Šiuolaikinė mokykla yra įvairių funkcinių elementų derinys. Besimokančiajam mokykla turi suteikti galimybę naudotis kuo įvairesnėmis erdvėmis, kurios gali būti formalios ir neformalios, didelės ir mažos, specializuotos ir universalios. Nemažiau svarbu tampa šias funkcines grupes logiškai susieti. Remiantis Geros mokyklos koncepcija (2016) ugdymo(si) aplinka mokykloje turi būti: dinamiška, atvira ir funkcionali. Joje mokiniai gali mokytis „klasėse be sienų“, „klasėse lauke“ ir kitose mokyklos teritorijos ir už jos ribų pritaikytose ugdymui(si) erdvėse. Taip būtų galima kalbėti apie vieną iš Vilniaus mokyklų – Verkių mokyklą-daugiafunkcį centrą. Mokykla, būdama unikalioje išskirtinai žalioje aplinkoje ir esanti tarp dviejų mikrorajonų (Žirmūnų ir Verkių), o taip pat besiribojanti su Verkių reginiu parku, gali kurti įdomų ir turtingą mokymosi turinį. Kitas išskirtinis mokyklos bruožas, jog čia yra teikiamas kokybiškas ugdymas įvairiapusių raidos sutrikimų turintiems mokiniams saugioje, fizinę bei psichinę sveikatą tausojančioje aplinkoje.
Mokykloje mokiniai praleidžia nemažai laiko, nes čia ne tik mokomasi, bet vyksta mokyklos šventės, įvairūs renginiai, vykdomi projektai, stovyklos, organizuojamas neformalusis švietimas. Todėl yra kuriamos pritaikytos ugdymo procesui universaliojo dizaino vidaus ir išorės edukacinės erdvės, kurios būtų šiuolaikiškos, tvarios, draugiškos. Reikia pripažinti, kad kuriant edukacines erdves labai svarbu įtraukti visą mokyklos bendruomenę, nes taip formuojasi ne tik draugiški ryšiai, idėjų generavimas, o ir atsakomybė už taiką sukuria. Natūralios gamtos išsaugojimas ir aplinkosauga yra viena svarbiausių mūsų išgyvenimo sąlygų. Atlikti tyrimai rodo, jog kiekvienam žmogui reikia kiekvieną dieną pabūti gamtoje, nes ryšio su gamta trūkumas neleidžia mums intelektualiai, estetiškai ir dvasiškai pasitenkinti. Šiandiena jau suprasta, jog gamtinei aplinkai saugoti mums visiems būtinai reikia didesnį dėmesį skirti racionaliam gamtos turtų naudojimui ir apsaugai.
Verkių mokyklos-daugiafunkcio centras, įgyvendindamas Vilniaus miesto savivaldybės aplinkosauginio švietimo skyriaus jau eilę metų finansuojamus projektus, gali kurti ir turtinti esamas edukacines erdves. O ilgametė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyrio ekologė doc. dr. Ona Motiejūnaitė patarimais ir idėjomis padeda tai dar labiau paturtinti, labiau pritaikyti mokinių mokymuisi. Per keletą metų mokyklos teritorijoje įrengtos kelios lauko klasės, sukurtas ir edukacijai naudojamas senasis ir naujai kuriamas sodas, ekologinis daržas. Išryškinant gamtinius ir kultūrinius ypatumus mokyklos teritorijoje ir Verkių regioniniame parke yra įrengtas pažintinis takas su pažymomis stotelėmis: Mokyklos istorija, Mažieji mokyklos gyventojai – vabzdžiai, Natūrali pieva, Paukščiai, Pojūčių gėlynas, Mokyklos teritorijoje augantys medžiai, Ekologinis daržas ir sodas, Būkime atsakingi, Miškas ir Kūdra. Kiekvienai stoteliai yra parengta metodinė medžiaga – trumpas stotelės aprašymas ir užduotys mokinimas. Pateikiamas QR kodas, kur smalsūs mokiniai galės sužinoti daugiau apie nagrinėjamą temą. Atliekant užduotis pažintiniame take mokiniai gali mokytis, ieškoti informacijos, turi galimybę teorines žinias pasitikrinti praktiškai, taipogi pabūti kitokioje aplinkoje. Sudaryta galimybė stebėti, tyrinėti ir pažinti gamtą, mokytis apibendrinti savo pastebėjimus. Taip pat šios veiklos orientuotos į tai, kad būtų paskatinta visa bendruomenė kuo dažniau vaikščioti pėsčiomis ir stebėti pakeliui augančius medžius, jų įvairovę, pokyčius skirtingais metų laikais, jais grožėtis, įamžinti.
