Leonas SADAUSKAS
Zarasų r. Salako pagrindinės mokyklos direktorius

Kai pamokos – ne mokykloje

Arba – Žemės vėliavą nuleidus

Keliame inkilus giesmininkams Salako girininkijos plotuose su girininko pavaduotoju Mindaugu Ilčiuku

Gyvenimas gamtoje, kaip ir aprašė lietuvių literatūros klasikas Kristijonas Donelaitis, sukasi ratu, o tame metų rate kartu besisukantys tik spėja rikiuoti darbus. Gyvename saugomoje gamtinėje teritorijoje – Gražutės regioniniame parke, Salake, kuris tik žmogaus sumąstyto administracinio suskirstymo dėka atsidūręs Lietuvos pariby, tačiau pastaruoju metu vis garsiau girdimas. Nenuostabu, kad gamtamokslinio ugdymo idėjos artimos čia gyvenantiems ir dirbantiems.

Dar lesindami mūsų pačių pagamintose lesyklose besilankančius žiemojančius paukščius, jau ėmėme laukti sugrįžtančių sparnuočių ir rūpintis naujais jų būstais bei pavasarinių darbų planavimu. Salako girininkijos girininko pavaduotojas Mindaugas Ilčiukas mokykloje surengė paskaitų ciklą mokiniams  apie uoksinius paukščius, inkilų gamybą ir priežiūrą bei apsaugos priemones, ne paukščiams skirtus inkilus.

Vasario 27 d. mokyklos jaunieji  miško bičiuliai, lydimi klubo vadovės mokytojos Rimvydos Kasparavičienės, Mindaugo Ilčiuko, Gražutės regioninio parko specialisto Arūno Čerkausko, Salako miškuose kėlė netradicinius inkilus – pelėdoms ir šikšnosparniams. Ir kėlimo būdas – netradicinis, naudojant alpinistų įrangą – virves, karabinus, skriemulius. Darbas sunkus ir pavojingas, todėl didžiausias krūvis teko mūsų svečiams arboristams: VĮ Utenos miškų urėdijos Balčių girininkijos girininko pavaduotojui Kęstučiui Danauskui, VĮ Anykščių miškų urėdijos Pavarių girininkijos girininko pavaduotojui Tomui Kokankai.

VĮ Zarasų miškų urėdija kovo mėnesį inicijavo akciją „Paukščiai grįžta namo“. Visą mėnesį mokiniai ruošėsi šiai akcijai. Technologijų pamokose gamino inkilus sugrįžtantiems giesmininkams. Kovo 23 d., pažymint Tarptautinę miškų dieną, mūsų mokyklos jaunieji miško bičiuliai Salako girininkijos miškuose kartu su girininkijos darbuotojais iškėlė apie 30 inkilų. Žygis po mišką kartu buvo ir pamokos apie paukščių balsus, anksti pražystantį lazdyną, elninių daromus pažeidimus jaunuolynams, miško apsaugą. O maršruto pabaigoje laukė netikėta šiam metų laikui Zarasų miškų urėdo dovana – didžiulis krepšys baravykų, aišku, saldžių ir labai skanių!

Kovo 20 d. mokyklos miško bičiulių komanda dalyvavo Aleksandro Stulginskio universitete vykusiuose Tarptautinės miško dienos renginiuose, Pasaulinės Žemės dienos minėjime, o čia vykusiame protmūšyje užėmė antrąją vietą.

O Salake tą dieną irgi sklandė Žemės dienos nuotaikos. Gražutės regioninio parko vyr. specialistas Vytautas Eidėjus bei Europos savanorė Ani pradinių klasių mokinius vedė keliu  po slėpiningą akmenų pasaulį. Akmenukų spalvinimas pareikalavo ir kruopštumo, ir meninių gabumų. Regioninio parko direkcijos kieme liepsnojantis laužas, kvapni žolelių arbata, ant medinio iešmo pačių suraityta ir laužo liepsnoje iškepta bandelė tapo tikra pavasario švente mažiausiems mūsų mokiniams.

Tuo tarpu vyresnieji dar iki Saulės temimo (ar pamenate, kad Saulė užtemo būtent Žemės dieną!) turėjo nužygiuoti iki Luodžio ežero. Čia jų jau laukė Europos savanoriai ispanas Jorge, bulgarė Veronika ir armėnė Ani su judriaisiais žaidimais ir praktinėmis užduotimis miške. Bendravimas prie laužo, čia pat keptos karštos bandelės iš ypatingos tešlos, užtemusi Saulė virš dar ledu sukaustyto Luodžio – ar galite dar geriau suplanuoti pamoką?

O ar žinote, jog Salake jau veikia dar šviežia mediena kvepiantis pažintinis takas, vinguriuojantis Luodžio pakrante, kuriame gali sutikti gulbę išriestu kaklu, didžiulę sraigę ir dar visokių keistenybių. Visą tako maršrutą papuošė pačių mokinių kartu su tėveliais pagaminti inkilai, kuriuose savo namus suras patys įvairiausi paukšteliai. Inkilų iškėlimo diena tapo tikru išbandymu pradinukams, kuriems prireikė ir fizinių jėgų nukeliauti ne vieną kilometrą, ir gebėjimų įvairioms užduotims atlikti. Maršruto pusiaukelyje – kopimas į apžvalgos bokštą, įdėmus žvilgsnis į Luodžio ežero platybes, kur paukščių turgus – pačiame įkarštyje… Nulipus apačion, inkilus – ant pečių, ir žygiuojam likusią maršruto dalį.

Smulkūs vaikiški žingsneliai spartėja pamačius aikštelę miško pakrašty ir užuodus laužo dūmą. Kol Jorge verda arbatą, su parko specialiste Austėja Eidėjiene apibendriname, kokius paukščius matėme ir girdėjome, o Europos savanorė Ani iš Armėnijos praveda origamio pamokėlę: visi išlankstome po nuostabų paukštuką. Kartu mokomės bendrauti anglų ir rusų kalbomis.

Gamtamokslinis ugdymas – sudėtinė jaunos asmenybės ugdymo dalis. Sėkmingas jis gali būti ir geriausių rezultatų įmanoma pasiekti tik suvienijus bendras jėgas. Tokią dėkingą situaciją ir turime Salake. Paminėjome tik pavasarinius mūsų darbus, o metų ratas jau sukasi toliau…

Telieka tik padėkoti Gražutės regioninio parko specialistams, Zarasų miškų urėdijos kolektyvui bei Salako girininkijos miškininkams, savo kasdienių darbų rate skiriantiems daug dėmesio Salako pagrindinei mokyklai. Dėkoti reikia ir mokytojams, visada pasiruošusiems šiltą mokyklos klasę iškeisti į sakais kvepiančius pušynus ar Luodžio pakrantę. Ir pasidžiaugti mokiniais, kurių blizgančios akys visada išduoda aiškų atsakymą į pasiūlymą „rytoj apsirenkite šilčiau, nes pamokos bus ne mokykloje“.

Autoriaus nuotraukos