Gera, kai įspūdingi renginiai vyksta sostinėje ir kituose miestuose, bet dar maloniau pabuvoti dėl susiklosčiusių sąlygų į užribį patekusių miestelių ir kaimų šurmulyje. Savo Ežerų žvejybos muziejumi, tradicinėmis žūklės šventėmis ir Antano Truskausko medžioklės ir gamtos muziejumi Molėtų kraštą garsina Mindūnai. Vasario 24 d. juose jau dvidešimt trečiąjį kartą įvyko Žiemos žūklės šventė, į kurią sugužėjo ne vien poledinės žūklės mėgėjai, bet ir jiems prijaučiantys gamtos bičiuliai, papramogauti ir pabendrauti panūdę aplinkiniai gyventojai. Jau nebe pirmus metus į šį renginį vykti kartu mane pasikviečia Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacijos (LKSKA) „Nemunas“ valdybos pirmininkas Kęstutis Levickis.
Nuo 1951 m. Lietuvos TSR veikė sporto draugija „Kolūkietis“. Vietoje jos 1956 m. įkurta analogiška draugija „Nemunas“. 1987 m. ši draugija buvo sujungta su „Žalgirio“ sporto draugija. 1991 m. įkurta LKSKA „Nemunas“. Ši visuomeninė sporto ir kultūros organizacija yra Tarptautinės sporto ir kultūros asociacijos ISCA (International Sport and Culture Association) narė. LKSKA „Nemuno“ nariai šiuo metu yra 68 sporto ir kultūros klubai, 26 kaimo bendruomenės bei kitos asociacijos. 2018 m. tradicinę Poledinės žūklės ir sporto šventę kartu su „Nemunu“ organizuoja sporto klubas „Keliauk, orientuokis, pažink, sportuok“ (KOPS).
Varžosi žvejai
Šiaip taip radę vietą pastatyti automobiliui, skubame pasilabinti su renginio šeimininke, klubo KOPS pirmininke Alfreda Petrauskiene, ir kartu su ja vykstame ant Baltųjų Lakajų ledo, kur Tarptautinėse poledinės žūklės varžybose dalyvauja 70 poledinės žūklės sportininkų ir mėgėjų. Čia mus pasitinka varžybų teisėjas ir organizatorius, sportinės žūklės klubo „Ešerys“ pirmininkas Sigitas Lukšta. Jis džiaugiasi geru oru ir yra dėkingas „Nemunui“ už partnerystę.
„Be šios asociacijos būtų mažiau džiaugsmo. Neturėtume medalių, diplomų, taurių, prizų. Jeigu ne „Nemunas“, mums reikėtų iš tų pačių žvejų imti didesnį dalyvio mokestį, nes viską reikėtų pirkti patiems. Dabar jis yra simbolinis“, – sako pasaulio spiningavimo iš valčių nugalėtojas Sigitas Lukšta ir apie žuvų kibimą siūlo sužinoti iš savo komandos kolegos bei tokio pat čempiono, gerai pasirodžiusio poledinės žūklės varžybose Suomijoje, Dariaus Jakiūno. Jis ne tik puikus sportininkas, bet ir geras auksarankis meistras, gaminantis ir remontuojantis mėgėjų žvejybos įrankius. Pasak palinkusio prie pajaukintų ir vardu paženklintų eketėlių Dariaus, nors ant ledo vos ne pavasaris, žuvys neaktyvios. Geriau kimba „balta“ žuvis – tarp jų ir aukšlės. Be lietuvių vyrų, nuo ledo meškerioja keturi „braliukai“ latviai. Vyrams nenori nusileisti keturios moterys ir šeši jaunieji žvejai.
Ant ledo pabūti malonu, tačiau rūpi kuo daugiau pamatyti, tad skubame atgal į Ežerų žvejybos muziejų.
Kaimui reikia „Nemuno“
Jaukioje patalpoje, palinkę prie šaškių ir šachmatų lentų, varžosi vyrai ir moterys. Jiems teisėjauja Molėtų r. Kūno kultūros ir sporto centro (MKKSC) metodininkas Martynas Žala. Jo nuomone, gerai, jog Lietuvoje yra kaimų sporto ir kultūros plėtra besirūpinanti dosni asociacija, su kuria malonu bendrauti. MKKSC direktorius Kęstutis Vaicekauskas antrina: renginius organizuojant keliems partneriams, darbas būna sklandesnis, o ir rezultatai ženklesni. Kęstutis nesutinka su nuomone, jog kaimai Lietuvoje žlugę, prasigėrę ir jokia pagalba jiems nepadės, todėl yra nereikalinga.
