Jūratė SENDŽIKAITĖ, Nerijus ZABLECKIS, Žydrūnas SINKEVIČIUS, Leonas JARAŠIUS
Lietuvos gamtos fondas

Keičiant Amalvos pelkės veidą

Gamtotvarkos darbai: atkuriame gamtines buveines, stabdome durpių skaidymąsi ir švelniname klimato kaitą

Rūkas – tarsi balzamas sausinimo nuskriaustai Amalvo pelkei (Žydrūno Sinkevičiaus nuotrauka)

2021 m. vasario pabaigoje didžiausios Suvalkijos pelkės – Amalvos palių (3 414 ha) pietinėje dalyje (215 ha), besidriekiančioje dešiniajame Dovinės upės krante, baigti gamtotvarkos darbai. Ši pelkės dalis plyti Žuvinto biosferos rezervato ekosistemų atkūrimo zonoje, todėl gamtotvarkos veiklų tikslas – giliai nusausintame ir mišku apaugusiame durpyne sudaryti palankias sąlygas pelkių buveinių bei jų ekologinių funkcijų atsikūrimui. Sustabdžius išsausėjusios durpės mineralizavimą (skaidymąsį) ir paskatinus pelkėdaros atsinaujinimą prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir paviršinių vandens telkinių taršos maistinėmis medžiagomis (daugiausia azoto junginiais) mažinimo. Atkurta ekosistema ilgainiui vėl taps tik pelkėms būdingų vaistinių ir uoginių augalų šaltiniu, svetingu prieglobsčiu laukinei florai ir faunai bei vertingu kaimiškojo kraštovaizdžio elementu.

Tikslą įgyvendinti nėra lengva, nes atkuriama Amalvos pelkės dalis yra „suraikyta“ plačiais ir giliais surenkamaisiais grioviais, itin skrupulingai surenkančiais vandenį iš tankaus mažųjų (barelinių) griovių ir požeminio drenažo tinklo (bendras sausinimo griovių ilgis – 80 km, sausinimo sistemos tinklas – ne retesnis kaip 2,7 km/ha). Surenkamaisiais grioviais pelkės vanduo plūsta į pelkės šiauriniu pakraščiu pratekančią Dovinės upę. Taip nuolat prarandamas gyvybingai pelkės ekosistemai palaikyti būtinas vanduo, o išsausėjusios durpės skaidymosi metu išlaisvintos mineralinės medžiagos (azoto oksidai ir kt.) per Dovinės upę, Šešupę ir Nemuną pasiekia Kuršių marias…

 

Neatsakingi praeities sprendiniai kiša koją ateičiai

 

Daugiau nei prieš 50 metų Amalvos pelkė buvo ruošta durpių kasybai. Visgi durpių eksploatacija taip ir nepradėta, nes durpių klodo tyrimai atskleidė, jog telkinys nėra perspektyvus durpių pramonei. Nusausintus plotus pasiūlyta naudoti žemės ūkyje, tačiau ir šis sprendimas nepasiteisino, nes aukštapelkių ir tarpinio tipo pelkių durpynai nėra palankūs žemdirbystei. Per daugiau kaip pusę amžiaus intensyvaus sausinimo laikotarpį Amalva prarado didelę dalį natūralioms pelkių buveinėms būdingų bruožų, pakito per tūkstantmečius nusistovėjusi pelkės pasaulio tvarka: sunyko tipinga augalinė danga, sustojo durpėdara, dėl sausos durpės skaidymosi pelkė tapo nuolatiniu šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir vandens taršos maistinėmis medžiagomis šaltiniu, o kur dar ne kartą iškilęs durpynų gaisrų pavojus… Sausinimo pažeista ir likimo valiai palikta teritorija ilgainiui apaugo medžiais ir krūmais, todėl nenuostabu, kad pastaraisiais dešimtmečiais vietiniai gyventojai ją vadino tiesiog „mišku“ ir net neįsivaizdavo, kad galėjo būti ar gali būti kitaip…

 

Sunaikinti lengviau nei atkurti…

 

Sužaloti ar sunaikinti ekosistemą ilgai netrunka, tačiau ją atkurti – sudėtinga, lėšų ir laiko reikalaujanti užduotis, kuriai įgyvendinti reikia gilių mokslinių žinių, teorinių įžvalgų bei praktinės analogiškų darbų įgyvendinimo patirties. Amalvos pelkinio komplekso dydis, buveinių įvairovė ir skirtinga atskirų jo dalių ekologinė būklė lėmė, kad šios pelkės atkūrimas yra gana sudėtingas ir apima net kelis etapus. Šį kartą aptarsime tik ekologinio atkūrimo veiklas, įgyvendintas pietinėje pelkinio komplekso dalyje, kurios hidrologinio režimo atkūrimas numatytas Žuvinto biosferos rezervato planavimo schemoje ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintame Amalvos pelkės gamtotvarkos plane.

