Ugdymo procese svarbus požiūris į ugdymosi aplinką ir vaiką. Jį XXV nacionalinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje – 2019“ pranešime „Gamtos objektų pažinimas: idėjos edukacinei veiklai ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje ir pradinėje mokykloje“ nagrinėjo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto doc. dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė.
„Ugdymosi aplinka yra reikšmingas edukacinis tarpininkas. Čia vaikas patiria naujų atradimų, čia jam gimsta daug minčių, čia skatinama jo kūryba, ugdoma(si) veikiant, tyrinėjant, žaidžiant joje. Todėl ugdymo aplinka labai tikslingai kuriama ir naudojama ugdymo reikmėms, o ugdymo procesas dokumentuojamas, tiriamas. Tokioje ugdymo aplinkoje daug gamtinės medžiagos. Buvimas lauke, pažintis su gamtos objektais ir reiškiniais vėliau dar perkeliamas į darželio ar mokyklos vidaus erdves“, – aplinkos ugdomąjį vaidmenį įvertino dr. Rita Makarskaitė- Petkevičienė. Ugdymo procesą tyrinėjanti mokslininkė aptarė, kaip pedagogo darbe gali pasitarnauti vienas ar kitas darželio arba mokyklos kieme augantis medis. Šį kartą ugdymo(si) priemone ir tyrimo objektu pasirinkta pušis ir eglė. Toks pasirinkimas dera su Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu ir Pasaulio pažinimo standartizuota programa 4 klasei. Jis sudaro galimybę nusakyti, kokius pasiekimus vaikai galėtų ugdytis, jei jie tyrinės pušį ir eglę, augančius darželio ar pradinės mokyklos kieme. Suteikia vaikystės pedagogams žinių apie minėtus medžius ir duoda galimybę pasidalinti idėjomis, kaip pušį ir eglę būtų galima panaudoti vaikų ugdymui vaikystėje, kokias veiklas organizuoti, kokias sritis ar mokomuosius dalykus integruoti.
Įvardijusi vaiko ugdymosi pasiekimų sritis, laiduojančias sėkmingą vaiko asmenybės ugdymąsi, pranešėja teigė: „Pasitelkus gamtinę aplinką, mokantis ir veikiant lauke mokymasis iš gamtos diktuoja būtinybę pedagogams kuo sumaniau integruoti skirtingų dalykų turinį į vieną veiklą, o vaikams leidžia patirti pažinimo džiaugsmą, išmokti naujų dalykų. Gamtinė aplinka – tai erdvė stebėti, eksperimentuoti, ieškoti atsakymų į kilusius klausimus, daryti išvadas. Įdomi ir prasminga veikla ugdo vertybines nuostatas būti smalsiam, norėti pažinti aplinką, ugdo daugybę gebėjimų“.
Metodiniai patarimai ir tyrimų apžvalga
Siekiant gerų ugdymo(si) rezultatų R. Makarskaitė-Petkevičienė pataria pirmiausia su vaikais išsiaiškinti, kas tai yra medžiai, kad eglės ir pušys, šie ilgaamžiai dideli augalai, užauga iki 44 metrų aukščio, Lietuvos sąlygomis sulaukia iki 150 metų, o jų kamieno apimtis žmogaus akių aukštyje siekia beveik 4 m. Kadangi vaikystėje sunku suvokti aukštį, mokslininkė pataria medžių aukštį gretinti su kitais vaikams žinomais objektais, siūlo kitus efektingus ugdymo turinio įprasminimo būdus.
„Stebint eglę ir pušį ieškoma panašumų ir skirtumų; aiškinamasi, kuo šie medžiai panašūs, kuo skiriasi jų spygliai ir kokias funkcijas atlieka šių medžių šaknys, stiebas, lapai, kankorėžiai. Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams pravartu žinoti kuo daugiau šių medžių panašumų bei skirtumų. Tik turėdami žinių jie galės tinkamai medžius pristatyti savo ugdytiniams, atkreips jų dėmesį į vieną ar kitą savybę, turės idėjų formuluodami klausimus ar kurdami užduotis“, – patikino ugdymo mokslų specialistė. Ji nusakė šių medžių būdingus požymius, panašumus ir skirtumus, patarė su vaikais aptarti miško, pušyno, eglyno sąvokas ir galimybes supažindinti vaikus su pušų bei eglių kenkėjais. Medžių pažinimui tinkami įvairūs medienos, žievės pavyzdžiai, kuriuos liesdami vaikai gali pažinti tekstūrą, uostydami pajusti specifinį sakų kvapą. Turint medžio rąsto nuopjovų, patariama su pradinukais skaičiuoti metines rieves, atkreipti dėmesį, kad pavasarį pagamintos medienos jos šviesios, o rudenį – tamsesnės.
„Tiktų vaikams paragauti eglės ar pušies spyglį ir patirti, kad jis turi ir kartumo, ir rūgštumo, mat turtingas vitaminu C. Plėtojant idėją, galima surengti degustaciją. Du didelius šaukštus prismulkinkite pušies spyglių ir juos užpilkite karštu vandeniu. Praėjus 20 min. nukoškite ir ragaukite. Ar skanu? Na, bet sveika tikrai“, – dalijasi sava patirtimi pranešėja ir pataria lankantis miške susipažinti su džiūstančiais medžiais ir jų kenkėjais mintančiais geniais.
