Kolektyvas mažas, o padaro daug
GVT kolektyvas (iš kairės): Projektų rengimo skyriaus vedėjas Justas SAMOSIONIOKAS, Jonavos skyriaus vedėjas Rimantas AUSMANAS, projektų administratorė Ieva PAUNKSNYTĖ, Klaipėdos skyriaus vedėjas Mečislovas KMITA, buvusi ilgametė įstaigos Klaipėdos skyriaus darbuotoja, vyriausioji technologė Dalia Zita ZVEROČKINIENĖ, direktorius Rapolas LIUŽINAS, vyresnysis geologas Juozas TEKORIUS, vyriausiasis specialistas Mindaugas BILKIS
1995 m. gegužės 30 d. buvo pasirašytas grunto ir vandens užteršto naftos produktais utilizavimo komplekso Klaipėdos raj., Kiškėnų k. statybos užbaigimo aktas, o po kelių dienų – birželio 5 d. (simbolišką Pasaulinę aplinkos dieną), priimta valymui pirma partija grunto ir taip primą kartą Lietuvoje pradėtas užterštų teritorijų valymo darbas. Šis pastatytas kompleksas 1996 metais buvo perduotas Aplinkos apsaugos ministerijai, kuri 1997 metais jo pagrindu įsteigė viešąją įstaigą „Grunto valymo technologijos“.
Ta proga „Žaliasis pasaulis“ pakalbino šios įstaigos ilgametį vadovą, Gamtos tyrimų centro Mokslo tarybos narį Rapolą LIUŽINĄ.
Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius, pasiteiravus jo nuomonės apie VšĮ „Grunto valymo technologijos“, sakė, jog ši viešoji įstaiga atstovauja ir visuomenės interesus ir pačią Aplinkos ministeriją.
„Džiaugiuosi, jog grunto valymui pasišventę žmonės yra ir iniciatyvūs. Gebėjo įkurti dvi gamybines bazes, kuriose atliekami reikšmingi darbai. Puiku, jog mažas kolektyvas gali daug švarinant aplinką. Dirba tikrai atsakingai ir kokybiškai. Todėl ir galima patikėti svarbias užduotis, žinant, jog viskas bus atlikta ir už nedideles lėšas, ir kokybiškai. Puiku, jog gaunamas pelnas pasitarnauja ir švietimui, ir bendravimui su mokslo įstaigomis“, – kalbėjo aplinkos viceministras Algirdas Genevičius.
Sutvarkyta ir raketinės bazės teritorija
… Nuo viceministro žodžių atsigręžkime į neitin tolimus istorijos horizontus.
Visi, kurie gyveno sovietmečiu, pamena, jog Klaipėdoje buvo naftos eksportui skirtoji bazė. Ji į užsienį kasmet eksportuodavo iki 11 mln. tonų mazuto. Tačiau tuo pačiu buvo teršiama ir aplinka. Jei dar prisiminsime garsiąją avariją su tanklaiviu „Globe Assimi“ (1981 metai), gabenusiu mazutą, kuris audros metu pasklido greta Klaipėdos, paplūdimiuose. Apie 16 tūkst. tonų mazuto išsiliejo Baltijos jūroje, ties uosto vartais, kai tanklaivis patyrė avariją. Niekas nebuvo pasiruošęs tokio mąsto avarijos padarinių likvidavimui, tai pirma tokio pobūdžiu avarija Baltijos jūroje, visos kitos kur kas mažesnės ir jų sukeltas poveikis su „Globe Assimi“ nepalyginamas. Buvo priimtas sprendimas surinktą mazuto, smėlio ir vandens mišinį laidoti karjeruose, apie jų paruošimą tam tikslui nebuvo kada svarstyti. Ir taip jis atsidūrė Kiškėnų kaimo prieigose Ketvergiuose, Šventosios miške. Šiandien gali kilti klausimas, o kaip vis dėlto buvo surinkti į paplūdimius išmesti tie teršalai, kaip išvalytas šis unikalus pajūrio ruožas. Nebuvo technikos, nebuvo patyrimo, bet buvo didelis Lietuvos žmonių noras ir entuziazmas. Valyti žmonės važiavo iš visos Respublikos, kibirais rinko, klampojo, bet padarė tai, kas atrodė neįmanoma. Abejoju ar šiandien sugebėtume pakelti tautą tokiai gamtosauginiai akcijai, čia juk visai kas kita, ką daro akcija „Darom“ – metus šiukšlinam, o vieną dieną didžiuodamiesi surenkam… Karjerai buvo užpilti švaraus grunto sluoksniu, tikintis, kad su laiku, jame esantys mazuto teršalai bus suskaidyti (kai deguonies nėra, natūralus degradacijos procesas labai lėtas), auga berželiai, vienoje vietoje ir mazuto ežeriukas su vandeniu atsivėrė… Pamenu, vieno fotografijų apie gamtą konkurso, kurį organizavo VšĮ „Grunto valymo technologijos“, dalyvis moksleivis pateikė šio „ežeriuko“ vaizdą. Gerai nenuteikia… Tačiau dabar visas „Globe Assimi“ nuodėmes panorus išvalyti reikėtų itin ženklių lėšų. Rapolas Liužinas priminė, jog tuometinė Sovietų sąjungos valdžia skyrė 100 mln. JAV dolerių naftos eksporto bazės ir Pauosčio geležinkelio stoties išvalymui. Gaila, jog lėšos, buvusios „Vneštorgbanke“, jam bankrutavus nepanaudotos.