2011 m. ir 2018 m. dešiniajame Dovinės upės krante atlikti pirmieji pelkės ekologinių sąlygų atkūrimo darbai: 207 ha nusausintos pelkės plote iškirsti medžiai ir krūmai bei patvenkti pelkę sausinę grioviai (LIFE+ programos projektai WETLIFE ir WETLIFE2; projekto vykdytojai – Gamtos paveldo fondas, Marijampolės savivaldybės administracija, VĮ Marijampolės miškų urėdija ir Žuvinto biosferos rezervato direkcija; daugiau informacijos rasite http://www.wetlife.gpf.lt).

2017 m. tarptautinio projekto LIFE Peat Restore vykdytojai (Lietuvos gamtos fondas) pradėjo kairiajame Dovinės upės krante plytinčios pelkės botaninius, ekologinius ir hidrologinio režimo tyrimus, kurie vėliau papildyti sudėtingais ŠESD emisijų matavimais. Trejų metų hidrologinių tyrimų duomenys rodo, jog labiausiai sausinimo pažeistose pelkės dalyse gruntinis vanduo intensyvios vegetacijos laikotarpiu slūgso daugiau nei 1 m gylyje. Tik centrinėje natūraliausius bruožus išsaugusioje pelkės dalyje, kurioje inventorizuota EB svarbos 7120 Degradavusių aukštapelkių buveinė, gruntinis vanduo slūgsojo 25-40 cm gylyje. Akyla akis pastebės, kad aukštapelkėje ar tarpinio tipo pelkėje įsikūrusi augalija puikiai atspindi pelkės gruntinio vandens lygį: labiausiai išsausėjusiose ir maistinių medžiagų turtingose augavietėse kyla aukščiausi medžiai, o ten, kur gruntinis vanduo slūgso arti durpės paviršiaus, klesti kiminai, auga pavieniai žemaūgiai kreivučiai berželiai ir pušaitės. Į sausėjimo bėdą pakliuvusią pelkę rodo ir tankūs vasaros antroje pusėje klaidinančiai optimistiškai rausvai violetiškais žiedais apsipilantys viržynai…

Šiame pelkės atkūrimo etape numatyti darbai atlikti vadovaujantis trišale bendradarbiavimo sutartimi, pasirašyta tarp Lietuvos gamtos fondo, VĮ Valstybinė miškų urėdija ir Žuvinto biosferos rezervato direkcijos. Amalvos pelkės ekologinių sąlygų atkūrimo veiklos apėmė sumedėjusios augalijos kirtimus, iškirstos medienos išgabenimą iš teritorijos ir kirtimo atliekų sukrovimą į griovius, sausinamųjų griovių tvenkimą ir požeminio drenažo suardymą. Sumedėjusios augalijos kirtimai atlikti VĮ Valstybinė miškų urėdija pastangomis. Hidrologinio režimo atkūrimo darbus pagal Amalvos pelkės supaprastintą hidrologinio režimo atkūrimo projektą atliko UAB Alytaus melioracija. Darbų autorinę ir techninę priežiūrą atliko UAB Inžinerinis projektavimas.

Kovo mėnesio pirmosiomis dienomis Amalvos pelkėje apsilankė VĮ Valstybinė miškų urėdija, Žuvinto biosferos rezervato direkcijos bei Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus pareigūnai ir specialistai, UAB Alytaus melioracija ir UAB Inžinerinis projektavimas atstovai, kurie kartu su LIFE Peat Restore projekto vykdytojais apžiūrėjo ir įvertino atliktus gamtotvarkos darbus. Tolimesnę pastatytų užtūrų priežiūrą ir teritorijos būklės stebėseną atliks Žuvinto biosferos rezervato direkcija bei VĮ Valstybinė miškų urėdija – pagal gamtotvarkos planą.

 

Kodėl atkuriamose pelkėse kertama sumedėjusi augalija?

 

Pelkių ekologinio atkūrimo patirtis liudija, kad sausinamųjų griovių tvenkimas, lydimas sumedėjusios augalijos šalinimo, yra efektyvus metodas ne tik stabdantis pelkės sausėjimą, durpių skaidymąsį ir ŠESD išsiskyrimą, bet ir padedantis atkurti pažeistos ekosistemos gyvybingumą. Natūralioms aukštapelkėms nebūdingų medžių ir krūmų įsigalėjimas Amalvoje – neabejotina pelkės sausinimo pasekmė. Karštą ir sausą dieną suaugęs medis gali išgarinti net kelis kubinius metrus vandens. Mokslininkai nustatė, kad išvešėję medžiai išgarina iki 15 proc. labai reikalingos pelkei drėgmės, todėl sausinimo pažeistoje pelkėje kiekvienas papildomai prarastas kubinis metras vandens neigiamai veikia ekosistemos būklę. Siekiant sumažinti vandens praradimus dėl išgarinimo (traspiracijos) per 2018-2020 m. laikotarpį, t. y. dar prieš sausinamųjų griovių tvenkimą, Amalvos pelkėje buvo iškirsta vandenį intensyviai garinanti sumedėjusi augalija (beržai, pušys, drebulės, blindės ir kt.) paliekant tik aukštapelkėms būdingų paprastosios pušies pelkinių formos medelius. Tai – pirmasis žingsnis pelkės atkūrimo link.