„Miške pravartu prisiminti, kad visi organizmai energijos gauna iš maisto, kad augalai geba maisto pasigaminti patys, aptarti mitybos grandines. Taip pat verta kalbėti apie medžio gyvenimo ciklą, kuris tęsiasi nuo sudygusios sėklos iki mirties, paminėti, jog eglė ir pušis – daugiamečiai augalai. Jie kasmet auga: ilgėja, storėja, išaugina kankorėžius, kuriuose subręsta sėklos. Tai visžaliai, rudenį nenumetantys lapų (spyglių), medžiai. Visgi spygliai krenta, tačiau ne visi iš karto, o palaipsniui, kas 2-3 metai, todėl dažnai to nė nepastebime“, – atkreipė dėmesį ilgametę gamtamokslinio ugdymo patirtį turinti R. Makarskaitė-Petkevičienė.
Rekomenduojamos užduotys ir reikšmė
Pranešėja ikimokyklinukams, priešmokyklinukams, 1-2 klasių mokiniams veiklos gamtoje metu rekomenduoja atlikti įdomią užduotį „Kas kam priklauso?“. Dirbdami poromis vaikai surenka kelis jiems įdomius gamtos objektus. Paskui vieni kitiems padėdami aiškinasi, ką surinko. Apžiūrėdami radinius pro lupą juos skirsto, aptaria, kurie daiktai gyvi, kurie – ne. Kurie yra vaisiai, kokiam medžiui priklauso ir taip padaro naujų atradimų.
„Puikus tiriamosios veiklos objektas – eglės arba pušies kankorėžis. Jei oras sausas, kankorėžiai išsiskleidžia, jų sėkliniai žvyneliai atsidaro. Tuomet lengvai išbyra sėklos. Jei oras drėgnas, sėkliniai žvyneliai būna susiglaudę. Atlikite bandymą. Pasverkite 10 pušies kankorėžių ir juos pamerkite į vandenį. Matysite, kad kankorėžių sėkliniai žvyneliai užsiveria. Kankorėžiai prisigeria vandens ir tampa daug sunkesni. Naudokitės svarstyklėmis ir nustatykite, ar daug skiriasi sausų ir šlapių kankorėžių masė. Analogišką bandymą atlikite su eglės kankorėžiu“, – siūlo tiriamąją veiklą R. Makarskaitė-Petkevičienė ir pataria atlikti kitus įdomius vaikams bandymus su kankorėžiais.
Pranešime gausu įdomių, rekomenduojamų atlikti užduočių. Patariama organizuoti kankorėžių rinkimo varžybas, išsiaiškinti jų reikšmę voveraičių mityboje, tirti sėklų gebėjimą skristi, ugdant matavimo ir skaičiavimo įgūdžius apskaičiuoti, kiek kartų eglės kankorėžis sunkesnis už pušies, matuoti ir palyginti greta mokyklos augančių eglės ir pušies kamienų apimtis.
Pranešimo dalyje „Dailė: kūrybiškumas, empatija“ rekomenduojama padėti vaikams vertinti kankorėžių grožį ir, vystant simbolių bei ženklų supratimą, kalbą, mokyti apie tai kalbėti ir piešti žmogeliukais virtusius tuos vaikams įdomius gamtos objektus. Tyrinėjant minimų medžių žievę vaikams rekomenduojama naudojant kreidutes arba medžio anglį pasidaryti skirtingų medžių žievės atspaudus ir juos palyginti.
„Pasaulyje populiarėjant Žemės menui (Land art) menininkai ieško dialogo su gamta. Žemės menas yra tik tuomet, kai kuriama iš natūralių gamtinių medžiagų, nepakenkiant gamtai. Mūsų ugdytiniai, prisirinkę kankorėžių, nukritusių spyglių, šakelių, žievės atplaišų, taip pat yra pajėgūs išbandyti meninius gebėjimus, kurti gamtoje ir išgyventi kūrybos joje džiaugsmą“, – kalbėjo pranešėja ir pateikė Žemės meno ir kitų aktyvių veiklų vaizdinę medžiagą.
Apibendrindama edukacinei veiklai siūlomas idėjas ugdymo mokslų daktarė Rita Makarskaitė-Petkevičienė teigė: „Pažinti eglę ir pušį – dažniausiai sutinkamus Lietuvos medžius – vaikams tiesiog būtina, o mokytis apie juos, juos tyrinėti irgi gali būti gana įdomu, jei ugdymo procesą nukreipsime pažinimo bei atradimų, aktyvios veiklos, kurioje ugdysime kritinį mąstymą, problemų sprendimą, linkme. Pedagogas, imdamasis ugdomosios ar projektinės veiklos apie minėtus spygliuočius medžius turi rimtai pasirengti, apgalvoti, kokios veiklos vyks darželio ar mokyklos kieme, kokios lauko edukacinės erdvės tam bus išnaudojamos, kaip veikla bus plėtojama vidaus erdvėse. Vaikai tokioje veikloje turėtų būti maksimaliai įtraukti: dalyvauti skirtingose veiklose, fiksuoti stebėjimų ir tyrimų rezultatus, juos pagal gebėjimus atvaizduoti, daryti išvadas, rengti pranešimus, kelti naujus klausimus ir siūlyti idėjas“.
Panešimo autorė atsakė į konferencijos dalyvių klausimus ir teigė, jog gamtos objektų pažinimui tinka ir kitos, artimiausioje ugdymo įstaigų aplinkoje augančios, medžių rūšys.
Ritos Makarskaitės-Petkevičienės nuotraukos
