Šiuo metu siekiant sudominti vaikus naujomis, įdomiomis temomis naudojamos įvairios projektinės veiklos kryptys. Apie tai daug kalbėta XXII nacionalinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje – 2016“ („Žaliasis pasaulis“ 2016 m. Nr. 16 ir Nr. 19). Projektinės aplinkosauginės veiklos taikomos tiek dirbant su pradinių ir vyresnių klasių mokiniais, tiek su priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo vaikais. Apie tai buvo įdomiai kalbama Vilniaus lopšelio-darželio „Bitutė“ mokytojos metodininkės Rūtos Jacevičienės, vyresniosios auklėtojos Nijolės Zlatkauskienės ir auklėtojos metodininkės Irenos Vežbickienės pranešime „Vaikų kūrybiškumo ugdymo galimybės pažįstant negyvąją gamtą“.
Dėmesys vaikui, gamtai ir kūrybiškumui
Norint aiškiau ir suprantamiau vaikams perteikti aplinkosaugines žinias Vilniaus lopšelyje-darželyje „Bitutė“ kasmet organizuojamos vis kitos projektinės veiklos kryptys.
„Dirbdamos su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais stengiamės juos sudominti naujomis temomis, įvairesnėmis veiklomis. Visas pasaulio pažinimas pradedamas nuo vaiko. Besikeičianti visuomenė ir aplinka skatina žmones įgyti naujų kompetencijų, kaupti turimus ir įgytus įgūdžius. Todėl metodų įvairovė suteikia pedagogui galimybę atsiskleisti turimoms kompetencijoms, padaryti ugdymo procesą kūrybiškesnį, įdomesnį“, – sakoma R. Jacevičienės, N. Zlatkauskienės ir I. Vežbickienės pranešime.
„Bitutėje“ daug dėmesio skiriama glaudžiam vaiko ir gamtos santykiui ugdyti.
„Nuo 2010 metų aplinkosauga darželyje tapo prioritetine veikla. Vykdėme įvairias akcijas, kalbėjome ekologinėmis temomis, kurios vėliau virto aplinkosauginiu projektu. Per šį laikotarpį įvyko dideli pokyčiai – projektas pakito kokybine ir kiekybine prasme, – įsitikinusios pranešėjos. – Kūrybiškai judėdamos į priekį atrandame naujų idėjų, jas realizuojame projektinėse veiklose, pramoginiuose bei pažintiniuose aplinkosauginiuose renginiuose. Kūrybiški projekto metodai padeda įtraukti skirtingų poreikių vaikus, tuo pačiu individualizuoja ugdymo turinį pagal vaiko gebėjimus. Projektinės veiklos metodas – puikus būdas realizuoti aplinkosauginius uždavinius, plėtoti pažintines vaikų galias, nes tai yra nevienadienis darbas ar renginys, bet nuoseklus ir tuo pačiu spontaniškas, įdomus ir kupinas kūrybinių ieškojimų procesas.“
Vaikų lopšelyje-darželyje „Bitutė“ aplinkosauginėse veiklose didžiulis dėmesys skiriamas kūrybiniam ir kokybiškam ugdymui. Pasak pranešėjų, tai reiškia pedagogo žinojimą, kaip ir kada vaikams pateikti klausimą, duoti patarimų, kai kartais vaikas nežino, ką toliau daryti, ir taip padėti jam mąstyti. Taikant tokius metodus aplinkosauginiuose renginiuose, vaikai skatinami susipažinti su naujomis sąvokomis, patobulinti mąstymo įgūdžius.
„Pramoginėse veiklose mes įdomiau pateikiame ugdomąją medžiagą, vaikai aktyviau bendrauja, daugiau dėmesio skiria įgūdžių, gebėjimų ugdymui, komunikavimui, atsiranda daugiau galimybių remtis savo turima patirtimi, geriau suvokti sukauptų žinių svarbą. Mums, pedagogams, labai svarbu, kad ugdymo procese taikomų metodų akcentas būtų žinios“, – pabrėžia vaikų lopšelio-darželio pedagogės.
Gamtos laboratorija
Šiame vaikų lopšelyje-darželyje organizuojant aplinkosaugines veiklas ir norint, kad vaikams būtų aiškiau ir suprantamiau perteikiamos žinios, pasirenkama vis kita projektinės veiklos kryptis. 2015-2016 mokslo metais „Bitutės“ ugdytiniai dalyvavo aplinkosauginėje-pažintinėje veikloje „Gamtos (Moksliukų) laboratorija“. Šio projekto tikslas – pačiais aktyviausiais būdais vaikams pažinti ir susipažinti su negyvosios gamtos reiškiniais.
