Konferencijos metu: atliekamas Lietuvos himnas
2025-04-24 Vilniuje, „Park Plaza“ konferencijų salėje (M. K. Čiurlionio g. 84) vyko konferencija („Geologija šiandien ir rytoj: iššūkiai, atradimai, perspektyvos“), skirta paminėti profesinę Geologo dieną. Renginyje aptartos geologinei bendruomenei aktualios problemos, kalbėta apie žemės gelmių naudojimą, tyrimus.
Renginio organizatoriai (Saulius Gegieckas, Geologijos įmonių asociacijos vadovas; Antanas Marcinonis, bendrovės „Grota“ vadovas) akcentavo, jog sambūriu siekiama suburti geologijos srities mokslininkus, specialistus ir praktikus dalintis naujausiais tyrimais bei įžvalgomis, skatinti bendradarbiavimą tarp akademinės bendruomenės, verslo ir valdžios institucijų, aptarti geologijos mokslo ir praktikos iššūkius, tvarios išteklių naudojimo perspektyvas. Tuo pačiu kasmet rengiamoje tradicinėje konferencijoje pagerbiami šalies nusipelnę geologą.
Tradiciškai konferencijos darbą pradėjo vyriausias amžiumi geologas. Juo šiemet buvo per 90 metų sulaukęs akademikas Algimantas Grigelis.
„Čia nėra tokios tradicijos, jog atsiskaitoma už praėjusius metus, ar apžvelgiama visa geologų veikla. To gal ir nebūtinai reikia. Stebėdamas geologų bendruomenės gyvenimą, kiek galint jame dalyvaudamas, galiu pasakyti, jog praėję metai geologams nebuvo blogi. Esame žinomi ir tarptautinėje arenoje. Galime pasidžiaugti ir jaunaisiais mokslininkais, doktorantais. Svarbiausia – nepalikti neužbaigtų darbų. Noriu palinkėti darnos, susiklausymo – laimės, meilės ir vilties“, – sakė akademikas Algimantas Grigelis.
Sveikinimo žodį taipogi tarė Aplinkos ministerijos atstovas, Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys:
„Jaučiuosi čia tarsi bendraminčių būryje, kur matomos ir problemos, ir jų sprendimų būdai. Būkite ir toliau aktyvūs bei rodantys iniciatyvą.“
Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Čyžienė taipogi linkėjo sėkmingo konferencijos darbo, malonios Geologo dienos.
Lietuvos geologų sąjungos prezidentas dr. Jonas Satkūnas:
„Džiaugiuosi, kad gebame dirbti kartu, kad nesiveliame į nereikalingus ginčus, kad įvairiuose renginiuose pritraukiame daug gražaus ir turinčio ką pasakyti jaunimo. Mūsų gyvenimas tarsi ir sukasi nuo šios konferencijos link Geologų dienos paminėjimo (už dienos), link Geologų sąjungos suvažiavimo metų gale, nepamirštant ir jaunimo puoselėjamų „Geologų dienų“ švenčių. Būkime kartu ir drauge.“
O jaunieji geologai studentai Martyna Šiurkutė (hidrogeologija ir inžinerinė geologija) ir Laurynas Šliuoža (inžinerinė geologija) pakvietė visus į tradicinį 42-ąjį festivalį (balandžio 26 d.), rengiamą Puvočiuose, „Geologų dienos“. Laukė daug varžybų, fuksų krikštas ir kitokių įdomybių. Buvo laukiami ir dėstytojai, kuriems skiriamos savitos užduotys siekiant šį kartą studentams egzaminuoti dėstytojus.
Po to – įvairūs pranešimai. Juos pradėjo dr. Jurga Arustienė iš Lietuvos geologijos tarnybos (bendraautorė – Rasa Radienė) pranešimu „Farmaciniai junginiai Lietuvos požeminiame vandenyje“. Tyrimų vietos: valstybinio monitoringo 5 gręžiniai ir 6 šaltiniai, 15 vandenviečių, 13 ūkio subjektų monitoringo gręžinių.
Pranešėja Jurga Arustienė akcentavo, jog gretinant su kitais vandens ištekliais, vaistų likučių paplitimas požeminiame vandenyje yra mažai ištirtas. Nustatyti jų sklidimą iš koncentruotų taršos šaltinių yra paprasčiau, tačiau iš labiau pasklidusių šaltinių, tokių kaip žemės ūkis, miesto nuotekos – žymiai sudėtingiau.
„Vaistų likučiai į atvirų šachtinių šulinių, natūralių šaltinių kaptažo įrenginių ir nekokybiškai įrengtų gręžinių požeminį vandenį gali patekti tiesiogiai, o ne su požeminio vandens srautu“, – sakė Jurga Arustienė.