„Dabar labai daug gražių darbų padaro kaimo bendruomenės. Štai Mindūnai turi futbolo komandą. Jos nariai patys pieveles, vartus ir aplinką sutvarkė. Rajone labai populiarios seniūnijų žaidynės ir krepšinio mėgėjų čempionatas. Varžybose sėkmingai dalyvauja Joniškio miestelio „Arino“, Giedraičių „Klimento“, Bekupės kaimelio „Bekupės“ krepšinio komandos“, – pasakojo MKKSC direktorius ir ypač geru žodžiu vėlgi minėjo Joniškį, kuriame kiekvieną vasarą organizuojama sporto šventė. Joje krepšinis žaidžiamas trys prieš tris, organizuojamas tritaškių mėtymo konkursas bei daug kitokių šventės dalyviams patrauklių rungčių. Graži šventė pradžiugina visą kaimą ir visos apylinkės gyventojus. Užimti visi: vieni kitiems padeda arbatą ar košę virti, už rungtyniaujančius serga, gražia gamta pasidžiaugia. Įdomu tai, jog nebe pirmus metus kiekvieną pirmadienį Joniškyje vyksta tinklinio treniruotės, į kurias be vietinių atvyksta ir entuziastų iš įvairių Molėtų rajono vietovių.
Kęstutis Vaicekauskas minėjo ir Suginčių miestelį, kur kasmet vyksta Lietuvos laisvės gynėjų dienai skirtas tradicinis bėgimas „Aplink Želvos ežerą“, gyrė Suginčių pagrindinę mokyklą ir jos orientacininkų klubą, akcentuodamas kaimo mėgėjų sporto reikšmę sveikatai.
Statė atominę
Šaškių ir šachmatų varžybos pačiame įkarštyje. Užmetęs akį žvalgausi, kas su kuo žaidžia ir kaip sekasi. Į akis krenta garbaus amžiaus šaškėmis lošiantis žaidėjas. Teisėjas M. Žala sako, jog tai pats vyriausias šio turnyro dalyvis. Būtų gerai su juo pabendrauti, tačiau negi trukdysi pačiame varžybų įkarštyje susikaupusį žmogų. Pamanęs, kad galbūt pavyks pasmalsauti vėliau, skubu pasižvalgyti po ,,jomarką“ ir pas lošėjus atsirandu po jų apdovanojimo. Čia randu visus šaškėmis aplošusį, apdovanojimu besidžiaugiantį, vyriausią amžiumi turnyro dalyvį Henriką Rusecką. 78 metų amžiaus Dubingių seniūnijos atstovas Henrikas šaškėmis žaidžia nuo jaunumės.
„Didelių mokslų baigti sąlygų neturėjau, tai kaime bent šaškėmis pažaisdavome. Patekęs į kariuomenę tarnavau Obninske ir dalyvavau pirmosios TSRS atominės elektrinės statybose. Tarp 2 000 kareivių šaškių varžybose užėmiau pirmąją vietą, varžiausi įvairiuose miestuose ir Maskvoje. Sostinėje man paskyrė individualų šaškių trenerį, tačiau karjera greitai baigėsi. Iš 104 m aukščio ant mano galvos nukrito nedidelis plytos gabaliukas ir mane komisavo. Randas galvoje išliko visam gyvenimui. Aš ligotas ir dirbti jau nieko negaliu, tai nors šaškėmis pažaidžiu“, – atviravo nugalėtojo medaliu, diplomu ir gražia taure besidžiaugiantis Henrikas ir pridūrė, jog žiemą jam visas malonumas šaškės, o vasarą – meškeriojimas. Visi žvejybos būdai jam patinka, bet įdomiausia plūdinė meškerė: „Vaikščioti žiemą man sunku, todėl meškerioju tik vasarą. Beržos ežere turiu pasidaręs plaustą ir nuo jo gaudau karšius. Dar patinka Dubingių ežero tiltas. Nuo jo kimba stambios kuojos“, – sakė apie žvejybą nenugalimas šaškių meistras.
Šaškių ir šachmatų turnyro laimėtojus pasveikinęs K. Levickis ir Molėtų rajono savivaldybės meras Stasys Žvinys taip pat trumpam prisėdo prie šaškių lentų, tačiau sužaisti partiją su nenugalimu Henriku abu nedrįso, tad pasirinko lengviau įveikiamus varžovus.
