Išėjus prie vandens telkinio pasidžiaugti gamta ir pameškerioti, atrodo, jog žvejams mėgėjams jokių ypatingų problemų nėra. Svarbiausia – gerai žinoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles ir besąlygiškai vykdyti jose išdėstytas nuostatas. Iš tikro, supratimas, jog mėgėjų žvejyboje tvyro ramybė ir jokių problemų nėra, yra klaidingas. Tai tampa akivaizdu pabuvojus Mėgėjų žvejybos tarybos posėdžiuose.
Aplinkosaugos finansavimas
Teikianti rekomendacijas mėgėjų žvejybos klausimais Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms Mėgėjų žvejybos taryba (MŽT) nagrinėjo opius klausimus š.m. sausio 23 d. („Žaliasis pasaulis“ 2017 m. Nr. 5). Lygiai tokiais pat aktualiais klausimais diskutuota ir kovo 21-ąją. Kadangi surinktos už žvejų mėgėjų leidimus žvejoti lėšos patenka į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programą, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas supažindino su 2016 m. šios programos lėšų panaudojimu žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. Jis informavo, kad 2016 m. aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų darbui apmokėti atlyginimams buvo skirta 720 tūkst. eurų, Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT) ir Regioninių aplinkos apsaugos departamentų tarnybinio transporto išlaikymui – 200 tūkst. eurų, priverstinio transporto ir plaukiojimo priemonių nuvežimo ir saugojimo išlaidoms – 10 tūkst. eurų.
2017 m. finansavimo kryptyse numatyta žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, žvejybos infrastruktūrai tobulinti – 650 tūkst. eurų, žuvininkystės moksliniams tyrimams – 130 tūkst. eurų, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų darbui apmokėti 770 tūkst. eurų, transporto išlaikymui – 300 tūkst. eurų, uniformoms – 274 tūkst. eurų. Paminėjus, jog tokiam lėšų paskirstymui turi įtakos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų ištisą parą trunkantis būdravimas („Žaliasis pasaulis“ 2015 m. Nr. 22), V. Graičiūnui teko detaliai pasakoti, jog būdraujantis aplinkos apsaugos valstybės pareigūnas pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę bet kuriuo laiku. Į būdravimo grafiką įrašyto pareigūno laikas, kai jis pradeda vykdyti kontrolę, įskaitomas į pareigūno darbo laiką ir už jį kompensacija nemokama. Kol pareigūnas būdrauja namuose, jam mokamas 10 proc. tarnybinės algos priedas. Normalus darbo atlyginimas mokamas skaičiuojant valandas nuo išvykimo iki grįžimo iš reido.
„Dabar nebėra taip, kad pareigūnas kada nors neišvažiuotų vykdyti kontrolės. Kiekviename regione yra po du pareigūnus. VAAT fiksuoja pareigūnų darbo laiko pradžią ir pabaigą, stebi transporto priemonės judėjimą naudojant įdiegtą transporto kontrolės sistemą“, – aiškindamas, kaip už būdravimą apskaičiuojama kompensacija, patikino Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas.
MŽT atsižvelgdama į tai, jog iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų finansuojamas ne tik gyvosios gamtos, bet visų aplinkosaugos kontrolę vykdančių pareigūnų darbas, paprašė ateityje pateikti konkretesnę informaciją apie Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų panaudojimą aplinkosaugą vykdančių pareigūnų atlyginimui.
Aktualią problemą dėl minimos programos lėšų panaudojimo minėjo Nemuno deltos regioninio parko ekologas, MŽT narys Robertas Kubilius. Teikdamas, jog į Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančius vandens telkinius atvyksta labai daug meškeriotojų ir jiems trūksta patogios infrastruktūros, ekologas siūlė ieškoti galimybės limituotos žvejybos mokestį parai nuo 2,5 eurų padidinti iki 3 eurų ir tą 0,5 euro panaudoti meškeriojimo sąlygoms gerinti. Pasak V. Graičiūno, tai nėra viskas taip paprasta, nes bet koks mokestis, jeigu tai nebus savanoriška įmoka, gali būti nustatytas tik įstatymu.
Totaliam draudimui ne
Gana keistą pasiūlymą MŽT posėdyje pristatė žvejus verslininkus vienijančios asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ (ŽR) prezidentas Leonas Kerosierius. Jis pasiūlė nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. ar 30 d. visiškai uždrausti bet kokią žvejybą absoliučiai visuose Lietuvos vidaus vandens telkiniuose. Šis ŽR prezidento reikalavimas pavasarį visam mėnesiui drausti mėgėjų žvejybą ir masiškai rengti dirbtines nerštavietes girdimas nebe pirmus metus („Žaliasis pasaulis“ 2014 m. Nr. 32 ir Nr. 33).
