Aktualijas apie medžių kirtimus Šilutėje randame (paguglinus „Netrukus Šilutės centrinėje gatvėje guldys medžius“) dar 2018 metais. Žinome, kad feisbuke „Gelbėkim medžius“ sprendžiama medžių kirtimo problemas Vilniuje. Tas „Gelbėkim medžius“, tai kaip SOS gelbėti gyvybę.
„Mirštantys medžiai yra tarsi nebylūs priekaištai, įspėjantys, jog yra žmonių, akivaizdžiai nevertinančių nei gyvybės, nei pačios Kūrinijos, nesuvokiančių šios dovanos didybės, o tik šaltai apskaičiuojančių naudą“ ir „Jei nenorime galvoti apie grožį ir miesto išskirtinumą, tai pagalvokime bent apie savo ir savo vaikų sveikatą. Taip, mes mažai turime saulėtų dienų, dažnas kertame medį, nes ,,jis užstoja saulę“.
Tai vis žymaus režisieriaus citatos. Žymūs meno žmonės greičiau pajunta, kada pažeista prigimtinė darna, tad nebijo pasakoti savas mintis.
Ir vėl iš paguglinto teksto: „Susidarė, įspūdis, kad dauguma šilutiškių arba susitaikę su bet kokiu valdžios sprendimu, arba totaliai abejingi savo miestui, gamtai, jos ekologinei situacijai. O man nedavė ramybės mintis: nejau staiga, šiais, būtent šiais 2018 metais, beveik 300 Šilutės centrinės gatvės medžių (o kur dar kiti planuojami šalinti šiek tiek vėliau) pradės vienas po kito virsti, vos susidurs su stipresniu vėju ar audromis? Kažkaip nelogiška. Suprantu, kad esama avarinių medžių, bet ne dauguma. Juolab, kai mačiau, kaip panašūs drastiški, grubūs, ciniški medžių kirtimo sprendimai ir veiksmai daromi kituose miestuose (neminint mažesnių): Kaune, Šiauliuose. Miestuose, kuriuose buvo susilaukta stipraus tiek eilinių žmonių, tiek ir žymių respublikiniu mastu inteligentų-menininkų pasipriešinimo. Net savivaldybės padavimo į teismą“ https://www.gyvasmiskas.lt/tag/s-o-s-silutes-medziai/
Jei savais žodžiais išsireiškus, tai esu pafotografavusi tokį pusiau militaristinį džipą su liepų lapų vainiku ant stogo, tai Zombie bunker fb automobilis (galima guglintis ir ieškoti), kur toje gatvelėje tarp namų (garažų) ir skverelio atrodo tarytum simbolis, kad jis šventas, nes pasipuošė nuskabytais liepų lapais. O gal tiesiog dzin mums tie medžiai, tos liepos… by tik gal koks pasivaidenimas… idėja…
Ir gal dar savo mintis apie medžius mieste, mano kartos gamtininkų mintis: „Kai pabosta tie visokie automobiliai, prabangūs ar kuklesni, kuriems dar nepritaikytos didžiųjų Lietuvos miestų gatvelės, tai negi ilsėsimės prisiglaudę prie padangos. Juk veržiamės prie necementuotų vandenų krantų ar šalia nesintetinių medžių. Ir dabar mūsų kai kurių gyventojų šeimos turi po tiek automobilių, kiek žmonių šeimoje. O tėvai sodino, gimus žmogui, medžius, nors gal daug su jais tapatintis nesaugu, nes reikės paskui rūpintis ir tais sodintais medžiais, ir savo šeimos nariais“.
Pabandykite, gimus šeimos nariui, nupirkti jam automobilį ir juo rūpintis… kiek išleisite pinigų?..
Per pandemija dabar, o ir pernai pavasarį per atvelykį teko matyti medžių gynimo akcijas Šilutėje. Buvo kažkas šventiška, nes trispalvėmis aprišdavo gražius medžius. O prie seno maumedžio šalia jugenstyl 1832 metų namo stovėjo architektas Algimantas ir labai subtiliai pasakojo apie medžius, jų vertes. Man vėliau kita Šilutės gyventoja Roza pasakojo, kad Algimantas – laisvas žmogus ir nieko nebijo. Mes dar abu visai netyčia kaštonus išsitraukėme iš savo kišenių, kad, atseit, sinchronizuojamės vardan teisingesnės veiklos. Šiemet interviu (jei tai galima vadinti interviu) paėmiau iš Mariaus Jatkonio, kuris yra „SOS Šilutės medžiai“ visuomenininkas. Jis ramiu lygiu balsu pasakojo medžių gynimo veiklų peripetijas.
