Kodėl klydo Aristotelis?..
Nes jis nežinojo, jog daug pasakančius žiedus gali pelnyti ir paukščiai
Paukščių žiedai saugo visą informaciją, nes kiekvienas turi vis kitą numerį. Kaip žmonių pasai su asmens kodais. Paukščiai žieduojami metaliniais ir plastiko žiedais. Lietuvoje šiuo metu naudojami 17 dydžių žiedai. Nykštuko, sveriančio 5 g, žiedo svoris tėra 25 mg, o gulbės nebylės, sveriančios ne mažiau kaip 6,5 kg, žiedo svoris – 13 g.
… Praėjusiame „Žaliojo pasaulio“ numeryje palinkėjome gero dangaus pilkajai pečialindai, kuri Ventės rage gavo gal ir nemielą sparnuočiui žiedelį, primenantį apie pabuvojimą žinomų ornitologų Vytauto Jusio ir Vytauto Eigirdo valdose. Beje, turiu atsiprašyti savaitraščio skaitytojų už įsivėlusią korektūros klaidą, kai paskutiniame puslapyje (Nr.34) publikuotoje nuotraukoje Vytautas Eigirdas buvo įvardintas Jusiu. Kai du bendravardžiai, pasirodo, ir pavardes gali nesunkiai sutapatinti. Žinoma, laikas atsiprašyti ir abiejų Vytautų, dar kartą palinkėti jiems kuo geriausios kloties prie paukščių.
Prie jų pasilikime ir šiame rašinyje, tik pasukime Juodkrantės link. Mat iš Vytauto Jusio, Ventės rago ornitologinės stoties vedėjo, supratau, jog ties Klaipėda paukščiai, skrendantys palei Baltijos krantą iš šiaurės į pietus, tarsi kiek pasiskirsto į du srautus. Kai kurie sparnuočiai pasirenka skristi Kuršių nerijos juosta, tad tuoj pasiekia Juodkrantę.
O čia sparnuočių žiedavimu rūpinasi Juodkrantės aplinkos tyrimų laboratorijos, kuriai vadovauja Ligita Pareigienė, žmonės. Buvo tądien prie paukščių žiedavimo Juodkrantėje ir entuziastai Darius bei Daiva Norkūnai, atvykę net iš Utenos.
… Gamtininkas ir rašytojas Selemonas Paltanavičius mus vedė prie Kuršių marių, kur nutiestos vadinamosios voratinklinės paukščių gaudyklės. Jomis pagaunami žiedavimui tie sparnuočiai, kurie skrenda tiesiog pažeme. Juodkrantės aplinkos tyrimų laboratorijos vyr. zoologė Jūratė Zarankaitė, sustojus prie šių tinklų, sakė, jog virš Kuršių nerijos praskrendantys mažesni žvirbliniai paukščiai, kurie žieduojami Juodkrantėje, pasiekia Ispaniją, Prancūziją, kitas Europos šalis.
Stebėjome kaip žieduojami į tinklą pakliuvusieji strazdas giesmininkas, juodasis strazdas, liepsnelė ir grakštus paukštelis karietaitė, kiti skrajūnai, kurių šiemet, regis, daug sužieduota.
„Rudeninė migracija yra ištęsta, paukščiai stabteli pasimaitinti, daug kas priklauso nuo orų, bet rudeninė – ilgesnė nei pavasarinė. Ar iš tikro paukščių yra daugiau? To gal ir nepastebime… Kita vertus, būna juk kartais vadinamieji paukščių populiaciniai sprogimai, bet bendroji tendencija: mažėja“, – kalbėjo zoologė bei biologė Jūratė Zarankaitė, prie paukščių žiedavimo atsidūrusi dar moksleivės suole būdama (ir entuziastė, ir profesionalė).
… Netrukus Jūratė savo rankose jau turėjo strazdą giesmininką (būdamas rankose, pasak Jūratės, jis tik keikiasi, o šio skrajūno gražiosios giesmės pasigirstančios pavasarį), jau kur kas didesnį, išsiskiriantį iš kitų, sparnuotį. O Ligita Pareigienė netrukus laikė savo rankose ir juodąjį strazdą, kursai fotografams suvis pozuoti nenorėjo…
„Sakyčiau, jog paukščiai šalčio ne itin bijo, o migruoja tik stokodami maisto. Ką les paukščiai, kai aplinkui sniegas… Strazdai jau prie marių žiemoja, nes čia ne taip šalta, ne tiek daug sniego būna. Kita vertus, strazdų žiemą galima išvysti ir Vilniuje“, – kalbėjo Jūratė.
Kiekvienas sodininkas pritartų, jog strazdai doroja likusius obuolius, šermukšnius, šaltalankius ir visa kita, kas lieka po rudens ūžavimo.
Natūraliai teiraujamės: kur žiemoja kai kurie Lietuvą lankantys paukščiai?
Upinės žuvėdros, nendrinukės, volungės, gegutės, baltieji gandrai, kregždės, kielės, lakštingalos žiemoja Afrikoje piečiau Sacharos dykumos (atstumas nuo Lietuvos iki žiemavietės – apie 10 000 km).
Paukščiai, kuriems tenka įveikti Sacharos dykumą, perskrenda ją vienu ypu, nors tam sugaišta iki 2,5 paros (be nusileidimo, be poilsio).
Žiemą didžioji dalis Lietuvos varnėnų aptinkami Nyderlanduose, Belgijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje. Tad migruoja visai ne į pietus, o į vakarus…
… Netrukus Jūratės rankose buvo liepsnelė, pabuvojo ir mažoji krakšlė. Buvo sučiupta ir pilkoji pečialinda, kurią Jūratė pavadino kaipo dažniausiai patenkančia į tinklus viešnia. Pasilabinome ir su kerietaite.
