Ramunė MIKITIEJEVA
Kauno marių regioninio parko direkcijos vyr. specialistė
Keliauti motyvavo karvelis
„Piliakalnių iššūkis“: aplankyti jų kuo daugiau!
Kęstas prie Pagramančio piliakalnio
To nepavyko padaryti nė vienam kryžiuočiui. Vargu, ar kuris nors lietuvis yra tai padaręs? Iššūkis – aplankyti visus Lietuvos piliakalnius! Be abejo, per metus to padaryti neįmanoma, net jei kasdien lankytumėte po 3, norėdami juos visus išvysti užtruktumėte beveik trejus metus. Minėdama piliakalnių metus 2017 metais Kauno marių regioninio parko direkcija paskelbė „Piliakalnių iššūkį“ ir ragino aplankyti jų kuo daugiau. Iššūkiui įveikti buvo skirti vieneri metai. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje žinoma daugiau nei 900 kalvų, kurias galima vadinti piliakalniais. Kiek per metus jų pavyko įveikti „Piliakalnių iššūkio“ dalyviams?
Jei gali Kęstas – gali ir tu
Norėdami įkvėpti ir motyvuoti keliautojus, į pagalbą pasitelkėme Kęstą. Per vieno vasaros mėnesio savaitgalius Kęstas apsilankė Lopaičių etnomitologiniame komplekse, pabuvojo Kuršių krašto pasididžiavimuose – Apuolės ir Imbarės piliakalniuose, įveikė Molavėnų piliakalnių kompleksą ir net pavakarojo Indijos piliakalnyje. Tiesa, Kęstas yra ypatingas keliautojas – tai pietinis purplelis. Tikimės, kad jo pavyzdys užkrės ir įrodys, kad kelionės tikrai suteikia sparnus.
„Jei Kęstas gali, gali ir tu!“, – tokiu šūkiu visus metus kvietėme dalyvauti piliakalnių iššūkyje ir kolekcionuoti savo metų viršūnes, fiksuoti kraštovaizdį, dalintis įspūdžiais ir patirtimi.
Šiandien jau drąsiai galime paskelbti tuos, kurie įveikė ir Kęstą, ir kryžiuotį. Iššūkio pirmūnais tapo Leonas Litvinavičius (377) bei Dalius Konstantinavičius ir Virginija Krunglevičienė (375), įkopę ir perkopę per 300 piliakalnių. Kuklesniu laimikiu, bet garantavusiu prizinę vietą, pasidalino Kristina Štaupaitė ir Tomas Kukis (76) bei Rimų šeimyna (69) iš Kauno. Dalyvių tarpe buvo ir pavienių keliautojų, ir keliavusių su visa šeima, draugais, dalyvavo ir mokytojos su moksleiviais. Iššūkį įveikti ryžosi ne tik kauniečiai, bet ir gyventojai iš Vilniaus, Klaipėdos, Kybartų ir kitų Lietuvos gyvenviečių.
Brūzgynai – papildoma atrakcija
Piliakalnių tankumas Lietuvoje yra vienas didžiausių pasaulyje. Apie 80 proc. piliakalnių apaugę mišku. Daugelis piliakalnių yra atokiose vietovėse, todėl tiems iššūkio dalyviams, kurie ieškojo ne tik gerai žinomų ir lankymui pritaikytų piliakalnių, iššūkių tikrai netrūko.
„Patiko eiti ieškoti mažiau lankomų ir žinomų piliakalnių. Kada reikia brautis per aukštas žoles, brūzgynus bei šokinėti per upelius. Nustebino, kad nieko nežinojome apie Vilniuje esančius gražius Panerių I ir II bei Gariūnų piliakalnius. Beieškodami išmokom atskirti, kaip atrodo senas užslinkęs gynybinis griovys ar nuslinkęs pylimas“, – įspūdžiais dalinosi dalyvis Aurimas.
Nors kai kurie dalyviai piliakalnius lankė ištisus metus, visgi – palankiausias sezonas tam buvo vasara arba atostogų metas.