Šilutės savivaldybė organizavo Kraštovaizdžio tvarkymo projektą bei siekė „pakeisti“ naujais medeliais kone visus Šilutės centrinės gatvės medžius. Pagrindiniai argumentai buvo tokie: medžiai yra blogos būklės ir kelia grėsmę žmonėms. Visuomenininkai suabejojo šio projekto pagrįstumu. Paskutiniu momentu, į pagalbą pasitelkus garsų visuomenininką advokatą Saulių Dambrauską bei dendrologę, medžių ekspertę Liną Sraigytę, medžių kirtimą pavyko sustabdyti. Vėliau, A. Stulginskio universiteto mokslininkams atlikus detalią ekspertizę, blogų medžių buvo rasta tik 120. Tad didesnę dalį centrinės gatvės senųjų liepų pavyko išsaugoti. Vėliau buvo sustabdytas dar vienas projektas, kuriuo Šilutės liuteronų evangelikų kapines norėta „pertvarkyti“ į rekreacinį parką. Šiuo projektu taip pat ketinta iškirsti eilę senųjų medžių. Visuomenininkams pateikus prašymą, Kultūros paveldo departamentas šias kapinės skubos tvarka įtraukė į nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių sąrašą, tad bet kokie pertvarkymo ir rekonstrukcijos darbai čia tapo negalimi. Šilutiškiams pavyko sustabdyti ir dar vieną, itin nedraugišką gamtai, K. Kalinausko gatvės rekonstrukcijos projektą. Šiuo projektu žaliojoje miesto zonoje, šalia pradinukų mokyklos, buvo sumanyta nutiesti naują intensyvaus eismo asfalto gatvę.
„Tyrimais įrodyta, kad 70 proc. anglies, esančios medžio kamiene, sukaupiama antroje medžio gyvenimo pusėje. Kuo medis brandesnis, tuo daugiau anglies kasmet savyje kaupia, tuo būdu bręsdamas medis įgyja savybę vis našiau valyti orą, pasisavinti anglies dvideginį ir išskirti deguonį (2014-03-06 mokslinis žurnalas „Nature“ , N.L. Stephenson, A.J. Das, A.M. Zavala „Rate of tree carbon accumulation increases continuously with tree size“).
Tuo būdu, nupjovus brandžius medžius, jauni medeliai, atsodinami į jų vietą, dabartinį senųjų medžių oro švarinimo našumo lygį įgytų tik po kelių dešimčių metų.
Mariaus Jatkonio ramus pasakojimas, o jo kontaktus davusios Rozos Š., adekvačios ir naudingos mažų miestelių grožiui bei sveikatingumui veiklos įkvepia… Taigi, prašome atkreipti dėmesį, kaip dar galima mūsų medžius palikti ne medienai, o pavėsiui, žalumai, grynesniam orui… Pagarba šilutiškiams – mokykimės…
Na, ką dar naujo pasakyti… Vis, atrodo, moralai, bet yra, pasirodo, gamtosauginiai įstatymai, reikia juos suieškoti, yra gerų savo srities žinovų ir nebijoti. Jei svarbu paprasčiausia sveikata, darnesnis susiderinimas su aplinka, tai kas geriau – stulpas ar žalias medis? Nepriskiriant to prie sentimentų, piliečių susivokimas, kas gi vyksta, o ne tik europiniai pinigai, kurie gali būti dabar įsisavinami itin skubiai ir neskaidriai (eilė šou, kur darkomasi neaišku kaip ir ko, masiniai renginiai, kreizai, kazino klubai, dabartinis mixsas – reklamos (šiaip gamtos apsuptyje, ji itin grandiozinė, gali būti kaip kokia vizualioji tarša), kuriomis nebetikima, nors tai ir yra NP (neurolingvistinis programavimas), perkrova daiktų, juk gi žinome…
Vienas turtingas verslininkas straipsnyje prisipažino, kad krūva kostiumų jo spintoje nieko jam nebereiškia… Juk visada išsirinksi tinkamą sau rūbą ne iš šimto pasiūlos, o iš žymiai mažesnio kiekio – intuicija greičiau padės. Ir dabartinėse lietuvių gerose dainose apdainuojama gamta „Oi, vija pinavija, senos Tiesos nerūdija…“. Bet sukasi kavinėse, media ekranuose suplakti pašaipūs miksai… gal geriau, tegul už nugaros, kad skaniau galėtum mėgautis maistu. Patikrinta, geriau maistas iš mažesnio kiekio komponentų… Na, dar, jei pagalvosim apie medžius, tai jų ne tik viršūnės, bet ir šaknys susipina… Pamąstymui: o kas gi tada vyksta?.. Žmonės irgi susiję. Šilutiškiai sveikai tą supranta. Vilniečiai, sostiniečiai, susipraskime irgi. Juk Vilnius – tai vienintelė sostinė Europoje, kurios centre – natūralus miškas: kalnų parkas. Nors „Gelbėkim medžius“ fb daug diskusijų, kartais piktų, bet yra konstruktyvumo, pagaliau išgelbėtas Sapiegų parkas…
Daug įkeliama nuotraukų, kur akivaizdu, kame paradoksai, kame daugiau ir grožis… Sveikata…
Norėtųsi, kad būtų įsiklausoma į tokias žinias.