Tačiau niekur nedingo problema: kur dėti mazutu prisodrintą gruntą, kuris buvo susikaupęs minėtoje Klaipėdos naftos eksporto bazėje ir Pauosčio geležinkelio stotyje?
Valyti tokį užterštą gruntą esama įvairių metodų. Pigiausias – biologinis
Prieš dvidešimt metų, Kiškėnuose pastatytame komplekse, pradėtas kaupti naftos produktais užterštas gruntas, vanduo. Realus valymas pradėtas 1997 metais, įsteigus viešąją įstaigą „Grunto valymo technologijos“. Buvo valomas naftos produktais užterštas gruntas, surenkamas ne vien Klaipėdos regione, bet ir iš kitų Lietuvos vietų. Kompleksas buvo pastatytas ant statybinio laužo sąvartyno, 1993-1995-ais įrengiant apie 40-50 cm storio gelžbetonio dangos aikštelę, nes vadinamosios geomembranos ar kitų priemonių tuo metu dar nebuvo, o vėliau panašus kompleksas įrengtas ir Daigučių k., Jonavos raj. Beje, dabartinis Klaipėdos skyriaus vedėjas Mečislovas Kmita, pristatytas šių metų V. Bergo premijai gauti, vadovavo komplekso Kiškėnuose statybos darbams ir dirba nuo jo veiklos pirmos dienos.
Dabar VšĮ „Grunto valymo technologijos“ išvalyta daugiau nei 200 tūkst. tonų užterštojo grunto.
„Dar esant aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui buvo skaičiuotas ekonominis-ekologinis tos veiklos efektas, kuris siekė apie 450 mln. Lt. Nuo to laiko praėjo jau penkeri metai, tad ši skaičius yra kur kas ženklesnis.
2011-2013 metais valėme prie Jonavos, Gulbiniškėse, buvusios sovietinės raketinės bazės (kur būta branduolinio ginklo, tokių sovietmečiu Lietuvoje buvo aštuonios) teritoriją, kuri itin buvo užteršta naftos produktais. Darbų apimtis siekė virš 2 mln. Lt. Panašus sovietų objektas buvo prie Karmėlavos, kur dar reikės valyti užterštą gruntą ir kitur. Tačiau kol kas finansavimo šaltinio nėra…“ – sakė Rapolas Liužinas.
Bendražygiai – ir mokslininkai
Užterštojo grunto valymui pasitelkiami įvairių institucijų specialistai, mokslininkai. Paminėtini čia Vilniaus universiteto habil. dr. prof. Lilija Kalėdienė, Gamtos tyrimų centro mokslininkai dr. Valerijus Rašomavičius, dr. Algirdas Paškevičius, Klaipėdos universiteto dr. Audronė Žukauskaitė. „Labai daug mūsų įstaigos labui pasitarnavo (ypač kuriant naujas, unikalias technologijas) jau anapilin išėjęs vilnietis prof. Karolis Jankevičius. Paminėtina ir prof. habil. dr. Irena Eitminavičiūtė, prof. habil. dr. Albinas Lugauskas, kai kurie kiti mokslininkai. Bendradarbiaujant išleista ir monografija „Aplinkos biologinis valymas“, kuri pasitelkiama ir studijų aukštosiose mokyklose metu. Sukurtos gamtosauginės technologijos, kurios buvo įdiegtos ir UAB „Achema“, tad neatsitiktinai pelnome ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos diplomus ir Metų gaminio aukso medalius“, – kalbėjo GVT direktorius.
