Sodybos „Gamtos melodija“ įkūrėja, didelę patirtį švietimo sistemoje turinti mokytoja Regina Sinkevičienė yra aistringa žolynų ir smilkalų gamybos entuziastė. Jos sodyba, įsikūrusi gamtos apsuptyje, tapo ne tik ramybės oaze, bet ir žinių bei patirties centru, skirtu tradicinės medicinos ir aromaterapijos mėgėjams. Regina pabrėžia, kad žolynai yra vertingi tiek gydomųjų savybių, tiek kvapų prasme. Jos sodyboje auga įvairių vaistinių augalų: ramunėlių, šalavijų, levandų ir daug kitų. Kiekvienas augalas turi savo unikalią energiją ir gali padėti sprendžiant įvairias problemas – nuo peršalimo iki streso.
Smilkalai – tai aromatiniai augalų ekstraktai, dažniausiai naudojami religinių apeigų metu, meditacijoje, aromaterapijoje ir namų kvapams gaminti. Jie dažnai gaminami iš dervų, žolelių, prieskonių ir eterinių aliejų, suteikiančių unikalų kvapą.
Smilkalų tipai
1.Derviniai smilkalai. Dažniausiai gaminami iš medžių dervų, pavyzdžiui, smilkalų medžio (lot. boswellia) arba miros (lot. commiphora). Jie turi ilgametę tradiciją tiek religinių ceremonijų metu, tiek medicinos praktikoje.
2.Žolelių smilkalai. Gaminami iš įvairių žolelių, tokių kaip šalavijas, rozmarinas ar levandos. Jie dažnai naudojami norint išvalyti erdves arba sukurti raminančią atmosferą.
3.Milteliai ir lazdelės. Smilkalai gali būti gaminami miltelių pavidalu arba suformuoti į lazdeles, dažnai sumaišomi su rišamosiomis medžiagomis, kad būtų lengviau deginti.
Savo veikloje Regina derina tradicines smilkalų gamybos technikas su šiuolaikinėmis idėjomis. Norintiesiems ji pasakoja apie procesus, kurių metu augalai džiovinami, malami ir maišomi, kad būtų sukurtas unikalus kvapas. Edukatorė kviečia visus susipažinti su smilkalų gamybos paslaptimis, dalijasi receptais ir praktiniais patarimais bei akcentuoja, kad smilkalai ir žolynai gali būti puiki priemonė ne tik fizinei sveikatai, bet ir emocinei gerovei.
Ne išimtis – ir susitikimas Senųjų Trakų bibliotekoje su Senųjų Trakų Kęstučio progimnazijos 2 ir 4 klasių mokiniais, jų mokytojomis Ala ir Rita. Edukatorė pristatė turimas žoleles – sidabrinę eglę, apelsinų žievę, mėtą, levandas ir kt. Vaikai uostinėjo kvapus, gėrėjosi spalvomis ir klausėsi tolesnės eigos. Jaunieji dalyviai derino, maišė ir lipdė savo kūrybos smilkalus – „sulipdė“ 3 skirtingų kombinacijų ir kvapų. Tiesa, tai džiūsta visą parą, o jau taip norėjosi jiems neštis juos namo ir uždegti. Bet kantrumas – puikus mokytojas, o patarlė „Kas laukia, tas sulaukia“ puikiai tinka šią dieną užbaigti, o rytoj visų lauks jau išdžiūvę smilkalai.
Nuoširdžiai dėkoju už nuostabią edukaciją! Jūsų žinios ir entuziazmas ne tik įkvėpė, bet ir praturtino mūsų supratimą apie žolynus ir smilkalus. Kiekviena pamoka buvo vertinga ir suteikė daug naujų idėjų, kurios padės mums ateityje.
Autorės archyvo nuotraukos
