2018-02-24 Vilniuje, Žirmūnuose esantis Lietuvos moksleivių neformaliojo švietimo centras (LMNŠC) sukvietė šaltuko nebojančius šalies 3-8 klasių moksleivius į tradicinį konkursą „Mano žvilgsnis į supantį pasaulį“. Sukvietė jau net dvidešimtą kartą.
Šio renginio sumanytoja bei organizatorė Irena Stankevičienė (LMNŠC) pasidžiaugė, jog dviejose minėtojo centro pirmojo aukšto salėse išsipleikęs renginys jau jubiliejinis, tarsi sparnus išsiauginęs. Irena perskaitė mokytojos iš Šilalės laišką, kuriame pedagogė atsiprašo, jog dėl ligos negalėjo dalyvauti jubiliejiniame renginyje, tačiau džiaugiasi, jog „… šis konkursas padėjo neramiam mūsų mokiniui atrasti save ir įsitvirtinti gyvenime. O ir patys pedagogai, dalyvaudami tokiuose konkursuose kartu su savo auklėtiniais, tik tobulėja“. To negana, renginio organizatorė pakvietė buvusį šilališkį, dabar jau Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto antrakursį Modestą Gudauską tartį sveikinimo žodį.
„Džiaugiuosi, jog kažkiek esu užaugintas ir šio konkurso. Pirmąkart šioje salėje stovėjau 2005 metais. Tada jaudinausi, kaip ir daugelis šiandien čia atvykusių moksleivių. Beje, noriu padėkoti organizatoriams ir vertinimo komisijos nariams, aukojantiems savo laiką iš visos Lietuvos suvažiuojantiems moksleiviams, kurie čia gali tobulėti. Nes šis konkursas ir mokslinė veikla mano gyvenime užima svarbią vietą. Tad linkiu visiems čia esantiems siekti savųjų tikslų, kartu – ir tobulėti, turėti savųjų idėjų. Mes juk esame naujieji naujosios Lietuvos savotiškieji signatarai“, – kalbėjo Modestas Gudauskas.
Jis pasidžiaugė, jog šiemet parengta apie 50 pranešimų, tad atvyko per 100 moksleivių ir juos lydinčių pedagogų.
Savo ruožtu šiųmetinio konkurso organizatoriai pasidžiaugė, jog netolimoje praeityje Modestas Gudauskas gražiai pasirodydavo panašiame konkurse Lietuvoje, pelnė apdovanojimus ir Europos jaunųjų mokslininkų konkurse. Iš tikro, Modestas – savotiškas signataras, nes šiemet į konkursą „Mano žvilgsnis į supantį pasaulį“ atlydėjo savo aštuntoką brolį Tadą (iš Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos; vadovė Zita Gudauskienė).
… Peržvelgus konkursui pateiktuosius darbus netrunki susivokti, jog daugelis jų (bent 44) tiesiogiai susieti su gamta, gamtos mokslais, sveikatinimu, sveika gyvensena. Štai pirmasis konkurso sąraše įrašytas darbas „Kaune esantys botaniniai gamtos paveldo objektai“, kurį atliko Kauno Veršvų gimnazijos trečiokės Austėja Šukauskaitė ir Aurėja Danaitytė (vadovės – Aušra Tamulienė ir Evelina Šmulkštytė). O sąrašą užbaigia darbas „Saulės grūdelio kelias“, kurį atliko aštuntokai Meda Babenskaitė ir Jokūbas Augas iš Kėdainių r. Akademijos gimnazijos (vadovė – Liuda Pivoriūnienė).
… Netrukus buvo pristatyta garbinga vertinimo komisija: dr. laimutė Salickaitė-Bunikienė, Daiva Turonienė (UAB „Thermo Fisher Scientific Baltic“), Loriana Kilaitė (Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos), Jūratė Mikulevičiūtė (UAB „E mokykla“), Rūta Orlauskienė (LMNŠC), Julija Baniukevič (LMNŠC), dr. Laurynas Pašakarnis (UAB „Thermo Fisher Scientific Baltic“), dr. Ona Motiejūnaitė (Vilniaus m. savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos poskyris), Alminutė Martūnienė (Vilniaus Simono Daukanto gimnazija), dr. Artūras Katelnikovas (Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultetas), dr. Rusnė Kregždaitė (Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas), Petras Lozda (Vilniaus Salininkų gimnazija).
