Vykstant įnirtingoms diskusijoms dėl klimato kaitos ir galimų pasekmių, Gamtos tyrimų centras kartu su Vilniaus universitetu ir su Berno universiteto Geologijos mokslų institutu vykdo Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos lėšomis finansuojamą projektą. Juo siekiama išsiaiškinti holoceno (geologinė epocha, prasidėjusi po paskutinio ledynmečio ir tęsiasi iki šių dienų) klimato istorijos raidą.
Projekto „Klimato kaita durpynuose: Holoceno ženklai ir dabartinės tendencijos; įtaka bioįvairovei ir anglies deponavimui durpėse (CLIMPEAT)“ darbai pradėti vykdyti 2013 metų sausio mėnesį, o baigtis turėtų 2016 kovą. Projekto tikslas – išsiaiškinti ryšius tarp durpynų ekosistemų ir klimato pokyčių bei tarp antropogeninės veiklos ir užkonservuotos anglies emisijų.
Lietuvos durpynai paskelbti unikaliomis rečiausių augalų ir gyvūnų rūšių buveinėmis, o atviro tipo aukštapelkės yra Europinės reikšmės buveinės. Dideli organinių durpinių dirvožemių plotai yra sausinami žemės ūkio, miškininkystės ir durpių kasimo reikmėms. Kadangi durpynai formuojasi palyginti greitai, 1 mm ir daugiau per metus, jie gali pasitarnauti kaip puikūs ir gausūs holoceno klimato istorijos ir klimato svyravimų informaciniai archyvai.
CLIMPEAT remiasi idėją, jog medžių augimas durpynuose labiausiai priklauso nuo gruntinio vandens svyravimų: esant aukštam vandens lygiui, šaknų sistema įsisavina mažiau deguonies ir maisto medžiagų. Dėl to miško augalijos dinamika durpynuose atspindi visus praeities vandens lygio svyravimus, o fosiliniai įvairiuose durpių sluoksniuose užsikonservavę medžių kelmai gali būti laikomi holoceno klimato istorijos archyvais. Praeities klimato sąlygos analizuojamos vertinant medžių gausos kaitą, o taip pat esamų ir subfosilinių medžių augimo tempus.
Tyrimo vykdymui projekto metu įrengtos lauko tyrimų aikštelės, kuriose įrengti gręžiniai su automatiniais vandens lygio ir temperatūros matuokliais, dendrometrai, vykdomas monitoringas.
Remiantis tyrimo vietose vykdomu monitoringu sudaromos gruntinio vandens lygio, meteorologinių rodiklių svyravimų ir medžių rievių formavimosi eilės, pagal kurias modeliuojama sąveika tarp kritulių ir gruntinio vandens lygio svyravimų bei tarp gruntinio vandens svyravimų ir medžių augimo atskirais sezonais.
Vertinant paskutinio šimtmečio pokyčius, analizuojama medžių dinamikos (kolonizacijos) durpynuose raida bei sudaromos atskirų gyvų medžių rievių serijos, rekonstruojami gruntinio vandens lygio svyravimai, nustatomi ryšiai tarp gruntinio vandens lygio, medžių rievių pločio ir medžių dinamikos (kolonizacijos). Pasitelkus radioizotopinius metodus, atliekami chronologiniai tyrimai, kurių dėka galima tiksliai atkurti durpių kaupimosi procesus bei klimato svyravimų įtaką durpynams. Datavimo informacija apima platų tyrimų spektrą geofizikos ir geochemijos srityje ir naudojama kaip vienas iš informacinių rodiklių modeliuojant ilgalaikius klimato pokyčius.
Vertinant holoceno metu vykusius pokyčius, sudaromos ilgaamžės medžių rievių serijos, nustatomi durpynų kolonizavimo medžiais laikotarpiai, rekonstruojami gruntinio vandens lygio bei klimato svyravimai bei rengiamos durpynų istorinės, klimatinės ir aplinkos kaitos interpretacijos.
Vertinant ateities klimato pokyčių įtaką, bus parengti klimato rodiklių scenarijai, lemiantys gruntinio vandens svyravimus, sudarytos gruntinio vandens svyravimų prognozės iki XXI a. pabaigos, išanalizuota gruntinio vandens svyravimų įtaka augalijai ir durpių formavimuisi bei anglies ir metano deponavimo kaita Lietuvos durpynuose.
Autorės archyvo nuotraukos
