Diana RAMANAUSKAITĖ
VšĮ „Gamtos ateitis“

Karas Ukrainoje ir aplinkos tarša

Karas Ukrainoje

Karo Ukrainoje pasekmės apima visas šalies infrastruktūras. Nors daugiausiai kalbame apie humanitarinę krizę, aplinkosaugos specialistai įspėja apie milžinišką ekologinę krizę karo niokojamoje šalyje. Jai kelią nutiesė 8 metų karinis konfliktas, kurio metu aplinkosauga buvo nustumta į šalį. Todėl jau dabar oro ir vandens užterštumas siekia tokį lygį, kurio įveikimui šaliai prireiks ne vienerių metų.

 

Aplinkosauga buvo apleista per 8 metų karinį konfliktą

Iki šių dienų karo ekologinė situacija Rytų Ukrainoje buvo katastrofiška. Beprecedentė ekologinė krizė tęsiasi nuo 2014-ųjų, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį. Taršą didino ne tik užlietos ar apleistos šachtos, bet ir toksinių medžiagų išsiskyrimas į orą, kurį išprovokavo artilerinės atakos į industrinius pastatus, jų griuvimas ir apleidimas. Visa tai – užsitęsusio karo pasekmės: tokiu metu nėra kam rūpintis požeminių vandenų išsiurbimu iš šachtų.

Karo metu aplinkosauga lieka nuošalyje, kadangi įprastiniai įsipareigojimai gamtai yra visiškai ar dalinai apleidžiami. Dėl karo veiksmų vietiniai ir nacionaliniu mastu veikiantys atliekų rinkėjai, vežėjai ir perdirbėjai negali atlikti kasdienių savo darbų. Iš dalies dėl to, jog negali užtikrinti logistikos keliais, kurie yra užimti karinių pajėgų, iš dalies – dėl grėsmės darbuotojų gyvybei. Tuo tarpu valstybiniu mastu lėšos, kurios buvo skiriamos aplinkosaugai ir taršos mažinimui, yra „permetamos“ į gynybos biudžetą. Trukdžių atsiranda visais lygmenimis ir visose infrastruktūrose, kurias vėliau, po karo, nebus lengva atkurti.

Aplinkosaugos destrukciją lėmė daugybė karo veiksmų: oro taršą didino karinių transporto priemonių gamyba, dirvožemis kentėjo nuo nerenkamų šiukšlių ir atliekų, kurios savo ruožtu užteršė požeminį grunto vandenį. Dirvą buvo užteršusi joje įstrigusi ar paslėpta nesprogusi amunicija, orą – cheminės medžiagos, susidarančios griūvant ir degant pastatams.

 

Donbaso regione – 900 gamyklų, 4 tūkst. pavojingų teritorijų

Donbasas apima dvi pagrindines 8 metus trukusio  karinio konflikto zonas: Luhanską ir Donecką. Donbasas – tai sutrumpintas Doneco baseino pavadinimas, kurį pirmą kartą panaudojo vienas Ukrainos kasybos pradininkų dar XIX amžiuje. Šis regionas yra itin turtingas anglimi ir iki karo pradžios buvo pagrindinis Ukrainos anglies pramonės centras. Donbase kasama anglis sudaro net 90 proc. visoje šalyje išgaunamos anglies.

Vadinamasis anglies baseinas sudaro 60 tūkst. km² plotą. Manoma, kad Donbase yra iškasta 15 mlrd. metrinių tonų anglies. Palyginimui – Vokietijos Rūro anglies baseinas prilygsta vos dešimtadaliui Donbaso  baseino.

Šiame regione koncentruojasi įvairios veikiančios ir neveikiančios sunkiosios pramonės, metalurgijos, chemijos, mašinų ir kitos gamyklos, jų priskaičiuojama iki 900. Dar iki Maidano įvykių buvo skaičiuojama, kad Donbase yra per 4 tūkst. pavojingų teritorijų, iš kurių 2 tūkst. turi sprogimo riziką, o 24 – radiacinę riziką.

Dar daugiau, viena iš Donbaso šachtų, kurioje aštuntajame dešimtmetyje buvo atlikti radioaktyvūs bandymai, iki šiol yra radioaktyvi. Ukrainos mokslininkai įspėja, kad šios šachtos keliamas pavojus visam regionui yra didesnis nei Černobylio keliama grėsmė.