Mokyklos teritorijoje įkurtos 5 bibliotekėlės, kurios spalvingai papildė esamas edukacines erdves: Medžiai miško barometrai, Gamtosaka miške, Eolo arfų melodijos, Augalai ir „aukso pjūvis“, Gamtos pasakojimas. Čia mokiniai galės stebėti ir tyrinėti aplinką, atlikti įvairius matematinius skaičiavimus, mokytis pažinti besikeičiančią gamtą, skaityti pasakas ar legendas, o taip pat mokysis išgirsti natūralius gamtos garsus, juos atkartoti, o gal sukurti savo melodiją. Prie kiekvienos bibliotekėlės parengtos trumpas veiklos aprašymas, numatytos veiklų gairės mokinimas.
Senajame sode įrengta edukacinė erdvė „Bičiulis“. Čia mokiniai gali susipažinti su avilio gyventojais, jų reikšme gamtai ir žmogui. Bus galima išbandyti bitininkystės darbus, aptarti bitininko profesiją.
Visa įstaigos teritorija paskirstyta zonomis: sporto, įvairios pažintinės erdvės, muzikinė, daržo ir sodo, kompostavimo, gėlynų, poilsio ir kt. Kiekvienoje edukacinėje erdvėje yra metodinė medžiaga mokytojui ir užduotys mokiniams.
Sukurtose edukacinėse erdvėse, ypač birželio mėnesį, jau ir tradiciją įgavusi dviejų savaičių patyriminių veiklų laikotarpis, kai mokiniai skatinami tyrinėti, eksperimentuoti, savarankiškai ieškoti atsakymų ir mokytis iš patirties. Sukurtose edukacinėse erdvėse, o ir mokyklos bei jos teritoriją supančioje aplinkoje, mokiniai tyrinėdami aplinką susiduria su realiais daiktais ir reiškiniais. Čia jiems kyla ar keliami konkretūs klausimai, taip skatinant aptikti užduotis. Tyrinėdami artimą aplinką, mokiniai natūraliai įsitraukia į ją. Patyriminio mokymosi metu tiesiogiai tyrinėjant aplinką ir įgyjant asmeniškos patirties kartu įgyjama ir naujų žinių, ugdomi gebėjimai, kuriuos vėliau galima pritaikyti realiame gyvenime.
Atsižvelgiant į tai, kad mokosi įvairiapusius raidos sutrikimus turintys mokiniai ir įgyvendinant įtraukties principą mokykloje, ypač svarbus visos mokyklos ir mokymo bei mokymosi aplinkos pritaikymas, be kliūčių, universalaus dizaino principais grindžiamos ugdymo aplinkos sukūrimas. Universalus dizainas mokymuisi yra įtraukiojo ugdymo organizavimo prieiga, konstruojama remiantis aiškiai suvoktomis įtraukiosiomis vertybėmis: visų mokinių skirtybių pripažinimu, lygiateisiškumo visų mokinių atžvilgiu puoselėjimu, sąlygų visaverčiam dalyvavimui sudarymu, vienodų teisių užtikrinimu ir bendruomeninių santykių kūrimu. Bandomos taikyti ir augmentinės, ir alternatyviosios komunikacijos sistemos: daiktai-simboliai (natūralūs daiktai); nuotraukos-simboliai (spalvotos ar juodai baltos daiktų nuotraukos); paveikslėliai-simboliai (spalvoti ar juodai balti paveikslėliai, vaizduojantys daiktus); konkretūs grafiniai simboliai (ideologogramos, piktogramos); abstraktūs grafiniai simboliai (Bliss simboliai); žodžiai, raidynas.
Tai pat labai svarbu, kad mokyklos edukacinės erdvės būtų ir išvaizdžios. Vaizdumas – pedagogikos principas, reikalaujantis mokymą ir auklėjimą pradėti nuo aktyvaus tikrovės objektų ir procesų stebėjimo. Pasak J. A. Komenskio (1986) svarbu laikytis didaktikos „aukso taisyklės“: „kur galima, viską pateikti juslėmis: kas matoma – regėjimui, kas girdima – klausai, kas uodžiama – uoslei, kas valgoma – skoniui, kas liečiama – lytėjimo juslei.
Mokymasis lauke suteikia turiningą ir stimuliuojančią aplinką, kuri gali pagerinti visų mokinių mokymosi patirtį. Gerai išplėtotos edukacinės erdvės gali specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams pašalinti mokymosi kliūtis, pagerinti savireguliaciją bei socialinį ir emocinį vystymąsi.
Mokykla šiais metais dalyvavo 2023 metų Vilniaus švietimo įstaigų žaliųjų edukacinių erdvių konkurse ir buvo įvertinta labai aukštu įvertinimu – užėmė pirmąją vietą. Tai – net tik ilgametės veiklos rezultatas, o ir įkvėpimas ieškoti naujų sprendimų, naujų idėjų.
Autoriaus archyvo nuotraukos
