Vis labiau priprantame prie minties, kad didžiuosius kormoranus galima matyti ir žiemą. Žinoma, negausiai, bet šiemet Lietuvos vidaus vandenyse galima stebėti iki 50 didžiųjų kormoranų: pavieniai ar mažom grupelėm šie paukščiai laikosi prie neužšalusių upių, neradę atviro vandens apsistoja net prie tvenkinio, kuriame iškirstos eketės ir galima nardyti bei žvejoti. Daugiau jų prie Kauno hidroelektrinės užtvankos, kur kunkuliuoja laisvas Nemuno vanduo, keletas laikosi Nemune ties jo santaka su Merkiu, taip pat jie stebimi Neryje pačiame Vilniuje ir toliau nuo miesto. Tikėtina juos rasti Šventojoje, Žeimenoje, Nevėžyje. Žinoma, kormoranai yra puikūs plaukikai ir nardytojai, jie atvirame vandenyje visada susigaus žuvų ir nebadaus. Tačiau žiema – nėra jiems tinkamas metas…
1985 m. sausį, gana šaltą ir snieguotą, į Valstybinį gamtos apsaugos komitetą, kuriame tuo metu dirbau, iš Molėtų rajono man atvežė didžiojo kormorano liekanas – kažkas buvo lesęs negyvą paukštį, iš jo buvo išlikę tik kojos ir sparnai, šiek tiek kaulų. Tada toks radinys buvo sensacija, nes kormoranai Lietuvoje buvo be galo reti, o žiemą dar niekada nerasti. Tik tų metų pavasarį Ramūnas Keraitis Elektrėnų marių saloje, pilkųjų garnių kolonijoje rado pirmąjį didžiojo kormorano lizdą. Nuo tada fiksuojamas populiacijos dydis išaugo bent iki 5 000 porų visoje šalyje.
Tačiau kormoranai – ne žiemos paukščiai. Visų pirma, tikrą „lietuvišką“ žiemą visi vandens telkiniai pasidengia ledu ir kormoranai neturi sąlygų žvejoti. Be to (o tai, ko gero, svarbiausia), jie savo anatomija nėra tikri vandens paukščiai – jų plunksnos plaukiojant ir nardant peršlampa, jas paukščiai turi džiovinti. Tikriausiai esate matę kormoranus, tupinčius ant medžių šakų ir laikančius išplėstus sparnus ar jais plasnojančius? Taigi – labai šaltą žiemą jie to padaryti negalėtų, nes plunksnos turėtų pasidengti ledu ir kiekvienas nardymas paukščiams galėtų būti pražūtingas.
Nežiūrint tokių svarstymų, didieji kormoranai vis dažniau pas mus žiemoja, tikėtina, kad šylant klimatui, jų įpročiai keisis dar ryškiau. Bet kuriuo atveju, keliaujant į gamtą dabar galima žvalgytis ir didžiųjų kormoranų, nes baltame sniege ar ant ledo krašto jie gerai matomi. Turintys laiko ir mėgstantys stebėti gamtą, gali palaukti ir pamatyti, kaip paukščiai nardo ir žvejoja.
Vasario gale jie pradės keliauti savo kolonijų link – tuo metu dar būna šalta, bet kormoranai (ypač senosios poros) sugrįžta ir jau kove remontuoja savo lizdus ir pradeda perėti.
Autoriaus nuotrauka
