Ramutė MILUŠAUSKIENĖ
Nemuno kilpų regioninio parko vyriausioji specialistė kultūrologė

Ką byloja pilių kalnai?..

Pasidairius po Birštono krašto piliakalnius

Vienos iš ekskursijų metu...

Birštono savivaldybėje yra skaičiuojami aštuoni piliakalniai, tik ne visus galime aplankyti, nes prie kai kurių ne tik privažiuoti, bet ir ateiti sunku – piliakalnius slepia girių tankmės.

… Kelionę pradėkime nuo Vytauto piliakalnio Birštone. Prisiminkime šio piliakalnio istoriją. Prieškaryje ant jo buvo iškastas vandens rezervuaras ir demontuotas buvo tik 2003 metais. Visi žino, kad kadaise čia pilį buvo pasistatęs kunigaikštis Vytautas. Pilyje lankydavosi kunigaikščiai ir didikai, atvykdavę medžioti į Žvėrinčiaus mišką. Pilis buvo prieglobsčiu nuo karų ir neramumų besislapstantiems, o 1473 metais joje gyveno karalius Kazimieras Jogailaitis su šeima, nes tuo metu siautėjo maro epidemija. Beje, šį kalną vadina ir Užkeiktuoju. Apie Užkeiktą kalną sklando daug legendų, bet norisi papasakoti vieną.

„Ganydami piemenys prie kalno pamatė kiaurymę ir nusprendė pažiūrėti kas ten yra. Piemenys iš senolių buvo girdėję, kad ten kariuomenė užsikasusi ir saugo miegančią karalienę. Parinko patį mažiausią piemenuką, pririšo virvę ir liepė eiti į kalno vidų. Kalno viduje piemenukas pamatė ant skrynios sėdinčią mergelę, saugančią skrynioje auksą. Mergelė apdovanojo piemenuką, o šis laimingai išėjęs iš kalno visiems papasakojo ką matė, parodė gautus turtus. Vyresnieji taip pat užsimanė turtų, kiek gi galima piemeniu būti. Paeiliui pradėjo eiti po kalnu, bet nei vienas negrįždavo. Manoma, kad panelė visus nužudė, kad tie didelių turtų užsimanė“.

Kas žino kokius turtus kalnas slepia ir dabar, nes nėra atlikti išsamūs archeologiniai tyrinėjimai.

Pasigrožėję rudenišku kraštovaizdžiu, nuo Vytauto piliakalnio kelionę tęsiame į Paverknius. Ant Verknės upės kranto lygumoje puikuojasi kalnelis. Atvykusius visada stebindamas savo didybe ir beveik lygiais 14 m aukščio šlaitais. Tai labiausiai ištyrinėtas Birštono savivaldybės piliakalnis. Tyrinėjimais buvo nustatyta, kad ant Paverknių piliakalnio stovėjusi pilis buvo du kartus sudeginta. Archeologas G. Zabiela tyrinėjimų metu rado stulpinės konstrukcijos gynybinės sienos liekanų, kirvukų ašmenų, strėlių antgalių, žiestos keramikos. Bet didžiausias lobis – apie 1 kg apdegusių žalvarinių papuošalų, žiedų, žvangučių, antkaklių. Buvo nustatyta, kad piliakalnyje II tūkstantmečio pradžioje stovėjo pilis, o šalia – gyvenvietė. Taip nustatė archeologai, o vietiniai gyventojai Paverknių piliakalnį vadina Ginkaus kalnu. Anot jų, supiltas narsiam kunigaikščiui Ginkui, gynusiam gimtąją žemę. Kai kurie šį kalną Surakalniu vadina, nes jis stovi ant upės Verknės (kitaip dar vadinamos Verksne) kranto. Kiek išverktų ašarų ši upė nusinešė – niekas suskaičiuoti negali.

Pasigrožėję upės vingiu, keliaujame Babronių piliakalnio, esančio ant Verknės kranto, link. Kai kas šį piliakalnį vadina Pilies vardu. Šalia piliakalnio šimtmečius teka Narupio upelis, savo vandenis atiduodamas Verknei. Piliakalnis dėl dabartinės formos vadinamas Ožnugariu. Jo šlaitų aukštis dėl apardymų siekia nuo 10 iki 25 metrų. Kažkada jis buvo ariamas, tad sunaikintas kultūrinis sluoksnis. Ant piliakalnio lengvai galima užlipti, nors ir nėra jokių laiptelių, bet lankytojų išmintų takelių yra ne vienas. Piliakalnis apaugęs, tačiau talkininkų pagalba jis jau įgauna tikrąją savo formą. Baigus tvarkymą turėsime įspūdingą lankomą objektą. Tikimės, jog su gerų žmonių pagalba tvarkymas spartės.