Dr. Gražina Skridlaitė (su bendraautoriais Laurynu Šiliausku, Olga Demina – Gamtos tyrimų centras, Geomokslų institutas, Vilniaus universitetas) savo pastabas išsakė pranešime „Fluidai, izotopai ir kitos Lietuvos kristalinių uolienų paslaptys“. Priminta, jog kristalinis pamatas slūgso 2000 metrų gylyje Vakarų ir pakyla į maždaug 200 metrų gylį Pietryčių Lietuvoje, Į/per kristalinį pamatą pragręžta daugiau kaip 400 gręžinių.
„Pietryčių Lietuvoje, kristaliniame pamate 200-600 m gylyje slūgso Varėnos geležies rūdos telkinys. Jo ištekliai ten įvertinti nuo 71 iki 219,6 milijonų tonų. Retųjų žemių elementai (RŽE) dažniausiai randami smarkiai frakcijonuotuose granituose. Tokių granitų (apie 1,50 mlrd. m.) yra Pietų ir Pietryčių Lietuvoje (Marcinkonys, Kabeliai ir kt.). Sulfidų, titanidų, RŽE junginių gausu Marcinkonių 7 gręžinyje“, – kalbėjo Gražina Skridlaitė.
Dr. doc. Gintaro Žaržojaus (Vilniaus universitetas, Chemijos ir geomokslų fakultetas) pranešimas – „Inžineriniai geologiniai tyrimai paviršinio vandens drenavimui. Lauko, laboratorinių ir empirinių tyrimų analizė“.
Geologas Donatas Urbaitis (Geologijos įmonių asociacija, „Geotestus“) kalbėjo apie inžinerinių geologinių tyrimų kokybės kontrolę, ją susiejant su praktika bei ateities perspektyva. Priminta, jog inžineriniai geologiniai tyrimai – tai tyrimų rūšis, skirta įvertinti gruntų ir uolienų sluoksnių savybes, kurios yra svarbios inžinerinių objektų (pvz., pastatų, tiltų, kelių) projektavimui ir statybai.
„Kokybės kontrolė užtikrina, kad tyrimai būtų atlikti tiksliai, patikimai ir pagal galiojančius standartus, siekiant išvengti galimų nelaimių ir statybos klaidų projektavimo, statybos ir statinių eksploatavimo metu.
Inžinerinių geologinių tyrimų kokybės kontrolė yra esminė siekiant užtikrinti projekto sėkmę. Tačiau kokybės kontrolė vis dar susiduria su iššūkiais. Tarptautiniai standartai ir normos užtikrina kokybės kontrolės sistemą, tačiau jų pritaikymas gali būti sudėtingas – priklausomai nuo projekto dydžio ir specifikos. Naujos technologijos ir metodai gali padėti pagerinti kokybės kontrolę ir sumažinti klaidų tikimybę“, – sakė pranešėjas.
Geologas Žygimantas Palaitis („Hidro Geo Consulting“) kalbėjo apie geoterminių sistemų diegimą valstybiniuose objektuose. Pranešėjas priminė, jog kelios Vilniaus rajono mokyklos ir darželiai jau naudojasi geoterminiu šildymu. O štai Santariškių darželyje 1 kv. m patalpų šildymas kainuoja mažiau nei eurą per metus.
„Ko trūksta, kad tokių objektų būtų daugiau?“ – tarsi klausė auditorijos pranešėjas.
„Stokojama: kokybiškų šiluminės energijos gavybos poveikio žemės gelmėms modelių; kokybiškų geoterminių gręžinių sistemų įrengimo projektų; juos vertinančios institucijos požiūrio į žemės gelmių tyrimų ir rengiamų projektų kokybė“, – konstatavo Žygimantas Palaitis, priminęs Gloria Stein pastabą, jog ateitis priklauso tik nuo to, ką kiekvienas iš mūsų daro kasdien.
Konferencijos metu išklausytas ir geologo Antano Giedraičio fondo valdybos pranešimas apie minėto fondo siekius pagerbti Lietuvos geologijai ir kultūrai nusipelniusius geologus. Geologijos įmonių asociacijos vadovas Saulius Gegieckas apdovanojo Antano Giedraičio fondo garbės ženklu „Auksinis geologo plaktukas“ iškiliuosius geologus. (Apie tai – kitame „Žaliojo pasaulio“ numeryje.)
Konferencijoje būta ir diskusijų, pranešėjai sulaukė daug konkrečių pastabų, klausimų ar komentarų.
Be abejo, neformalių diskusijų būta ir po konferencijos, kai organizatoriai pakvietė jos dalyvius ir svečius papietauti viršutiniame viešbučio aukšte įsikūrusiame restorane „Horizontas“, nuo kurio atsiveria įstabūs Vilniaus vaizdai.
Augusto Uktverio nuotraukos