Nuolatiniuose kreipimuose į LR Prezidentę, LR Seimo Pirmininką, LR Ministrą Pirmininką, LR aplinkos ir žemės ūkio ministrus, LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Kaimo reikalų komiteto pirmininkus be kita ko rašoma: „Aplinkos ministerija turėtų įgyvendinti iniciatyvas dėl žvejybos draudimo mėnesiui aktyviausiu pavasarinio žuvų neršto metu, žvejai turėtų įrenginėti dirbtines nerštavietes, saugoti neršiančias žuvis ir išvalyti pakrantes nuo šiukšlių“.
Šis pasiūlymas gal ir būtų svarstytinas, tik visa bėda, kad Lietuvos vidaus vandenyse gyvenančios žuvų rūšys neršia skirtingu metų laiku ir visi jų apsaugai ir gausinimui reikalingi mėgėjų žvejybos apribojimai yra Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse. MŽT esančių ichtiologų nuomone, siūlomas draudimas žuvų ištekliams jokios apčiuopiamos naudos neduotų ir dar labiau supriešintų žvejus mėgėjus ir verslininkus. Juo labiau, kad L. Kerosierius išsako priekaištą, jog žvejų mėgėjų bendruomenė, sudaranti dalelę gyventojų, nori pasinaudoti visų Lietuvos vandens telkinių gėlavandenių žuvų ištekliais, o gyventojų „poreikius galės tenkinti vidaus vandenų žvejai verslininkai. Todėl valstybė tam tikslui privalo skirti ženklią žuvų išteklių dalį“.
Pagrįsdamas savo siūlymus L. Kerosierius kažkodėl prakalbo apie pūgžlius: „Visiems yra žinomos plėšrios žuvys ir maistas plėšriosioms. Jeigu mes sugebėsim per tą mėnesį leisti išneršti žuvims, atsiras daugiau jaunuolių, kurie ateityje taps patys plėšrūnai, arba maistas plėšrūnams. Sakoma, yra viską suėdančių pūgžlių. Nepriklausomai nuo bet ko, jų yra, daugėja ir dar daugiau daugės. Pūgžliai suris savo visą maisto dalį ir plius papildomai jie dar daugiau suės tų mažų žuveliokų. Todėl, man atrodo, tas draudimas turėtų didelę reikšmę atkuriant, didinant žuvų išteklius. Ir jeigu patys žvejai rengtume žuvims nerštavietes, patys saugotume, pasiektume gana gerų rezultatų. Todėl aš dar kartą prašau visų, bendru sutarimu sutarkime ir nuo balandžio 20 d. iki gegužės 30 d. negaudykime žuveliokų, saugokime visus vandens telkinius, renkime dirbtines nerštavietes, valykime aplinką ir ateityje turėsime žymiai daugiau žuvies“.
Miglotas paaiškinimas išsakytas apie dirbtinų nerštaviečių įrengimą.
„Būdami vaikai mes piemenaudami įbesdavom ežero pakrantėn eglišakę ir toj vietoj būdavo daugiau žuvų“, – kalbėjo ŽR prezidentas, tačiau jokios reakcijos nesulaukė, nes bet kur įbesta eglišakė tai dar ne nerštavietė. Jų statymui reikalingas geras vandens telkinio pažinimas ir šio atsakingo darbo išmanymas. Kalbant apie šiukšlinas pakrantes verta priminti, kad žvejai mėgėjai, norėdami meškerioti, surenka ne tik savo, bet ir prie vandens paliekamas poilsiautojų šiukšles. Be to, būdraujančius pareigūnus pasiekiantys meškeriotojų pranešimai apie pastebėtus mėgėjų žvejybos pažeidimus liudija žvejų mėgėjų rūpestį žuvų ištekliais ir neršiančiomis žuvimis. Vertindamas ŽR prezidento pasiūlymus MŽT narys dr. Egidijus Bukelskis pastebėjo: „Pritariant žuvų išteklių apsaugos stiprinimui, gal ateityje atlikus tyrimus galima įvesti panašius karšių žvejybos apribojimus Kauno mariose, kokie yra Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose, bet tik ne visoje Lietuvos teritorijoje. Kils totaliu draudimu nepasitenkinimas ir tai bus suprasta, kaip verslininkų kerštas meškeriotojams.“
Šiuose žodžiuose yra tiesos, nes siūlymas drausti visą mėnesį meškerioti atsirado paskelbus, jog nuo 2015-ųjų verslinė žvejyba bus draudžiama ištisus metus visuose Lietuvos ežeruose, išskyrus verslinę specializuotą ungurių, ežerinių stintelių, seliavų bei upinių nėgių žvejyba. Šiuo metu verslinė žvejyba leidžiama Kuršių mariose, polderiuose bei Nemuno žemupyje. Grąžinus verslinę žvejybą į visus Lietuvos ežerus, ŽR rūpestis žuvų ištekliais ir raginimas saugoti „žuveliokus“, tikėtina, pasibaigtų.
