus – eras ir periodus. Lietuvai ypač reikšmingas yra kvartero periodo paskutinis apledėjimas, kuris prasidėjo maždaug prieš 70 tūkst. metų. Tam, kad išsamiau susipažinti su ledyno veikla, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos 1a klasės mokiniai aplankė Žagarės regioninį parką, kur dalyvavo netradicinėje geografijos pamokoje „Ledynai – Lietuvos paviršiaus skulptoriai“.
Pamokos metu buvo apibūdinta Žagarės regiono geologine raida, aplankytos geomorfologinės vietos. Žagarės regioninio parko darbuotoja maloniai supažindino su Žagarės atodanga, kuri driekiasi kairiajame Švėtės upės krante. Atodangoje aiškiai matyti dolomitų su gipso priemaišomis klodai. Ši atodanga geologinių paminklu paskelbta 1964 m., o 1985 m. priskirta respublikinės reikšmės paminklams. Žagarės dolomitas – tai maždaug prieš 360 milijonų metų seklioje jūroje susidariusios uolienos. Po to regioninio parko darbuotoja papasakojo mokiniams apie unikalią Švėtės upės užtvanką. Žagarė – vienintelė šiame krašte apdovanota kriokliu, kuris susidarė toje vietoje įvykus žemės plutos lūžiui, prieš milijonus metų dėl tektoninių žemės gelmių judesių ties dabartine užtvanka įvyko sprūdis. Nusprūdusio rytinio bloko pažemėjimą užpildžiusius smėlius ir molius po paskutinio ledynmečio susidariusios Švėtė upės vandenys išplovė daug lengviau ir greičiau nei vakarinio bloko dolomitus. Dėl to susidarė krioklys.
Pasigrožėję įspūdingu vaizdiniu gimnazistai nukeliavo prie Žagarės ozo. Tai ilgas, siauras kalvagūbris, praslinkusių ledynų suformuotas iš smėlio, žvirgždo ir gargždo, sunešto tekančių tirpsmo vandenų į ledyno plyšius ir tunelius. Jis pats ilgiausias ir įspūdingiausias iš visų Lietuvoje esančių ozų, nes aplink kalvagūbrį plyti lygumos. Vaizdingiausioje ozo dalyje, pakilusioje į maždaug 20 metrų aukštį, dunkso Žvelgaičio piliakalnis. 830 metrų ilgio ozo atkarpa abipus piliakalnio 1964 m. paskelbta geologinių paminklu.
Po pamokos vyko ekskursija po miestelį. Mokiniai apsilankė restauruotose Žagarės dvaro rūmuose, kurie dažniausiai vadinami grafo Naryškino dvaro rūmais. Klasicistinio stiliaus rūmai statyti XIX a. pirmoje pusėje. Virš pagrindinio įėjimo puikuojasi Naryškinų giminės herbas. Dvaro rūmai – dvaro sodybos centras, o Naryškino valdymo laikotarpiu pastatyti ir kiti pastatai. Vienas iš jų – žirgynas, kurį gimnazistai aplankė. Žirgyno, maniežo ir ratinės kompleksas – labai ryškus dvaro akcentas, pastatytas apie 1895-1900 m., kai buvo plečiamas dvaro parkas.
Manoma, jog žirgų sportas Žagarėje buvo pradėtas Naryškino laikais. Grafas rūpinosi ir vietinių žirgų – žemaitukų veislės atgaivinimų. Gimnazistai aplankė Senosios Žagarės Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, kurios rūsyje ilsėjosi žagariečių ypač gerbiamos labai pamaldžios ir sugebėjusios stebuklingai gydyti Barboros Umiastauskaitės (1628-1648) palaikai. 1963 m. uždarius bažnyčią palaikai dingo. Šiuo metu rūsyje apie Barborą primena kabantis jos portretas ir stiklinis karstas.
Laikas Žagarės miestelyje prabėgo labai greitai. Nuoširdžiai dėkojame Žagarės regioninio parko darbuotojai Andželikai Laksienei už prasmingą ir įdomia informaciją.
Autorės nuotraukos