Neatsitiktinai užsiminta apie studentus. Mat įrengta ir gamybinė bazė studentų praktikoms atlikti, kas pasitarnauja ir rengiant bakalauro ir magistro darbus. Tokių jau skaičiuojama dešimtimis.
Sunkieji metalai – sunki problema…
„Mes tiekiame viešąsias paslaugas ne vien valydami gruntą, o ir rengiame projektus dėl ežerų valymo, upių atkūrimo.
Kita vertus, valant gruntą esama ir daug tarsi nematomų problemų. Čia paminėtina vadinamoji istorinė tarša: minėti buvę sovietiniai kariniai objektai (Kėdainių, Pajuostės, Kazlų Rūdos aerodromai, jų aplinka dar nevalyta nuo aviacinio žibalo, kitokios taršos).
Reikės išvalyti vadinamąsias industrines teritorijas miestuose. Paminėtinos gamyklų „Skaiteks“ (buvusi elektros matavimo technikos gamykla), „Melga“ (buvusi suvirinimo aparatų gamykla), Naujosios Vilnios pramonės rajono įmonių teritorijos. Dėmesys – ir buvusiai Kuro aparatūros gamyklai, kurios teritorijoje įsikurs vadinamieji loftai. Tačiau toji teritorija juk yra užteršta…
Miestuose teritorijos užterštos ne vien naftos produktais, o ir sunkiaisiais metalai, juk daug kur būta galvanikos cechų – Lietuvoje jų būta daugiau kaip 30.
Anksčiau veikė Palemono keramikos gamykla, kur buvo vežamas galvaninis šlamas, kuris, dr. Juliaus Budilovskio sukurtos technologijos metodu, buvo termiškai imobilizuojamas į keramikos gaminius (čerpes). Palemono keramikos gamykla veiklos nenutraukė, tačiau galvaninį šlamą, kaipo atlieką, priima labai menkais kiekiais.
„Pačią minėtąją gamyklą reikėtų pertvarkyti taip, jog taptų savotišku dubliu „Toksikai“ (Šiauliai). Palemono keramikos gamykloje, esančioje mieste, reikia šiuolaikinių oro valymo įrenginių, kurie yra pakankamai brangūs. Tada būtų galima į gaminius Palemone įmobilizuoti kone visus sunkiuosius metalus“, – kalbėjo Rapolas Liužinas.
Kas kita, kai sunkiaisiais metalais užterštas gruntas. Čia termine imobilizacija nebegalima pasinaudoti. Tačiau esama kitų metodų, kuriuos reikėtų diegti ir Lietuvoje. Šioje srityje siekia dirbti ir VšĮ „Grunto valymo technologijos“, pasitelkiant užsienio patirtį. Reikės dirbti visuose pramoniniuose rajonuose, kurie patampa gyvenamųjų namų kvartalais, kur iškyla visuomeninės paskirties objektais.
„Neseniai valėme Mindaugo mokyklos (greta parduotuvės „Maxima“, Mindaugo gatvėje) aplinkos gruntą. Naudojome fitoremediaciją, t.y. užterštą gruntą valė tam skirtieji augalai. Tai ilgai, apie porą metų, užtrunkantis grunto valymas“, – sakė Rapolas Liužinas.
Jis pasidžiaugė, jog šiuolaikinis pramonės ūkis teršia menkai. Gal tik paminėtini produktotiekiai, kuriuos „pragriaužia“ kuro vagys ir taip užpilami naftos produktais ūkininkų laukai. Pasitaikę, kai bebras pragriaužę plastmasinį vamzdį nelegaliai nutiestą Natura 2000 teritorijoje.
Galimi taršos objektai – ir Butingės terminalas, Mažeikių naftos gamykla, Klaipėdos uostas (čia mazutą veža ir iš Baltarusijos), kitos vietos, kur galima tarša įvairių avarijų metu. (Apie 40 mln. tonų naftos produktų kasmet cirkuliuoja Lietuvoje.)
