2015-04-24, kai visoje šalyje vyko gražioji ir didingoji komunalinė akcija „Darom“, Veisiejuose rinkosi kasmetinės, tradicinės, 21-osios konferencijos „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje“ dalyviai. Rinkosi, pasak Šiaulių universiteto profesoriaus Vincento Lamanausko, esminio šio renginio organizatoriaus, tarsi kokie piligrimai jau dvidešimt pirmuosius metus. Keliaujantys kasmet vis į kitą Lietuvos kampą, kad susėstų su vietos pedagogais bei atvykėliais ir diskutuotų net ir apie tuos, kurie rytojaus dieną nebemėtys šiukšles ar atliekas į gamtinę aplinką. Tokios vilties esama, nors kitokį žmogų išleisti iš mokyklos – suvis nelengva užduotis (vargu ir ar užduotimi tatai būtų galima įvardinti). Viskam sušildyti juk prireikia storos ir puošnios antklodės, kurią pavadinkime bendrosios kultūros ir pažinimo bei susivokime socialine terpe.
… Veisiejų gimnazijos mokytojos Rasos Sabaliauskienės vadovaujamas etnografinis ansamblis sveikino visus atvykusius svetelius gražiomis dainomis bei… duona ir sūriu, tikrų tikriausiais veisiejiškių namų darbo gaminiais.
„Didžiuojamės šiuo ansambliu, nes jame – baigiamųjų klasių mokiniai. Tad esama gana brandžių muzikinių kūrinių atlikėjų. Mūsų gimnazija garsi ne vien šiuo ansambliu, o ir sportininkais, kurie pelnė 2014 metais sportiškiausios šalyje gimnazijos vardą. Ši mokymo įstaiga 2014 metais gražiausiai tvarkė Lazdijų rajone aplinką. Beje, gimnazija tapo 2010 metais, tačiau nūnai mokinių skaičius kiek mažėjo – toks procesas“, – ir džiaugėsi, ir bėdojo dėl demografijos visus subuvėlius sveikinusi gimnazijos direktorė Angelė Mizerienė, vadovaujantis 32 pedagogų kolektyvui, kurie ugdo per 340 moksleivių.
Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Gudžiauskas džiaugėsi, jog garsia tapusi konferencija „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje“ pagaliau surengta Lazdijų krašte:
„Šią tarptautine tapusią konferenciją turėjo pasveikinti ir mūsų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis, tačiau dėl akcijos „Darom“ negalėjo atvykti, tad perduodu ir rajono vadovo nuoširdžiausius sveikinimo žodžius šiam gražiam renginiui. Gamtamokslinis ugdymas – iš tikro itin aktuali sritis, svarbi ne vien mokykliniam jaunimui. Manau, jog ir ši konferencija patikins, jog mūsų šalies ateitis yra mūsų vaikų rankose. Nuo pedagogų tobulos veiklos labai priklauso kas dirbs naujosios Lietuvos labui. Gilus gamtamokslinių dalykų pažinimas, manau, iš tikro atveria kiekvienam žmogui tikrai aiškias ir prasmingas perspektyvas. Ekologine prasme mūsų rajonas yra iš tikro labai žavus – esama apie 200 ežerų, esama per 50 kaimo turizmo sodybų. Na, čia dar turėčiau paminėti, jog ir mūsų rajone bičių surenkamas medus yra švarus, vertingas produktas, pripažintas ir Europos Sąjungoje. Šio medaus ir dovanojame į konferenciją susirinkusiems svečiams“.
… Po konferencijos atidarymą sveikinančių kalbų, prof. Vincento Lamanausko padėkos žodžių bei raštų visiems, kurie yra draugiški gamtamoksliniam ugdymui bei švietimui, prasidėjo plenarinis posėdis (jam posėdžiavo prof. dr. Vincentas Lamanauskas, iš Šiaulių universiteto, ir dr. doc. Rita Makarskaitė-Petkevičienė, iš Lietuvos edukologijos universiteto).
Plenarinius pranešimus skaitė Vincentas Lamanauskas („Gamtos mokslų dalykų ir matematikos mokytojų bendradarbiavimas“), Sergei Teleshov, Elena Teleshova, iš Sankt Peterburgo, Rusija („Chemijos mokymo metodikos istorijos periodizacija“), Rita Makarskaitė-Petkevičienė, iš Lietuvos edukologijos universiteto („Mokymasis gamtoje: sparčiu žingsniu gamtamokslinės kompetencijos link“).
… Atvykėlius į devynerius metus (iki 1959-ųjų) buvusį rajono centrą Veisiejus visada maloniai vilioja nuostabus 504 ha Ančios ežeras (prie subtiliai tvarkomo miesto parko įrengtas fontanas su šviesos ir garso instaliacija), puikiai puoselėjama aplinka. Tad ir konferencijos dalyviai po plenarinių pranešimų ir pietų turėjo galimybę pasidairyti po šio miesto gamtines, istorines, kultūrines vertybes. Po tradicinės akcijos „Darom“ Veisiejų veidas tarsi prašviesėjo – surinktų atliekų maišai pūpsojo tai vienoje, tai kitoje vietoje. Tai patikino, jog apsikuopta deramai. Talkos metu ne vien atliekos kuoptos, o ir gėlynai tvarkyti, gyvi žiedynai juose sutupdyti. Dėl tokio gamtinės aplinkos tvarkytojų sujudimo gal tik aukštuose ir senuose medžiuose lizdus susukę kovai itin pergyveno, tačiau iš kitos pusės oriai nuo paminklinio postamento aukštumo žvelgė kuo tikriausias veisiejiškis (juk čia kiek gyveno, baigė rašyti garsųjį esperanto kalbos vadovėlį), esperanto kalbos kūrėjas, Maskvos ir Varšuvos universitetuose besimokęs Liudvikas Lazaras Zamenhofas (1859-1917; jis buvo ir akių gydytojas), tarsi pasidžiaugdamas, jog tas miestas (įkurtas 1501 metais, miesto teisės suteiktos 1956-ais) netapo Dievo pamirštu kampu. Priešingai, vasaromis tarsi magnetas savo gamtine aplinka (erdviame 5,8 ha miesto parke lapoja ir garsenybė uosis – gamtos paminklas) traukia svetelius iš margojo svieto.
… Konferencijoje būta ir stendinių pranešimų, o atskirose sekcijose buvo diskutuojama dvi dienas.
Augusto Uktverio nuotraukos
