Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą…
Paukščiai grįžtą iš šiltųjų kraštų,
Ieškos Jomantuos naujų inkilų.
Kovo 20-osios rytą į Jomantų miško pažintinį taką, kuris yra šiaurinėje Varnių regioninio parko dalyje, suvažiavo daugiau nei 40 jaunųjų miško bičiulių. Su inkilais rankose visi jie patraukė link miške 2007 metais įkurtos Inkilų alėjos, kurią Pasaulinės Žemės dienos proga buvo sumanyta atnaujinti.
Varnių regioninio parko direkcija kartu su Varnių miškininkais moksleivių iš Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos, Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos, Janapolės pagrindinės mokyklos ir Viešvėnų pagrindinės mokyklos iš anksto laukė prie pažintiniame miško take pastatyto apžvalgos bokšto, skirto susipažinti su girios ardais.
Tą rytą kalvotoje Žemaitijoje kaip tyčia ėmė snigti. Eglių šakos pasidengė plonu snaigių sluoksniu ir, rodės, kad pavasaris dar negreit ateis, paukščiai čia negreit sugrįš. Tačiau jaunųjų miško lankytojų į šventę atnešti inkilai, išmarginti ir nudažyti įvairiausiomis spalvomis, teikė vilties, kad ta saulelė ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama greit juoksis.
Renginio pradžioje girininkas Svajūnas vaikams papasakojo apie teisingą inkilų kabinimą. Vieną, skirtą varnėnams, matant visiems šventės dalyviams, kaip demonstracinį, ilga kartimi įkėlė į beržą, augusį greta apžvalgos bokšto. Beje, inkilų kabinimas yra sunkus darbas…
Po to Varnių regioninio parko reindžerė Renata, organizavusi renginį, kvietė vaikus dalyvauti orientaciniame žaidime, kol juos į šventę palydėjusios mokytojos (Virginija Ačienė iš Laukuvos, Virginija Junkurienė iš Varnių, Jurgita Savickienė iš Janapolės, Birutė Pocienė iš Viešvėnų) kartu su miškininkais ir Varnių regioninio parko direkcijos specialistais ant medžių šakų sukabins visus šventei pagamintus inkilus.
Moksleiviai buvo išskirstyti į septynias nedideles komandas, kurioms užsiėmimo metu turėjo padėti septyni vienuoliktokai savanoriai iš Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos. Kiekvienos grupės pažintiniame miško take laukė septynios specialios užduotys apie inkiluose perinčius paukščius – kukutį, pelėdą, zylę, varnėną ir t.t. Visi gavo septynženkio kodo kortelę. Ją ir reikėjo užpildyti. Čia buvo svarbiausia ne greitumas, kas greičiau įveiks pažymėtą trasą, o tikslumas. Septynženklis kodas turi būti teisingas, nes vėliau jį reikėjo iššifruoti. Visos komandos leidosi taku giliau į mišką ieškoti medžių, ant kurių buvo priklijuotos tik jų vienų grupei skirtos užduotys.
Reindžerė neprasitarė, kad šie savo kelyje dar sutiks… miško deives. Taip ir buvo. Antrojoje tako dalyje, vadinamoje „Miško deivių buveine“, skirtoje senosioms lietuvių tradicijoms priminti, komandas pasitiko dvi gyvos miško deivės. Medeine ir Žvėrūne persirengusios direkcijos specialistė Ingrida ir praktikantė Vaiva nepraleido ir, klausinėdamos apie paukščius, išbandė kiekvieną komandą. Atsakę teisingai galėjo toliau tęsti užduotį ir ieškoti kelio „Zuikių mokyklėlės“ link, galutinės pažintinio tako aikštelės, kur turėjo būti žaidimo pabaiga ir atskleista jo esmė.
Pirmosios penkios komandos beveik vienu metu čia sugrįžo, o likusių dviejų reikėjo luktelti. Surinktą septynženklį raidinį kodą paskutiniame etape dar reikėjo iššifruoti. Tam kiekviena komanda aikštelėje turėjo susirasti savo komandos spalvos šifruotę ir imtis darbo. Gavę žodį, jie ėjo prie reindžerės ir, jei slaptažodis būdavo teisingas, gaudavo voką su tolimesnėmis instrukcijomis. Galop, kai nesąmoningos raidės virto žodžiais, tapo aišku – kiekviena komanda yra paukščių būrys! Kas meletos, kas gegutės, zylutės, kukučiai ir kikiliai, gandrai ir pelėdos. Visi vaikai Pasaulinę Žemės dieną Jomantų miško pažintiniame take trumpam virto paukščiais!
Dabar paukščių būriams reikėjo pasipraktikuoti „Paukščių chore“. Trepsendami kojomis ar plodami delnais, klaksėdami liežuviu, spragteldami pirštais, švilpaudami, barškindami ką tik susirastais pagaliukais ar mušdami jais į aikštelėje stovintį Didįjį akmenį, visi prisijungė prie vieningo „Paukščių choro“ – budinti gamtą ir Jomantų mišką. Choro keliamas garsas aidu nuvilnijo medžių viršūnėmis ir taip sutapo, kad tuo metu „pro debesies kampą pradrįso saulė išlįsti“.
Varnių regioninio parko direktorė Irena Zimblienė džiaugėsi puikiai pavykusia švente, įteikė padėkos raštus kiekvienai mokyklai ir mokytojoms, atlydėjusioms vaikus į Jomantų mišką. Ji pasiūlė ne tik po renginio pasivaikščioti atnaujinta Inkilų alėja, bet ir vėliau, kuomet medžiai sužaliuos, o paukščiai paukščiukus išperės, užsukti į Jomantų miško pažintinį taką apsidairyti – ir mišką, ir medžius, ir paukščius pažinti. Sveikindami vieni kitus su Pasauline Žemės diena, su artėjančiu pavasariu šventės dalyviai vaišinosi miško deivių eglių šakelių arbata ir zuikio pyragais.
Autorės archyvo nuotraukos
