Modesta BIELSKIENĖ
Žagarės regioninio parko direkcijos rekreacijos vadybininkė
Kam reikia inkilo?..
Žagarės gimnazijos jaunieji gamtininkai pasiruošė sparnuočių sutiktuvėms
Žagarės gimnazijos jaunieji gamtininkai kartu su biologijos mokytoja Daiva Skiriene ir direkcijos vyr. ekologu Raimondu Ginkumi vyko į Žagarės mišką kelti inkilų sugrįžtantiems sparnuočiams
Šiais metais Pasaulinei Žemės dienai, kuri minima kovo 20-ąją, visoje Lietuvoje buvo skirta gausybė įvairiausių renginių, žaliųjų pamokų, kitokių edukacijų. Žagarės regioninio parko direkcija šią dieną taip pat paminėjo aktyviai – renginiai vyko ne tik kovo 20-ąją, bet ir kitomis dienomis.
Kovo 22-ąją Žagarės gimnazijos jaunieji gamtininkai kartu su biologijos mokytoja Daiva Skiriene ir direkcijos vyr. ekologu Raimondu Ginkumi vyko į Žagarės mišką kelti inkilų sugrįžtantiems sparnuočiams. Pirmiausia vyko pokalbis-diskusija apie inkilų naudą, reikalingumą, gamybos ypatumus, priežiūrą ir apsaugą.
Inkilas – žmogaus pagaminta konstrukcija, paprastai dėžutės formos su landa paukščiui ar kitam gyvūnui įlįsti. Inkilai dažniausiai ruošiami paukščiams, tačiau yra inkilų ir žinduoliams, vabzdžiams. Inkilo forma, dydis, anga priklauso nuo paukščio, kuriam jis skirtas, rūšies. Šalia žmonių gyvenamų namų, sodybų inkilai dažniausiai keliami varnėnams, zylėms ir kitiems sparnuočiams, kurie prisideda prie sodų kenkėjų naikinimo, kartu džiuginant šeimininkus savo giesme. Gamtosaugos entuziastai inkilus kelia ir miškuose (pelėdoms, musinukėms, raudonuodegėms, lipučiams ir kt.), ir ne tik paukščiams, bet ir šikšnosparniams, bendruomeniniams vabzdžiams.
Moksleiviai aktyviai dalyvavo diskusijoje, klausinėjo ir domėjosi. Pabendravus buvo iškelta per 20 moksleivių ir direkcijos darbuotojų gamintų inkilų zylėms ir musinukėms. Išvyką į mišką praskaidrino saulėta diena, pirmosios žibutės bei gardžios ant laužo keptos ir dūmais kvepiančios dešrelės.
Autorės nuotraukos