Po miestų, gamyklų ir ūkių žeme yra išraizgyti kilometriniai tuneliai ir šachtos. Šachtos yra gilios: jų vidutinis gylis siekia 720 metrų, kai kur – daugiau nei 1300 metrų. Šios giliausios šachtos beveik siekia požeminį grunto vandenį.

Negana to, būtent šiame regione yra susitelkę vieni labiausiai apgyvendintų šalies miestų: Doneckas, Charkivas, Luhanskas. Dabar daugelis šiuose miestuose esančių gyvenamųjų ir pramoninių infrastruktūrų yra apleistos, gyventojai ir darbuotojai iš jų išsikėlė.

 

Stebimi ryškūs grunto pokyčiai, masiškai žūsta gyvulių fermos

Kaip rodo naujausios satelitinės nuotraukos, Donbase jau dabar stebimi neįprasti grunto pokyčiai. Žemė tarsi „banguoja“: vienoje vietoje įdumba, kitoje iškyla. Grunto pokyčius sukelia požeminis vanduo, užliejantis dėl karo apleistas šachtas ir tunelius. Per juos srūvantis vanduo į grunto paviršių išneša toksiškus cheminius elementus ir kelia pavojų geriamojo vandens kokybei.

Dabartiniame Ukrainos kare Rusija ne sykį eskalavo radioaktyvią grėsmę. Ukraina jau yra patyrusi, kai ekologinė katastrofa paverčiama karo įrankiu, pavyzdžiui, kariams apšaudant vandens valymo gamyklos chloro rezervuarą ir taip grasinant gyventojams likti be vandens. Laimingo atsitiktinumo dėka atakuotas rezervuaro vamzdis tuo metu buvo nenaudojamas, todėl buvo išvengta milžiniškų pasekmių žmonėms ir aplinkai.

Ekologinę katastrofą provokuoja ir milžiniški gyvulių ūkių praradimai. Ukrainos žiniasklaidoje pasirodo informacijos apie pašaro stokojančias vištų fermas: kai kuriose jų buvo auginami 8 mln. viščiukų, kurie, negaudami pašarų, žūsta. Neseniai pasirodė informacija apie Kijevo zoologijos sodą, kuriame saugomiems žvėrims dėl pašaro stokos taip pat gresia žūtis.

 

Poveikis žmonių sveikatai – ilgalaikis

Karo incidentų sukeltų ekologinių krizių pasekmės žmonių sveikatai yra ilgalaikės, jos trunka gerokai ilgiau nei patys kariniai incidentai. Paradoksalu, kad karo sukelta ekologinė žala išryškėja tik per ilgą laiką, todėl dažnai iš pradžių yra nepastebima ir nuvertinama.

Rytų Ukrainos atveju, jau dabar plika akimi yra matoma 8 metų karinio incidento sukelta žala aplinkosaugai. Jau padarytos žalos poveikis išaugs keliais kartais, intensyviems karo veiksmams vykstant sunkiosios pramonės ir ekologinės krizės nualintame regione.

Pirmiausiai stebime momentinę žalą dirvai, gruntui, požeminiam vandeniui ir ūkinės paskirties teritorijoms. Vėliau išryškėja ilgalaikiai reiškiniai, dėl kurių gyventojai jaučia užteršto vandens ir oro pasekmes dar ilgai po karinių incidentų pabaigos. Jos pasireiškia kvėpavimo takų ligų proveržiu ir kitomis ūmiomis ligomis, perduodamomis iš kartos į kartą.

Jungtinės Tautos dar iki dabartinio karo buvo paskelbusios būtinybę atlikti reguliarų konfliktų zonų aplinkosaugos monitoringą. Net dvejose Jungtinių Tautų aplinkos asamblėjose buvo vedamos derybos dėl rezoliucijų, skirtų konfliktų paliestų zonų ekologinei situacijai. Penktoji Jungtinių Tautų aplinkos asamblėja buvo skirta deryboms dėl pasaulinės plastiko vartojimo mažinimo rezoliucijos, tačiau karo situacija Ukrainoje buvo svarstyta vasario 28 – kovo 2 d. skubos tvarka surengtoje nepaprastojoje JT sesijoje.

Akivaizdu, kad karo pasekmių neutralizavimui vien tik Ukrainos pastangų nepakaks. Kaip Vakarai susivienijo Ukrainos palaikymui jos kovoje, taip teks susivienyti karo humanitarinės, socialinės ir ekologinės žalos sprendimui.