Vertinimo komisijos pirmininkė dr. Laimutė Salickaitė-Bunikienė sakė: „Kai buvo sumanyta rengti tokį konkursą, dabartinių dalyvių dar ir nebuvo. Todėl toks konkursas ir svarbus, todėl jis ir jubiliejiniu vadinamas. Noriu tik dėkoti jums ir jūsų tėveliams, kad esate čia – tokie gražūs ir išmintingi, kuriais mes tik pasidžiaugti galime. Mes tik pasidžiaugti galime ir nuostabiais pedagogais, kurie žingeidžius vaikus atlydėjo į šį renginį. Jo dalyviams noriu linkėti: visada džiaukitės tuo, kas pasiekta, visada ieškokite kelio neatvertų platumų link.“
Vertinimo komisijos pirmininkė pasidžiaugė, jog išliko tie patys moksleivių veiklos vertinimo kriterijai: aktualumas, naujos sferos, tikslumas, sąsajos su gyvenimu… Todėl iš vaikų, siekiančių mokslo tiesų, ir išauga žinomi specialistai, žinomi mokslininkai…
Beje, Irena Stankevičienė visų pasiteiravo: kas sumanė tokį konkurso pavadinimą? Žinoma, tai buvo prieš 20 metų, tai buvo ta pati Laimutė Salickaitė-Bunikienė! Kita vertus, taipogi vienas iš seniausiai vertinimo komisijoje dirbančiu vadintinas ir Salininkų gimnazijos fizikos mokytojas metodininkas Petras Lozda, taipogi, kaip ir Laimutė, pagerbtas „Pelėdos“ skulptūrėle.
Žinoma, padėkos žodžiai buvo sakomi ir rėmėjams: Švietimo ir mokslo ministerijai, mokslinei organizacijai „Thermo Fisher Scientific“, UAB „Aurum“.
… Stebėjau, kaip susikaupė prie savųjų stendų moksleiviai, laukiantys, kol prie jų ateis vertinimo komisija, kad galėtų prieš autoritetus „apginti“ savo veiklą. Moksleiviai dar ir dar kartą apžiūrinėjo kiekvieną lentelę, diagramą, „gaminį“ ar piešinį, tyliai kartodami tai, ką turi pasakyti vertintojams.
Žinoma, aprašyti visa tai, ką moksleiviai kalbėjo prie savųjų stendų vertintojams, kas buvo tuose stenduose?.. Reikėtų jau 50-ies atskirų publikacijų.
Na, tegu bus vienas žvilgsnis į Panevėžio r. Dembavos progimnazijos aštuntokų Augusto Jurgaičio ir Nojaus Paknio darbą „Kertamų medžių amžiaus nustatymas“.
Jaunieji gamtos tyrinėtojai vertinimo komisijai pradėjo nuo teorijos bei praktikos:
„Medžių lapuose bei spygliuose fotosintezės cheminių reakcijų metu gaminamos organinės medžiagos. Jos latakais nukeliauja į medžio stiebo išorinį sluoksnį tarp žievės ir medienos, vadinamą brazdu. Taip formuojasi metinis medienos prieaugio sluoksnis, vadinamas metine medžio rieve. Jos dydis ir storis priklauso nuo medžio rūšies, medienos tankio bei augimo sąlygų. Kiekviena rievė susidaro per vienerius metus. Iš rievių skaičiaus apytikriai galima nustatyti medžio metų skaičių, ne kai kuriais metais atsiranda dvigubų rievių (kai po kenkėjų ar šalnų medis išskleidžia naujus pumpurus) arba būna metų, kai rievės nesusidaro (dėl apkarpymo, sausros).“
Moksleiviai nusprendė nustatyti kertamų Dembavos miškelyje medžių amžių. Tam pasirinko 10 kelmų, kurių rieves skaičiavo įprastiniu būdų, o po to pasitelkė ir kompiuterį (programa Image J). Moksleiviai konstatuoja, jog medžio amžius nustatomas suskaičiavus rieves ir prie to skaičiaus dar pridėjus 5-6 metus (apie tiek metų rievės dar nėra matomos). Galop moksleiviai įsitikino, jog medžiai kertami sulaukę vidutiniškai 68 metų.
Tad gal auga naujoji aplinkosaugos inspektorių karta? Gaila, bet Aplinkos ministerijos (ar naujosios VĮ „Valstybinių miškų urėdija“) atstovų šiame renginyje nebuvo – šeštadieniais nedirbama…
Augusto Uktverio nuotraukos