Visi paukščiai, patenkantys į voratinklines gaudykle (tinklus) su vadinamosiomis kišenėmis, surenkami iš jų į kibiriuką ir nešami žieduoti, o po to, suprantama, purpteli į laisvę.
Apžiūrėjome kelias paukščių gaudykles, kurios, pasak zoologės, skirtos kaip ir atskiriems paukščių biotopams. Į vienus tinklus labiau patenkančios karetaitės, į kitus – kiti skrajūnai (krakšlės, nendrinukės, t.y. nendres mėgstantys sparnuočiai). Miške – liepsnelės, zylės…
„Paukščiai rudenį, kai neateina šalčiai, kiek užtrunka pas mus. Kita vertus, smulkieji žvirbliniai paukščiai labai toli neskrenda. Tiesa, apie liepsnelę, žieduotą pas mus, gavome informaciją net iš Ispanijos. Tad įveikia daug kilometrų, juk reikia žinoti, jog paukštis tiesiai neskrenda“, – sakė Jūratė Zarankaitė.
… Žieduodami skrajūnus sužinome apie tai: kur paukščiai žiemoja, kokiais maršrutais skrenda ir grįžta, kada išskrenda ir parskrenda, kiek laiko užtrunka kelionė, ar jaunikliai grįžta į tas pačias vietas, ar paukščių poros pastovios, kiek ilgai paukščiai gyvena ir kokios jų žūties priežastys, aiškėja ir kitos paukščių gyvenimo paslaptys.
Kiti paukščių žymėjimo ženklai: snapo plokštelė, koduotos sparnų žymenos (plokštelės), „vėliavėlės“ ant kojų, „kaklaraiščiai“, po oda įterptos mikroschemos, radijo siųstuvai.
… Selemonas Paltanavičius informavo, jog sistemingas paukščių žiedavimas Lietuvoje pradėtas prof. Tado Ivanausko (1882-1970) iniciatyva 1929 m. Iš Rasytės ornitologinės stoties gautais tos stoties žiedais kažkiek paukščių Lietuvoje jis pats apžiedavo dar iki 1929 m.
1901 m. sausio 1 d. daktaro J. Tynemano (Johannes Thienemann, 1863-1938) nuošaliame Prūsijos žvejų kaimelyje Rasytėje, Kuršių nerijoje (tas kraštas tuomet priklausė Vokietijos Rytų Prūsijos provincijai), įkurta pirmoji pasaulyje ornitologinė stotis.
Pirmasis J. Tynemano sužieduotas paukštis (1903 metais) – pilkoji varna.
… Tądien, lankantis Juodkrantėje, galėjome tik žvilgtelti Rasytės pusėn, kur – jau kita valstybė. Paukščiai per ją skrenda su asmens tapatybės dokumentu (žiedu) ar be jo. Siena įveikiama kur kas lengviau nei keistam, pasak sparnuočių (jei jų kalbą suvoktume), tvariniui – žmogui, kuris dažnai panorsta būti prie paukščių… Šie žiedų neperka, žiedavimo, kaip ir žmogaus, ne visada panorsta, tad atsidėkoti gali tik kita kuo (kaip sakė kormoranus žiedavęs ir fotografavęs Vytautas Jusys: plauni – nenuplauni…).
Beje, apie kormoranus, ne vien Vytautą Jusį nuskriaudusius, „Žaliajame pasaulyje“ – atskira publikacija.
Papildoma informacija prie paukščių
Pirmasis paukščius žieduoti moksliniais tikslais pradėjo Viborgo (Danija) parapijinės mokyklos mokytojas Hansas Christianas Kornelius Mortensenas (Hans Christian Cornelius Mortensen, 1856-1921). 1899 m. birželio 5 d. jis apžiedavo pirmąjį varnėną iš aliuminio padarytu žiedu su tokiu įrašu jame: „VIBORG 1“. Tai reiškia, kad H. Mortensenas paukščiams ženklinti pirmą kartą panaudojo numeruotus žiedus su juose įrašytu adresu. Taip „gimė“ naujas ir unikalus paukščių gyvenimo tyrimo metodas — paukščių žiedavimas.
***
Estijoje sistemingas paukščių žiedavimas pradėtas nuo 1922 m., Latvijoje — nuo 1925 m., Lietuvoje — nuo 1929 m., t. y., kai tose šalyse buvo įkurti paukščių žiedavimo centrai. Pirmieji paukščiai šiose šalyse apžieduoti gerokai ankščiau, bet tai buvo daroma epizodiškai, o ne sistemingai.
***
Kiek paukščių Lietuvoje buvo apžieduota iki 1929 m., deja, nėra žinoma, nes tie duomenys neišliko. Bet tai, kad jie tikrai buvo žieduojami dar iki sistemingo paukščių žiedavimo pradžios, patvirtina du pranešimai apie aptiktus paukščius, kurie žieduoti Lietuvoje 1925 ir 1928 m.
***
Lietuvoje iki 1931 m., kol nebuvo pagaminti lietuviški žiedai, paukščiai buvo žieduojami tik vokiškais „Vogelwarte Rossitten“ žiedais, kuriuos prof. T. Ivanauskui atsiųsdavo iš Rasytės ornitologinės stoties. Nuo 1931 m., kai jau buvo pagaminti ir pradėti naudoti savi, lietuviški žiedai, kurį laiką buvo žieduojama tiek jais, tiek vokiškais žiedais — norėta panaudoti ankščiau gautus vokiškus žiedus, be to, lietuviškų žiedų stigo.
***
Vėlai parskrendantys paukščiai (tarkime, čiurliai) parskrenda tarsi pagal kalendorių ir jų grįžimo data kasmet skiriasi vos keliomis dienomis.
Augusto Uktverio nuotraukos