Keista, tačiau savo samprotavimuose net kelis kartus L. Kerosierius užsiminė apie „meškerninkų ir sliekų pardavėjus“. Pasak jo, šie džiūgauja ir pasiruošę žvejų galvas papuošti aureolėmis, kad šie nesutinka mėnesį nemeškerioti.
„Mes visi gerbiam sliekų ir kabliukų pardavėjus ir toliau pasiliekam ant to kabliuko, kad žuvų negausinsim“, – nepritarus jo pasiūlymui kalbėjo ŽR prezidentas.
Aktualūs rūpesčiai
Lietuvos povandeninės žūklės ir laisvojo nardymo asociacijų federacijos pageidavimą gerinti povandeninės žūklės sąlygas išsakė Vytautas Čepukas. Jis siūlė panaikinus limituotos povandeninės žūklės tvarką ir grąžinus povandeninės žūklės įprastinę tvarką, vėl leisti povandeninės žūklės veiklą, kuri buvo uždrausta vykdant „Žvejų rojaus“ projektą Antalieptės mariose, Baltuosiuose Lakajuose, Galuone, Sartų ežere. Šis klausimas liko atviras, nes šiuo metu „Žvejų rojaus“ projektą vykdo Molėtų ir Zarasų rajonų savivaldybės.
Nors paskutiniu metu džiaugiamasi lašišų ir šlakių įspūdingais laimikiais, nepaisant to, siekiant šių žuvų išteklių gausinimo, Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“ siūlo intensyviausios lašišų ir šlakių migracijos metu porą savaičių nutraukti žvejybą statomais tinklaičiais Kuršių mariose ir kitur. Kuršių marios yra tarptautinis vandens telkinys, todėl Lietuvos žvejų verslininkų lašišų saugojimas nuo 2015 metų ties Juodkrante ir Preila jau davė atitinkamus vaisius, nes Rusijos Federacijos pusėje šlakių atsirado daug, dėl to siekiama šlakius „išimti“ iš Lietuvos raudonosios knygos bei pradėti jų mėgėjų ir verslinę žvejybą. Tarp kitko, „Lampetra“ pastebi, jog saugodami lašišines žuvis ir žiobrius dažnai pageriname Rusijos federacijos žvejų laimikius, bei teigia, jog lašišų mėgėjų žvejyba galima tik gėluose vandenyse.
„Siūlome vykdyti tik grįžtančių iš neršto lašišų žvejybą upėse, jeigu galvojame apie šių žuvų išsaugojimą ir pagausinimo perspektyvas“, – teigia savo išvadose „Lampetra“.
Apie kai kurias lašišų populiacijos problemas, pristatydamas 2017 metų įžuvinimo planą į valstybinius vandens telkinius, užsiminė ir Žuvininkystės tarnybos (ŽT) Žuvivaisos skyriaus vedėjas Valdas Gečys. Pristatant visus ŽT poskyrius ir juose veisiamas prioritetines žuvų rūšis paminėta, jog gaudant lašišų reproduktorius, tarp jų pagaunama daug patelių ir labai mažai patinų. Ateityje gali tekti keisti lašišų ir šlakių mėgėjų žvejybos tvarką – tam pritarė ir MŽT ichtiologai.
Kalbant apie mėgėjų žvejybos režimą ežeruose, kuriuose pagal Vandenų srities plėtros 2017-2023 metų programos įgyvendinimo planą bus vykdoma biomanipuliacinė žvejyba ir įveisiamos žuvys, tapo aišku, kad kasmet lydekos bus įveisiamos: Alytaus r. Alovės ir Neveiglo, Lazdijų r. Veisiejaus, Molėtų r. Ilmedo ir Kiemento, Vilniaus r. Širvio, Švenčionių r. Švento ežeruose ir Mosėdžio tvenkinyje, Skuodo rajone. Pagal tos pačios programos įgyvendinimo planą bus siekiama karpinių žuvų išgaudymo minėtuose Švento, Širvio, Alovės, taip pat Kaišiadorių r. Švenčiaus, Vilniaus r. Riešės, Kaišiadorių r. Kalvių, Elektrėnų sav. Ilgio, Šilalės r. Paršežerio ežeruose. Siekiant veiksmingo Vandenų plėtros programos įgyvendinimo žvejybos režime atsiras reikalavimų riboti lydekų žvejybą ir skatinti smulkių menkaverčių karpinių žuvų žvejybą įžuvinamuose vandens telkiniuose. Šių priemonių tikslingumui įvertinti bus parengta ir vykdoma tyrimų programa.
UAB „Kotas“ komercijos direktorius Mindaugas Vigraitis, kalbėdamas apie plaukiojimo vidaus vandens telkiniuose motorinėmis transporto priemonėmis tvarką, rekomendavo ją tobulinti ir leisti naudoti didesnio galingumo variklius. Šis pasiūlymas buvo diskutuojamas ir nesulaukė MŽT narių pritarimo.
Vacio Paulausko nuotraukos
