Tam tikruose Argentinos miestuose vis dar pramogų verslo šakai atstovauja verslai, siūlantys jaunoms poroms tirpstančių ledynų, atitrūkstančių ledo luitų reginio patirtį. Šiandien tokie mėginimai įsiamžinti jau tapo savita argentiniečių tradicija ir šalies miestų atributu. Matyti paralelę galime tarp šio verslo ir tarp bankų, kurie skelbiamomis tvarumo programomis ir užsitarnautu socialiai atsakingo ir tvaraus verslo statusu mėgina dangstyti investavimą į iškastinį kurą. Todėl šios analizės akiratyje – Skandinavijos bankai: ,,DNB“, ,,Skandinaviska Enskilda Banken (SEB)“, ,,Nordea“, ,,Danske Bank“, ,,Swedbank“, ,,SpareBank 1 SR-Bank“, ,,Svenska Handelsbanken“ ir ,,Jyske Bank“.
Užsukus į anksčiau išvardintų bankų internetines svetaines iš karto akis patraukia skyrelis ,,Tvarumas“ (angl. sustainability). Įprastai tokiuose skyriuose viešųjų ryšių specialistai mėgina išsitekti puslapio rėmuose demonstruojant, jog bankas rūpestingai reaguoja į ekologinę katastrofą. Štai, pavyzdžiui, ,,Nordea“ banko internetinės svetainės tvarumo skyrelyje deklaruojama, kad bankas ,,laikosi Jungtinių Tautų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, TDO konvencijų ir EBPO gairių daugiašalėms įmonėms“, dalyvauja įvairiausio plauko tvarumo programose ir yra ,,Emisijų neutralumo bankininkystės aljanso“ (angl. Net-Zero Banking Alliance (NZBA)) narė. Apsilankius ,,SEB“ banko internetinio puslapio tvarumo skyriuje galima pamatyti, kad bankas neišpasakytai didžiuojasi, jog ,,80 % energijos <…> bankų biuruose suvartotos energijos buvo pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių“ ir kad ,,SEB gavo „BREEAM Outstanding“ sertifikatą“. Būtų keista, jei šie socialiai atsakingi verslai savo kuriamomis ir finansuojamomis tvarumo ir jaunimo programomis mėgintų pridengti ištisus metus vykdomą iškastinio kuro finansavimo politiką? Iš tiesų.
Refinitiv 2020 metais atliko tyrimą apie kredito ir investicijų ryšius tarp dešimties Skandinavijos finansų įstaigų (skandinaviškų bankų) ir bendrovių, veikiančių iškastinio kuro (naftos, dujų, anglies) srityje, laikotarpyje nuo 2016 metų sausio mėnesio (nepraėjus ilgesniam laikui nuo Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos pasirašymo) iki 2020 metų birželio mėnesio. Tyrimo metu buvo analizuotos priimtos ir vykdytos įmonių paskolos, draudimo garantijų išdavimo paslaugos ir projektų finansavimas.
Tyrimas atskleidė, kad nuo Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos pasirašymo, vykusio 2015 metų gruodžio mėnesį, skandinavų bankai suteikė 67,3 mlrd. JAV dolerių vertės kiekį paskolų ir draudimo garantijų iškastinio kuro sektoriuje veikiančioms bendrovėms. Iš šios sumos, 18 % (12,2 mlrd. JAV dolerių) buvo suteikta įmonėms anglies srityje, o 82 % (55,1 mlrd. JAV dolerių) – įmonėms naftos ir dujų sektoriuje. Didžiausias iškastinio kuro kreditorius buvo ,,DNB“, kuris suteikė apie 20 mlrd. JAV dolerių vertės kiekį paskolų bendrovėms, veikiančioms iškastinio kuro sektoriuje (žr. 1 pav.). Po jų – ,,Skandinaviska Enskilda Banken (SEB)“ (17 mlrd. JAV dolerių) ir ,,Nordea“ (15 mlrd. JAV dolerių) bankai.
Taip pat, remiantis naujausiais duomenimis (pateiktais birželio 30 d., 2020 m.), buvo atskleista, kad Skandinavijos bankai turėjo 7.1 mlrd. JAV dolerių vertės kiekį iškastinio kuro akcijų. 35 % (2,5 mlrd. JAV dolerių) teko akmens anglims, o 65 % (4,6 mlrd. JAV dolerių) – naftai ir dujoms. Bendra jų investicijų į iškastinį kurą vertė sumažėjo 34 % nuo 2019 m. IV ketvirčio, kai šių investicijų vertė buvo 10,6 mlrd. ,,Nordea“ iškastiniam kurui priskiriamų investicijų vertė per paskutinę duomenų pateikimo datą buvo didžiausia 2020 m. II ketvirtį (žr. 2 pav.). Iš viso šis bankas turėjo akcijų, kurių vertė siekė 2,5 mlrd.
Taip pat tyrimo metu buvo vertinama, kokiu mastu visi bankai viešai įsipareigojo savo finansavimą suderinti su Paryžiaus klimato susitarimo tikslais. Stebėtina, kad visi dešimt bankų, kurie įtraukti į šią ataskaitą, yra pasirašę Atsakingos bankininkystės principų sutarimą (angl. Principles for Responsible Banking, PRBs), kurie reikalauja, kad jie ,,suderintų savo verslo strategiją taip, kad ji atitiktų ir prisidėtų prie visuomenės tikslų, išreikštų Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos“. Nepaisant to, nė vienas iš bankų dar nėra priėmęs įsipareigojimo iki 2050 m. pasiekti emisijų neutralumą. Tik kai kurių bankų turto valdymo padaliniai prisiėmė tokius įsipareigojimus. Pavyzdžiui, ,,Nordea Life & Pensions“, ,,Danica Pension“ prisijungė prie ,,Net-Zero Asset Owner Alliance“ ir taip įsipareigojo savo investicijas pertvarkyti. Be to, ,,Swedbank Robur“ įsipareigojo prisijungti prie Paryžiaus 1,5°C tikslo iki 2025 metų.
Vis vien, šios bankų atšakos sudaro tik marginalią dalį visos šių bankų ekonominės veiklos, jos plėtojamos tik tiek, kiek jos reikalingos, kad bankai nepraleistų vertingų investicijų galimybių žaliųjų technologijų srityje, ir tiek, kiek šios atšakos ir kitos tvarumo iniciatyvos reikalingos banko viešųjų ryšių skyriui, kad jis sugebėtų sudaryti įtikinantį prestižinį tvarumo įvaizdį. Tik šis įvaizdis bankams yra vertingas, visavertis tvarumo vertybių įgyvendinimas eitų tiesiogiai prieš pasaulinės ekonomikos bankams iškeltas pelno akstinas.
Tai kuo čia dėti mes ir ką dėl to galime padaryti? Iškeliant į dienos šviesą šių bankų vykdomas praktikas, suformuotume naują aukštesnį standartą tvariai ekonominei bankų veiklai, tačiau turėtume nepamiršti, kad reputacijos sukuriama vertė banko funkcionavimui yra ribota – bankai gali veikti ir engiami didžiosios dalies visuomenės, kol ji neturi geresnio pasirinkimo. Todėl kur iš tikrųjų turėtume krypti – tai keisti pelno akstinus per valdžios institucijų vykdomas reguliacijas.