Pramogos vaikams ir dovana
Įsisiūbavusiame šventės šurmulyje gausybė žmonių. Vieni apsipirkdami derasi kermošiuje, kiti klausosi iš Marijampolės rajono atvykusios Jungėnų kaimo kapelos „Vėl gegužio žiedai“, o užtraukus „Senis gaudė žuvį“, pasineria šokio sūkuryje. Gera pramoga sumanyta ir vaikams. Jie smagiai meškerioja žuvis. Ir visai nesvarbu, kad ne ant ledo, kad meškerės netikros, o žuvys medinės. Svarbu, kad dideliu kabliuku jas gali pagauti.
Ežerų žvejybos muziejaus Amatų centre pramogas vaikams organizuoja Žuvininkystės tarnyba (ŽT) prie Žemės ūkio ministerijos. Pakalbinau penktokę Miglę ir antrokę Mėtą iš Anykščių Antano Baranausko pagrindinės mokyklos. Abiem sesutėms labai patinka žuvys ir meškeriojimas.
„Mes pačios iš lazdyno pasidarėm meškerykočius, parduotuvėje gavom mažų plūdyčių, prie valo prisirišom kabliukus ir pagavom daug įvairių žuvyčių“, – spalvindama margojo upėtakio piešinį pasakojo Miglė. Ne vien meškeriojimas patinka sesutėms. Miglė lankė pramoginius, o vadovei išvykus, dabar su savo partneriu mokosi istorinių šokių, muzikos mokykloje groja gitara, lanko slidinėjimo, teatro, aviamodeliavimo būrelius ir džiaugiasi savo iškovotomis keturiomis taurėmis ir medaliu. Mėtos laisvalaikis taip pat užimtas. Ji muzikos mokykloje griežia smuiku, slidinėja ir lanko užsiėmimus plaukiojimo baseine. Kuo norėtų tapti užaugusi? Dar nežino, o Miglė nori tapti renginių organizatore.
„Iš pradžių norėjau būti virtuvės šefe, betgi aš restorano neatidarysiu. Turiu pažįstamą renginių organizatorę, kuriai gerai sekasi, tai ir aš noriu būti tokia kaip ji“, – patikėjo savo svajonę Miglė.
ŽT valdose staigmena laukė ir manęs. Iki pertvarkos egzistavusio Žuvivaisos skyriaus vedėjas (dabar Simno, Laukystos ir Rusnės žuvivaisos biuro viršininkas) Valdas Gečys man, kaip žuvininkystės idėjų puoselėtojui, padovanojo savo 2017 m. išleistą knygą „Žeimenos vingiuose“. Esu dėkingas autoriui už mano pastangų pripažinimą ir linkiu, kad įvykdžius Lietuvos žuvininkystės pertvarką, žuvivaisos darbai ir toliau džiugintų meškeriotojus.
Dievo dovana
Šventėje žmonių be galo daug. Tuo labai džiaugiasi Molėtų r. savivaldybės meras S. Žvinys ir sako, jog „Žvejybos rojaus“ krašte taip ir turi būti. Jo nuomone, LKSKA „Nemunas“ kaip tik yra ta organizacija, kuri, telkdama sporto ir kultūros kolektyvus, padeda kaimams išlikti.
„Lietuvoje milijonu gyventojų yra mažiau. Mes traukiamės. Tas pats ir kaimuose. Dėl tam tikrų priežasčių žmonės netenka darbo ir patenka į sunkią situaciją. Tam ir yra valstybė, kad jiems pagelbėtų. Tačiau ten, kur yra kultūra, kur savos tradicijos, kur vieta turi tam tikrą trauką, ten kaimas gyvas ir į jį verta investuoti. Tai rodo Mindūnų bendruomenės susitelkimas ir ši gerai organizuota šventė“, – įsitikinęs rajono vadovas.
Labai gražiai Mindūnų fenomeną vertina iš šio krašto kilęs gamtininkas Laimutis Budrys. Jis lygina ją su Labanore rengiama Labanorinės švente ir sako, kad Žiemos žūklės šventė ir viskas, kuo dabar Mindūnai garsūs – tai Dievo dovana, subūrusi vietinę bendruomenę reikšmingiems darbams.