„Derlingiausias mėnesis buvo rugpjūtis, per jį aplankiau 94 piliakalnius, daugiausia tolimuosiuose nuo Vilniaus kraštuose – Pagėgiai, Šilutė, Klaipėda, Kretinga, Skuodas, Mažeikiai, Akmenė. Paskyriau tam reikalui beveik visas atostogas. Per vieną dieną daugiausiai piliakalnių pavyko aplankyti 14. Trys aplankyti piliakalniai salose, du pasiekiau ledu, vieną – valtimi. Prie kelių piliakalnių teko bristi per pelkę. Pėsčiomis toliausiai teko eiti 2,5 km į vieną pusę iki piliakalnio, o į vieną piliakalnį netyčia įvažiavau su mašina. Įveikta daug kilometrų mašina ir kojomis, bet viskas atsiperka, kai pamatai ieškomą piliakalnį“, – teigė Leonas Litvinavičius, visus nustebinęs didžiausiu aplankytų piliakalnių skaičiumi. Jo sąskaitoje 377 piliakalniai įveikti vien per 2017 metus, o apskritai – jau arti 600.
375 piliakalnius aplankė Daliaus Konstantinavičiaus ir Virginijos Krunglevičienės duetas, kurie kiekvieną aplankytą piliakalnį fiksavo nuotraukose: „Jei iš pradžių atrodė, kad tai lengva užduotis, tai greit teko įsitikinti, kad anaiptol taip nėra. Tai tikrai iššūkis. Smagus, įtraukiantis, užkrečiantis, bet – iššūkis. Ir labiausiai – laiko atžvilgiu. Keletas savaitgalių pavirto tiesiog piliakalnių medžiokle“.
Ieškojo lobių
Iššūkio dalyviai turėjo pretekstą surasti ir įveikti piliakalnius, kuriuose dar nebuvojo, kai kurie juos lankė atsitiktinai, pakeliui į darbą, kiti planavo maršrutus suderindami su populiaria lobių paieškų iniciatyva – „Geocaching“. Tiesa, tai ne mitinių lobių paieškos, o žaidimas – nieko kasti nereikia, tiesiog surasti paslėptą konteinerį (dėžutę) ir pasižymėti sąraše.
„Savo „lobiautojų“ bendruomenėje taip pat minėjome piliakalnių metus ir sukūrėme specialią www.issukiai.lt svetainę, kur galima sudalyvauti piliakalnių iššūkyje ir sekti savo pažangą. Buvome iškėlę tikslą lobiautojams aplankyti 175 piliakalnių, bet ne tik per 2017 m. Šį iššūkį paliekame gyvuoti ir toliau. O patys ir toliau marginsime savo žemėlapį, juk iki 1000 aplankytų piliakalnių mums dar labai daug“, – teigė 76 viršūnes per metus įveikusi ir taip antrą vietą pelniusi Kristina Štaupaitė.
Dėkojame visiems dalyviams, priėmusiems piliakalnių iššūkį. Ir tegu iššūkis tęsiasi – neapsistokite ties pasiektu skaičiumi.
Piliakalnių metai baigėsi, jie buvo tik priminimas ir motyvacija vėl atsigręžti į šį unikalų paveldą. Lankykite, kopkite, ieškokite juose paslėptų lobių (turime omenyje Geocaching, o ne juodąją archeologiją), prisijunkite prie piliakalnių tvarkymo iniciatyvų, švęskite ant jų šventes, veskite pamokas ar tiesiog ateikite paganyti tylos.
… Iš tikrųjų, jei ne Kęstas, vargu ar būtų kilusi mintis suorganizuoti piliakalnių iššūkį. Jis įkvėpė tai padaryti dar iki tol, kol 2017-ieji buvo paskelbti piliakalnių metais, kuomet „iškrito iš dangaus“ Kęstučio gatvėje Kaune (iš čia – ir vardas, nors atrastas buvo neeilinę – Mindaugo karūnavimo – dieną) dar visai beplunksnis ir leisgyvis, be gyvybės ženklų gulintis tiesiog ant asfalto šalikelėje. Ir kas galėjo pagalvoti, kad iš jo išaugs toks motyvatorius. Minėti piliakalniai su Kęstu aplankyti per mėnesį, planuose buvo daugiau, tačiau Kęstui atėjo laikas išskristi – anksčiau ar vėliau tai buvo neišvengiama. Juk jis – laukinis padaras, o jo tikrieji namai – gamta. Kęstas yra tas mažas gamtos stebuklas, kuris atsirado tinkamoje vietoj ir tinkamu laiku, kad mums, žmonėms, dar kartą primintų, jog laisvė ir kelionės suteikia sparnus. Tad keliaukime po mūsų nuostabią šalį ir švęskime laisvę.
Jei gali Kęstas, galime ir mes.
Dalyvių surinktas piliakalnių nuotraukų kolekcijas pamatyti ir įspūdžius paskaityti galima Facebook grupėje „Piliakalnių iššūkis“.
Autorės archyvo nuotraukos