Jaunieji miško bičiuliai nutarė pasidomėti koks gyvenimas verda Viešvilės upelyje, kurio „gynybai“ įsteigtas net valstybinis gamtinis rezervatas. Sukom galvas kaip čia mums susipažinus su upelio vandeniu ir jo gyventojais. Vien to, jog kasdien vaikščiojame pro žuvitakį neužtenka…
Apžiūrėjome Viešvilės upelį planuose ir sužinojome, kad jis išteka iš Buveinių ežerėlio, kuris yra Karšuvos girioje. Ramiai teka vingiuodamas per Laukėsos pelkę, „pasistiprindamas“ miško šaltinių vandeniu. Todėl vanduo tamsus ir geliančiai šaltas net karščiausią vasaros dieną. Pabandėme su juo susipažinti iš arčiau. Pasirodo, miške jis teka suteikdamas girdyklas žvėrims, kai kuriose vietose duburiuose gali sėkmingai veistis žuvys, o kai kur – visai seklus ir siaurutis, galima peržengti net kojų nesušlapus.
… Netikėtai iš televizijos laidų sužinojome, jog ne taip toli nuo mūsų, Šilutės žemės ūkio mokykloje (ŠŽŪM) įkurta žuvivaisos klasė. Pasiteiravome: ką ten galima pamatyti?.. Pasitarėme su Smalininkų L. Meškaitytės pagrindinės mokyklos jaunaisiais miško bičiuliais ir ėmėme ruoštis kelionei. Mums buvo įdomiausia tai, jog galima pabandyti ištirti atsivežtą Viešvilės upelio vandenį. Mokytojos Vida Reinolcaitė ir Vaida Jakaitytė pakonsultavo kaip ir koks turi būti paimtas vandens mėginys. Susitarėme su ŠŽŪM ir išvažiavome. Kelionės metu kalbėjomės apie ankstesnius savo tiriamuosius darbus, sumanymus ir norus. Aišku, pati geriausia bendravimo forma – kelionės. Visi džiaugsmingi prisiminimai iš jų lydi visus metus. Smagu pasėdėti vakare prie laužo, pabuvoti ten, kur dar nebuvai, susipažinti vieniems su kitais.
… Nuvažiavome į Žemaičių Naumiestį. Iš tolo švietė mėlynai geltonai nudažytas didžiulis pastatas, buvusios profesinės mokyklos mokomosios dirbtuvės. Anksčiau čia mokė mechanizatorius ir automechanikus. Dabar ši mokykla turi sukaupusi visą reikiamą įrangą ruošti įvairius specialistus: žuvivaisos, žuvies auginimo, išpjaustytojo, mažojo laivelio vairavimo…
Patikėkit, mums labai pasisekė, jog atvažiavome čia. Dar daug kas neaišku tame vandenų pasaulyje, bet tai, ką pamatėme, mums buvo įdomu.
Didelėse klasėse stovi didžiuliai „kubilai“-baseinai, kuriuose telpa 700 litrų vandens, tinkamo skirtingoms žuvims augti. Vienoje klasėje – šviesu ir gerokai vėsu, nes ten gyvenančios atvežtos žuvys peledės mėgsta 5 laipsnių vandens baseiną. Kitoje klasėje – tamsu ir šilta, 19 laipsnių vanduo. Tai tinkamiausios sąlygos augti šamams. Jie per du mėnesius tuose baseinuose užaugo tiek, kiek būtų užaugę gamtoje būdami tik per du metus. Trečioje klasėje – lyg burtams paruošti baseinai uždengti tankiu tinklu, suraizgyti virvutėmis. Pasirodo, kad čia – išdykėliai vaivorykštiniai upėtakiai. Gražiai mus pamokė lydėjęs mokytojas – davė visiems norintiems pasemti maisto ir po komandos įmesti į baseiną. Oi, skuodėm kas kur, kai „užvirė“ baseinėlio viršus! Vien žuvų nugaros ir vandens purslai aplink. Mūsų nosys aptiško… Buvo gražu žiūrėti kaip greitai žuvys sugaudė joms skirtą maistą. Tada ir išaiškėjo pinklių paskirtis – per didžiulį skubėjimą maitintis ne visos žuvys apskaičiuoja šuolio aukštį ir gali atsidurti ant grindų, žūti.
Netrukus apžiūrėjome ir kaip valomas vanduo, kuris teka uždaru ciklu: baseinas, valykla, baseinas.
Puikiai susipažinome su čia jau auginamomis žuvimis. Vienos bus auginamos ikrams rinkti – naujoms žuvims auginti. Kitos pasitarnaus žuvies dorotojų profesiją pasirinkusių moksleivių praktiniam darbui. O kokios mažos žuvytės įdomios, jos dar net savęs apsivalyti nesugeba, reikia jas labai prižiūrėti, kad sėkmingai užaugtų iki tų, kur bus leidžiamos į kitus baseinėlius.
Pasikalbėję su mokytoju Jonu Dygliu ir sužinoję daug naujų žinių apie žuvų pasaulį susirinkome laboratorijoje, kur galėjome atlikti tyrimus su mūsų atsivežtais vandens mėginiais. Iš Viešvilės upelio buvome pasiėmę keturis skirtingus vandens mėginius: miške, kol vanduo dar nepatyręs jokių žmonių gyvenimo įtakų; už pirmo tvenkinio, kur žmogaus įtaka vos juntama, nes ten yra tik trys sodybos; miestelio centre esančiame žuvitakyje; už miestelio ribų, kur Viešvilės upelis jau būna pravingiavęs miestelio teritoriją, pabuvojęs valymo įrengimuose ir pasiruošęs tekėti į Nemuną.
Tyrimus vykdėme panaudodami mokytojo suteiktą instrukciją ir priemones. Teks dar gerokai pasigilinti į tyrimus, kad galėtumėm daryti išvadas. Gal dar pasiseks ir išsamesnį tyrimą atlikti? Juk mums patiems naudinga ir kitiems reikia pasakyti kokia mus supanti aplinka – draugiška ar įspėjanti, o gal ir visai nelaiminga su mumis pabuvusi?..
Tam mes turime galimybę – dalyvaujame respublikinio jaunųjų miško bičiulių sambūrio organizuojamame tyrėjų konkurse. Šiemet pateiksime vandens tyrimą Viešvilės upėje, miško ir gyvenvietės įtaką jo gyvybės išsaugojime, teikiamą naudą žmogui. Jei atrodys, kad jis pavojuje – sugalvosime kaip galime padėti.
… Grįžome pilni įspūdžių, dėkingi vadovėms ir miškininkėms už organizavimą, o Jurbarko r. Savivaldybės administracijos švietimo skyriui – už suteiktą galimybę keliauti autobusu.
Autorės archyvo nuotraukos