„Mindūnai 1988 m. įkūrė Ežerų žvejybos muziejų, sugebėjo gauti europinę paramą, prikėlė naujam gyvenimui 2005 m. uždarytos Mindūnų pagrindinės mokyklos pastatus ir tapo ne tik Mindūnų, bet ir aplinkinių kaimų kultūros centru bei patrauklia draugų, giminių ir kaimynų bendravimo vieta. Čia nėra jokios pramonės ir didelių verslų, tik gyvenimui prikeltos tos gražios apylinkės“, – sako gyvenantis Vilniuje, bet savaitgaliais važiuojantis namo į Paąžuolių kaimą, žymus Molėtų krašto gamtininkas.
Mindūnų sėkme džiaugiasi ir Ežerų žvejybos muziejaus iniciatorė ir vedėja, klubo KOPS pirmininkė Alfreda Petrauskienė. Ji itin vertina per 20 metų trunkančią draugystę su „Nemunu“ ir jo valdybos pirmininku K. Levickiu. „Gera dirbti, kai nuolat jauti kaimo sportą ir kultūrą puoselėjančios organizacijos pagalbą, o mūsų muziejus – ne tik žvejybos įrankiai, priemonės, o ir žvejo buitis, kultūra, viskas, kas buvo reikalinga ežerų žvejo gyvenime. Daugumai lankytojų tai mažai žinoma ir labai įdomu. Didžiulė dovana Mindūnams žymaus Lietuvos medžiotojo Antano Truskausko medžioklės ir gamtos muziejus. Jame atsispindi pasaulinės medžioklės tradicijos ir įvairiausių kraštų gyvūnai“, – džiaugdamasi lankytojų srautais pasakojo A. Petrauskienė.
Nugalėjo sumaniausieji
Nors tą dieną Baltųjų Lakajų žuvys nebuvo aktyvios, tačiau sumaniausi meškeriotojai jų pagavo, o patys stipriausieji išbandė jėgas ekečių gręžimo varžybose. Geriausiu gręžiku tapo ignalinietis Tomas Ežerinis. Tarp latvių sėkmingiausiai žuvis gaudė ketvirtą vietą užėmęs Aleksandrs Narnickis.
Tarp jaunųjų žvejų, pagavęs 0,388 kg žuvų, „auksą“ laimėjo Molėtų progimnazijos šeštokas Kajus Dadonas. Jam taip pat atiteko ir jauniausiojo žvejo prizas.
Didžiausias 0,138 kg ešerys užkibo Renatui Paukščiui, o didžiausią varžybų žuvį – 0,175 kg kuoją – pagavo Simas Liukaitis.
Tarp moterų nepralenkiama buvo 0,520 kg žuvų pagavusi Danguolė Ramoškienė iš Anykščių, o 0,427 kg žuvų pagavusi Rima Švilpienė iš Utenos pelnė „sidabrą“. Kristinai Rudokaitei iš Anykščių užkibo 0,230 kg žuvų ir ji apdovanota bronzos medaliu.
Kad žuvys buvo neaktyvios, matyti iš to, jog tik vienintelis varžybų dalyvis perkopė vieno kilogramo ribą. Tai molėtiškis Audrius Naujokaitis. Jo sumeškerioti 1,090 kg žuvų atnešė žvejui „auksą“. Sidabro medalį, pagavęs 0,945 kg žuvų, pelnė molėtiškis Saulius Mangevičius, o 0,844 kg laimikis Remigijui Jaronskui iš Vievio garantavo bronzos medalį.
Šventės metu buvo daug įdomių rungčių, kuriose dalyvavo visi norintys išbandyti savo jėgas. Įvairiausių varžybų nugalėtojai ir prizininkai apdovanoti ne tik LKSKA „Nemuno“ medaliais, diplomais ir prizais, bet ir gausiomis skaitlingų rėmėjų dovanomis. Šis tradicinis Mindūnų renginys tikrai spalvingas, įdomus ir neeilinis. Apie jį gražiai pasakė mano pakalbintas, kasmet Mindūnuose „Ežeriniu“ tampantis šventės vedėjas,
Algirdas Breidokas:
„Eilinių renginių nebūna. Kiekvienas renginys yra išskirtinis, vienintelis ir nepakartojamas. Mindūnuose jau šita šventė vyksta 23-čiąjį kartą ir kiekvienais metais ji kitokia. Aišku, daug kas kartojasi, bet mes patys ateiname kitokie. O jeigu patys ateinam kitokie, tai ir šventė kitokia. Jeigu žmogus ateina švęst, tai jam visos šventės yra gražios, nepakartojamos. Jeigu žmogus ateina kritikuoti, tai geriausią šventę paruošk, ji jam bus bloga“.
Vacio Paulausko nuotraukos