Pabuvoję prie Verknės, grįžtame atgal Birštono link, bet būtinai turime užsukti į Nemajūnus. Čia kaip koks atsiskyrėlis dairosi aplinkui Nemajūnų piliakalnis, kitaip dar Pilale vadinamas. Piliakalnio šlaitai – apie 10 m aukščio. Kai kuriuose šaltiniuose minima, jog ant jo buvo įkurtos kapinaitės. Rašytiniuose šaltiniuose teigiama: apie 1888 m. E.Volteris kasinėjo ir rado XV-XVI amžiaus senkapį. Atlikus kasinėjimus buvo surastos Romos monetos. Kai kur šis nedidelis kalnelis vadinamas Perkūnkalniu, bet užrašytų legendų apie jį dar nepavyko surasti, gal kai kurios nugulusios giliai tyrinėtojų stalčiuose ir neišvydo dienos šviesos, o gal gyvos tik kai kuriuose pasakojimuose . Piliakalnis netyrinėtas. Nūnai apaugęs medžiais, tad į piliakalnį ne itin ir panašus. Jaunieji birštoniečiai šiemet pradėjo tvarkyti, bet…

Keliaudami aplankome ir dar netyrinėtus Šaltinėnų ir Matiešionių piliakalnius. Šaltinėnų šlaitai siekia iki 12 m aukštį. Kol nebuvo atlikti žvalgomieji tyrimai piliakalniu buvo vadinamas šalia esantis kalnelis. Jie abu – kaip dvyniai, ir aukščiu, ir forma. Vietiniai gyventojai jį vadina gražiu Šaltinėlių vardu.

2015 m buvo įregistruotas Matiešionių piliakalnis. Pasirodo, kad kai kurie senieji gyventojai šį piliakalnį dar vadina Bobos kalnu. Miškininkai senai įtarė, kad šis kalnelis gali būti piliakalniu, nes netoliese yra aptikti pilkapiai. Miškininkų spėjimai pasitvirtino, kai atvyko žvalgomoji ekspedicija. Piliakalnis apsaugotas dviejų, vasarą išdžiūstančių upelių. Šlaitai siekia nuo 10 iki 12 m aukščio. Piliakalnis apaugęs medžiais ir krūmais. Daug pastangų reikės, kol ši vieta taps lankoma. Šalia piliakalnio – Tūkstantmečio ąžuolynas, greta – ir baltisto Jono Kazlausko gimtinė. Pirminiai darbai šiame piliakalnyje jau atlikti: pastatyta rodyklė į piliakalnį, pravalytas takas, kiek sutvarkyta piliakalnio aikštelė. Bet tai tik didelių darbų pradžia. Sutvarkius piliakalnį būtų dar vienas lankomas kompleksas.

Sunku pasiekti Šilėnų piliakalnį, esantį miško tankmėje. Prie jo nėra jokios rodyklės ar užuominos. Todėl keliaujant prie jo reikia turėti prietaisus, kurie tiksliai parodytų vietovės koordinates. 2016 metais archeologai surado dar ir Pelėšiškių piliakalnį, tačiau jis – visiškoje nežinioje. Kol nėra tikslios archeologų išvados, sunkoka surasti minėto piliakalnio vietą. Mat ant Nemuno kranto yra keletas kalnelių, kurie nuolat miškininkams ir Nemuno kilpų regioninio parko specialistams neduoda ramybės. Kai bus gauti tikslūs duomenys, būtinai paskelbsime ir galimiems lankytojams.

Šie du Birštono savivaldybės piliakalniai kol kas pasislėpę po istorine nežinia, bet visada turime vilties surasti, išgirsti ten nutikusias istorijas…

2017-ieji paskelbti Piliakalnių metais. Tikime ir mes, jog sulauksime didesnės pagalbos tvarkant ir prižiūrint piliakalnius, kurie turi ne tik savo senąją istoriją, legendas, o ir dabartį…

Autorės archyvo nuotraukos