Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos salėje pradėjo veikti fotografijų paroda keliautojų, kuriuos įkvėpė legendinis lietuvių keliautojas, antropologas, esperantininkas, rašytojas Antanas Poška. Apie ji bibliotekos fonduose jau sukaupta daug medžiagos. O nuotraukas apie vietas, kur anksčiau pabuvojo A. Poška, parodai pateikė Linas Mickevičius, Jonas Nekrašius, Gintaras Kazilionis, Raimondas Puišys, Alina Taluntytė ir Vytis Vidūnas. Ta proga suorganizuotas prisiminimų vakaras. Į bibliotekos salę suėjo daug kelionių mėgėjų.
Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas apie žymųjį Antaną Pošką (1903-1992) pateikė keletą gyvenimo momentų. Daug nepasakodamas siūlė pasisakyti kitiems, artimiau ji pažinojusius.
Keliautojo dukra profesorė Laimutė Kisielienė pasakojo apie šeimos gyvenimą sovietmečio metais, sakė, jog tėvelis visus labai skatino mokytis. Dar moksleive būdama labai džiaugėsi ir didžiavosi, kad jos klasės žygius organizavo ir su mokiniais važiuodavo tėvelis, nes jam viskas buvo įdomu. Pasak dukros, Antanas Poška buvo neišrankus, didžiausias jo noras buvo geriau pažinti mus supančią aplinką, pasaulį. Kelionės – priemonės pasaulio pažinimui, todėl labai daug norinčių keliauti pirmiausia susitikdavo pasitarti su Antanu. Jo namų durys buvo beveik nerakinamos.
Parodos apie Antaną Poškų kuratorė, indologė Diana Mickevičienė (Užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktoriaus pavaduotoja) papasakojo kaip dirbdama Lietuvos ambasadoje Indijoje pateikė visą informaciją apie A. Pošką, tad po mirties (mirė keliautojas 1992 m. Vilniuje) 2014 metais Kalkutos universitetas A. Pošką paskelbė garbės daktaru. Labai padėjo tai, jog į Indiją buvo nuvežta Antanui Poškai 1930 metais Indijos nepriklausomybės vadovo Mahatma Gandžio padovanota rankų darbo drobulė, kurią jis išsaugojo net būdamas tremtyje. Ta drobulė buvo pakabinta Lietuvos ambasadoje Indijoje, parodyta svarbiems Indijos atstovams. Visa tai tolimos nuo Lietuvos šalies žmonėms padarė labai didelį įspūdį.
Prof. Rytis Vidūnas pasakojo apie tai, kaip A. Poška 1931 metais tapo Bombėjaus universiteto studentu. Ten studijavo antropologiją. Sėkmę lėmė tai, jog esperantininkai lietuvį studentą globojo. Universitetą baigė parašęs magistro darbą. Jo disertacija buvo išsiųsta į Londoną. Deja, šio mokslinio darbo tolimesnis likimas nežinomas. Gal kur nors archyve dar laukia žingeidžių akių.
Vytautas Šilas Antaną Pošką apibūdino kaip vieną iš pirmųjų Lietuvos esperantininkų. Dar gyvendamas savajame Gripkelių kaime (Pasvalio r.) Antanas gavo dovaną – pirmąjį esperanto kalbos vadovėlį. Tada jam buvo tik dvylika metų, o 1923 metais jis jau dalyvavo esperantininkų kongrese Niurnberge. Po to nuvyko į Italiją. Kauno radiofone dirbo laidų esperanto kalba vedėju, buvo Lietuvos esperantininkų sąjungos pirmininkas.
„Antanas Poška pirmąsias keliones dviračiu su dviem draugais pradėjo po Lietuvą, – sakė Lietuvos keliautojų sąjungos pirmininkas Algimantas Jucevičius. – Savo pastebėjimus užsirašydavo ir skelbė spaudoje. Vėliau nusipirko motociklą, juo keliavo ne tik po Lietuvą, bet ir apvažiavo aplink Baltijos jūrą. O 1929 metų rudenį su žurnalistu Matu Šalčiumi išsiruošė į kelionę, į Indiją. Bevažiuojant per Iraną susirgo maliarija. Matas Šalčius jį paliko Teherane sirgti, o pats išvyko. Per pusmetį A. Poška ligą nugalėjo ir pasiekė Indiją. Iš Indijos, baigęs mokslus, norėjo grįžti i Lietuvą, bet neturėjo pinigų. Vėliau ne be nuotykių grįžo į Lietuvą. Sovietams okupavus Lietuvą teko patirti tremtinio gyvenimą Komijoje, po to – Kazachstanas, Kirgizija. Į Lietuvą sugrįžo tik 1959 metais. Atsiradus galimybei autostopu nuvažiavo iki Leningradą, į Moldaviją.“
Žinomo keliautojo, politiko Gedimino Ilgūno žmona Birutė Ilgūnienė papasakojo kaip 1971metais su Antanu Poška motociklu kelavo po Kaukazo respublikas. Tada Poškai buvo 69-eri. Jai atrodė labai senas, bet daug žinantis keliautojas. Ilgūnai labai džiaugėsi turėdami tokį bendrakeleivį. Tada Poška jiems parodė obsidianą – vulkaninį stiklą. Birutei Ilgūnienei vulkaninis akmuo patiko, atnešė ir į biblioteką
Jauna mokslininkė antropologė Justina Kazokaitė su Daumantu Liekiu keliaudama po Bulgariją antikvariate pamatė Antano Poškos esperanto kalba rašytus rankraščius. Nusipirko, parsivežė į Lietuvą ir padovanojo Vrublevskių bibliotekai.
Autoriaus nuotraukos