Konkurentai – ir partneriai
VšĮ „Grunto valymo technologijos“, suprantama, turi ir konkurentų, ar partnerių, kurie kokią kivirčo minutę ir leptels: GVT galėtų ir nebūti, mes tik geriau gyventume…
„Kiekvienas dirba savo darbą. Gal kai kam esame ir savotiška rakštis, tačiau dirbame savomis lėšomis, dirbame europiniu lygmeniu, sukūrėme puikią techninę bazę. Tai vienintelė tokio pabūdžio objektaim kuriuos galima rodyti ES specialistams, juk neparodysi tų, kurie yra Gariūnuose ar šiaurė Lietuvoje. Turime tokius specialistus, kurių pavydėtų kiekviena įmonė“, – sakė VšĮ „Grunto valymo technologijos“ direktorius Rapolas Liužinas. Šiandien Klaipėdos skyriaus kompleksas yra vienintelė vieta vakarų Lietuvoje, kur įvykus net ir stambaus mąsto avarijai, bus galima saugiai likviduoti jos padarinius. Manau, kad jis turėtų būti pripažintas strateginiu objektu.
***
VšĮ „Grunto valymo technologijos“. Pagrindinės veiklos kryptys:
*dirvožemio, grunto, vandens ir dumblo, užterštų organinės kilmės teršalais, valymas;
*užterštų teritorijų sutvarkymo ir vandens telkinių valymo projektų, planų, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimas;
*užterštų teritorijų sutvarkymo projektų įgyvendinimas;
*valymo technologijų kūrimas ir tobulinimas;
*eksperimentinė veikla;
*švietėjiška veika.
Skaičiai, faktai, kai kurie didžiausi atlikti valymo projektai:
*įstaigos veikimo laikotarpiu, naudojant biologinius metodus, išvalyta 214870,2 tonų atliekų (dirvožemio, grunto, vandens ir dumblo);
*daug VšĮ „Grunto valymo technologijos“ eksperimentinės veiklos darbų rezultatų (18 darbų) naftos produktų biologinio skaidymo, aplinkosaugos ir biomedicinos klausimais pripažinti išradimais ir patentuoti;
*buvusios raketinės bazės Gulbiniškių kaime (Jonavos r.) užterštos teritorijos sutvarkymas;
*buvusios naftos bazės Pavermenio kaime (Kėdainių r.) užterštos teritorijos sutvarkymas;
*buvusios katilinės Druskininkuose (Veisiejų g. 17) užterštos teritorijos sutvarkymas;
*Drevernoje (Klaipėdos r.) užterštos teritorijos sutvarkymas;
* Mindaugo vidurinės mokyklos (Vilnius) užterštos teritorijos sutvarkymas;
*Nemuno salos kanalo (senvagės) Kauno mieste išvalymo ir sutvarkymo techninis projektas;
*uždumblėjusio Varležerio ežero (Kupiškio r.) išvalymo, pakrančių sutvarkymo ir pritaikymo gyventojų reikmėms projekto parengimas;
* Kretingos vienuolyno (Pastauninko upelio) tvenkinių Kretingos mieste išvalymo projekto parengimas;
*Širvintų mieste esančių Beržės upelio tvenkinių valymo darbų projekto parengimas ir kt..
Parengti ir išleisti išskirtiniai leidiniai:
*Aplinkos biologinis valymas (2003 m.);
*Naftos ir kitų aplinką teršiančių medžiagų biodegradacija (2007);
*Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas (2008 m.);
*Gerovė be augimo. Ekonomika ribotų išteklių planetai (2012).
Įstaiga remia aplinkosaugines programas:
*Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro organizuojamus moksleivių konkursus;
*VU Botanikos sodo organizuojaas Tarptautinės biologinės įvairovės dienos minėjimą ir festivalį „Flora džaz“;
*VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ ekologines vasaros stovyklas;
*Respublikinį jaunimo kino forumą „Gamtos dienos“;
* Trakų r. Paluknio „Madeinos“ vidurinės mokyklos ekologinės stovyklą „Rūšiuok – aplinką tausok“;
*Pasaulinės aplinkos apsaugos ir Žemės dienos renginius;
*yra įsteigusi VU Gamtos mokslų fakulteto Mikrobiologijos ir biotechnologijos katedros 2 studentams profesoriaus Karolio Jankevičiaus vardo stipendiją ir kt.
GVT archyvo nuotraukos