„Šioje veikloje vaikai susipažino ir tuo pačiu pasikartojo tai, ką žino – kokie pokyčiai vyksta negyvosios gamtos apsuptyje. Veiklą ruošėme tikslingai ir kryptingai, apgalvojant kiekvieną detalę, kaip ją pateikti jaunesnio ir vyresnio amžiaus vaikams. „Gamtos (Moksliukų) laboratorija“ – tai veikla, kurioje vaikai susipažino su negyvąja gamta, atliko eksperimentus ir bandymus su vandeniu, oru ir akmenukais“, – pasakojo kūrybingos „Bitutės“ pedagogės.
Pasak pranešėjų, vaikai, atlikdami bandymus su vandeniu, įsitikino, kad vanduo gali turėti spalvą, pastebėjo, kokie daiktai skęsta arba ne. Naudodamiesi skonio pojūčiais ragavo vandenį įsibėrę į jį druskos, cukraus ar įpylę citrinos sulčių.
„Vaikai randa atsakymus į įvairaus pobūdžio klausimus ragaudami. Mažieji ugdytiniai savo veido išraiška parodo, kokie jų skonio jutikliai suveikė, o vyresnieji jau geba išvardinti juntamo skonio sąvokas. Taip vaikai sužinojo arba pasikartojo, jog vanduo yra skaidrus, skystas, beskonis. Vandens skonį gali pakeisti tam tikri elementai. Taip buvo įtvirtinti sąvokų sūrus, saldus, rūgštus pavadinimai“, – pasakojo apie bandymus su vandeniu projekto sumanytojos.
Atliekant eksperimentą „Kam reikalingas oras“, vaikai įsitikina, kad jis reikalingas kvėpavimui, nes, neįkvėpus jo, ilgai neišbūsi. Pačių pasigamintos vėduoklės jiems padeda suprasti, jog vėdinantis jaučiamas šaltesnis oras. Ieškant atsakymo į klausimą, ar galima pamatyti orą, vaikai atlieka eksperimentą.
„Indelyje su vandeniu įdėtas šiaudelis, vaikai pučia į šiaudelį ir mato oro burbuliukus. Žaidžiant su plunksnomis į jas pučiamas oras. Vaikai įsitikina, kad kuo daugiau išpučiama oro, tuo ilgiau skraidinama plunksna išsilaiko jame. Taip vaikai sužinojo arba pasikartojo, kad oras gali būti šiltas ir šaltas. Išpučiamą orą galima pamatyti, be jo negalima gyventi, kvėpuoti“, – taip kūrybiško žaidimo forma atliekami eksperimentai pateikiami „Bitutės“ pedagogių pranešime.
Pačiu kūrybiškiausiu ir linksmiausiu pranešime įvardytas bandymas su akmenukais. Vaikai jais žaidė, grojo, ant jų piešė, išgirdo legendą apie akmenį.
„Piešimas ant akmens yra neatspėjamas, nes kiekvienas akmuo savaip sugeria guašo spalvas, įgauna kitokį atspalvį. Akmenys būna įvairių formų, turi stebuklingą galią rankose sušilti. Grojant akmenukais stuksenamas akmuo į akmenį. Vaikams patinka ritmiški stuksenimai, nes šiuos garsus galima apjungti dainose“, – pasakojo vaizdinę medžiagą demonstruodamos pranešėjos.
Apibendrinant projekto rezultatus, pranešime „Vaikų kūrybiškumo ugdymo galimybės pažįstant gamtą“ konstatuojama:
„Aplinkosauginėse veiklose vaikai kartu su bendraamžiais atrado įvairius kelius ir takelius, kurie vedė geresnių rezultatų link.
Džiugu, kad vyresnieji vaikai išdrįso pasidalinti su mažaisiais ugdytiniais savo patirtimi, kūrybinėmis idėjomis, įžvalgomis ir geromis emocijomis, kartu pasimokė vieni iš kitų. Tik bendraujant ir bendradarbiaujant galima pamatyti tuos pačius dalykus kitomis akimis, pasisemti įkvėpimo, o aplinkosauginėse veiklose savo pažinimo atradimais dalijantis su kitais, dar kartą pasitikrinti turimas žinias.“
Pranešėjos patikino, jog visos pristatytos aplinkosauginės veiklos formos joms yra žinomos ir įprastos, tik jos parodytos kitaip, kūrybiškai ir netradiciškai.
„Vaikai stebėjo, tyrinėjo, eksperimentavo, bandė ir atrado daug naujų ir netikėtų dalykų, prie kurių, rodos, patys dažnai prisiliečiame. Smagu, kad eksperimentai, bandymai ir atradimai paskatino vaikus nurimti, išgyventi paslaptingumą bei patirti teigiamus jausmus. Kiekvienas bandymas ir eksperimentas suteikė vaikui pasididžiavimo bei pasitikėjimo savimi jausmą, nes žinios jam ne primetamos, o visas tiesas atranda pats. Per kūrybiškus stebėjimus, bandymus mes suvokiame, kokie daiktai mus supa, suvokiame jų reikšmę“, – savo darbo rezultatais ir patirtimi „Bitutės“ pedagogės pasidalijo su konferencijos „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje – 2016“ dalyviais.
Autoriaus archyvo nuotraukos