 

Sausinamųjų griovių tvenkimas – pelkės atgimimui

 

Antrasis žingsnis – pelkę sausinančių griovių tvenkimas. 2020 – 2021 m. žiemą atkuriamoje Amalvos pelkės dalyje įrengtos 28 durpinės užtūros su platikinių spraustasienių pertvaromis (vidutinis užtūrų ilgis – 15 metrų, maksimalus – 28 metrai), suardytas požeminis drenažo tinklas, o pelkės pakraščiuose platieji (magistraliniai) grioviai blokuoti 4-iais sudėtingos konstrukcijos pylimais su specialiais šuliniais, skirtais galimam vandens pertekliui (pavasarinio potvynio metu) pašalinti iš pelkės. Šių inžinerinių statinių paskirtis kuo ilgiau sulaikyti lietaus ir sniego tirpsmo vandenis pelkėje, kurios drėgmės atsargas papildo tik atmosferiniai krituliai (lietus, sniegas, rūkas), pakelti pelkės gruntinio vandens lygį ir sudaryti sąlygas vėl imirkti išsausėjusiam durpių klodui. Patvenkus sausinamuosius griovius palankioms klimatinėms sąlygomis vandens lygis pelkėje atsikuria per keletą metų, tačiau sausringi metai (ypač pirmaisiais metais po gamtotvarkos veiklų įgyvendinimo) gerokai apsunkina hidrologinio režimo atsikūrimo spartą ir efektyvumą. Nusistovėjus pelkėdarai palankiam hidrologiniam režimui Amalvoje galime tikėtis teigiamų pokyčių: ilgainiui atsikurs pelkėms būdingos augalų bendrijos ir buveinės (aktyvios aukštapelkės, pelkiniai miškai ir kt.), savo sudėtimi primenančios natūralias pelkes.

 

Atkuriama pelkė, laikas ir klimato apsauga

 

Visgi, atkurti tipišką pelkės augalinę dangą užtrunka kelis kartus ilgiau nei hidrologinį režimą, todėl tvarkomoje Amalvos pelkės dalyje numatyta reguliariai šalinti medžių ir krūmų atžalas. Lietuvos pelkės formavosi lėtai, tai truko ne vieną tūkstantmetį… Turime suprasti, jog pažeistų pelkių atsigavimas, skirtingai nei jų sužalojimas ar sunaikinimas, taip pat yra lėtas procesas. Tad šiandien atlikti Amalvos pelkės atkūrimo darbai, nors kartais visuomenės vertinami gana prieštaringai, yra investicija į Lietuvos gamtos ir visuomenės ateitį bei mūsų klimato apsaugą.

Pasitelkus Greifsvaldo universiteto (Vokietija) mokslininkų sukurtą metodiką nustatyta, jog nusausinta ir sumedėjusia augalija apaugusi pietinė Amalvos pelkės dalis išskirdavo apie 5800 t/CO₂ ekv./metus. Apskaičiuota, kad pelkėje atkūrus vandens lygį ir susiformavus pelkėms būdingai augalijai ŠESD emisijos sumažės iki 760 t/CO₂ ekv./metus. Tad atkurdami natūralioms pelkėms būdingą vandens lygį ne tik atkuriame gamtines buveines, stabdome durpių skaidymąsi, bet ir švelniname klimato kaitą. Atkurta pelkė iš nuolatinio ŠESD šaltinio taps šių klimato kaitą skatinančių dujų kaupėja ir patikima saugykla, nes tik šlapiose durpėse sukaupta organinė anglis bus saugoma tūkstantmečius.

Amalvos pelkės pietinės dalies hidrologinio režimo atkūrimo supaprastintas projekto parengimas ir projekte numatytų veiklų įgyvendinimas finansuoti Europos Sąjungos LIFE programos Klimato politikos papogramės tarptautinio projekto „LIFE Peat Restore. CO2 emisijų sumažinimas atkuriant degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumose“ (LIFE15 CCM/DE/000138) ir Lietuvos Respublikos lėšomis.

Projekto vykdytojas Lietuvoje – Lietuvos gamtos fondas.

Autorių nuotraukos