Dažnai žvelgiame į dangų, laukiame sugrįžtančių paukščių. Bene labiausiai ilgimės gražuolio baltojo gandro. Kiek gandrų kiekvieną pavasarį sugrįžta į Lietuvą?
Į perimvietes Lietuvoje pavasarį turėtų sugrįžti apie 40 000 perinčių baltųjų gandrų. Neperinčių paukščių dalis šalyje nėra tiksliai įvertinta, tam reikėtų atlikti specialius tyrimus. Neperintys gandrai, tai jauni, dar nesubrendę individai, bet jau grįžę į gimtąsias vietas, bei subrendę, dėl įvairių priežasčių neperintys paukščiai. Baltasis gandras pradeda perėti vidutiniškai 4 metų amžiaus. Pirmų-trečių metų jauni gandrai dažniausiai lieka žiemavietėse ar migraciniame kelyje esančiose šalyse ir tik nedidelė jų dalis grįžta į perimvietes.
Akivaizdu, kad vis dažniau galime pamatyti gandrą. Kokios aplinkybės lemia gandrų populiacijos gausėjimą mūsų krašte?
Per 1994–2010 metų laikotarpį baltojo gandro gausumas Lietuvoje išaugo beveik dvigubai. Toks ryškus baltojo gandro gausumo išaugimas gali būti susijęs su pagerėjusiomis mitybos sąlygomis, kurias lėmė ženklūs žemės ūkio pokyčiai po šalies nepriklausomybės atgavimo 1990 metais. Po 1990 metų sunykus kolūkinei žemės ūkio sistemai sumažėjo žemės ūkio intensyvumas, pasikeitė ūkininkavimo forma – stambiasklypę žemėnaudą, monokultūras pakeitė smulkūs, skirtingų pasėlių maži laukeliai, padidėjo jų įvairovė. Po 1990 metų šalyje buvo apleista apie 26 % žemės ūkiui naudotos žemės, o kai kuriuose regionuose – net iki 60 %. Apleidus ariamą žemę padidėjo pievų plotas, kai kuriuose šalies regionuose – net dvigubai, negu buvo iki 1990 metų. Sumažėjo pievų naudojimo intensyvumas. Dalis pievų buvo naudojama ekstensyviajam ganymui, o dalis jų palaipsniui transformavosi į apleistas žemes. Sumažėjus žemės ūkio intensyvumui, sumažėjo žemės ūkio chemijos, pesticidų naudojimas. 1989-1990 metais šalyje buvo išbarstoma vidutiniškai 200 kg/ha mineralinių trąšų. 1995 metais buvo sunaudota tik 6 % mineralinių trąšų lyginant su 1989 m. sunaudotu kiekiu. 1986–1990 metais į Lietuvą kasmet buvo įvežama apie 10 000–11 000 tonų pesticidų, o 1991 metais – 4 tonos. 1989-1990 metais buvo sunaudota vidutiniškai 4-4,5 kg/ha pesticidų, o 1995 metais – tik 10 % pesticidų nuo 1989-1990 metais sunaudoto kiekio. Visi šie žemės naudojimo pokyčiai sukūrė palankias mitybos sąlygas baltajam gandrui ir, tikėtina, teigiamai paveikė jų gausumą.
Kur gandrai suka savo lizdus? Kurie iš jų saugiausi gandrams?
Lizdui sukti baltieji gandrai renkasi labai įvairias vietas. Šiuo metu tik 20 % Lietuvoje perinčių baltųjų gandrų yra įsikūrę natūralioje lizdavietėje – medyje, visi kiti lizdai yra susukti ant įvairių antropogeninių objektų: pastatų, vandens bokštų, specialiai jiems įrengtų stulpų. Pastaruosius keliolika metų gandrai vis dažniau lizdus suka ant elektros oro linijų atramų. Šiuo metu net pusė mūsų šalyje perinčių gandrų yra įsikūrę minėtoje lizdavietėje. Viena iš priežasčių gali būti, kad betoninė elektros oro linijų atrama yra saugesnė lizdavietė, kadangi neprieinama žinduoliams, plėšiantiems lizdus, todėl padidėja paukščių perėjimo sėkmingumas. Priklausomai nuo lizdo sukrovimo vietos, lizdams ir juose perintiems paukščiams iškyla įvairių grėsmių. Perintiems ant elektros oro linijų atramų paukščiams padidėja žuvimo nuo elektros srovės, traumų arba žūčių susidūrus su elektros laidais rizika: visa tai didina gandrų mirtingumą. Dažnos paukščių žūtys atsitrenkus į elektros oro linijas yra nuo seno žinoma didelė problema. Specialių lizdinių platformų įrengimas ant elektros oro linijų atramų iš dalies sumažina šią grėsmę – lizdas atsiduria toliau nuo laidų, todėl sumažėja paukščių atsitrenkimo į juos tikimybė.
Vis dar nemažai baltųjų gandrų peri ant pastatų stogų, kas neretai sukelia problemų pastatų savininkams. Jei lizdas susuktas tiesiai ant stogo dangos, po lizdu besikaupianti drėgmė gali paspartinti stogo dangos ir medinių stogo konstrukcijų irimą. Per liūtis, lizdui permirkus, jis dar labiau pasunkėja, todėl gali įlūžti pastato stogas. Lizdai, susukti ant stogo be jokios specialios platformos, dėl minėtų priežasčių neretai nuo stogo yra pašalinami ir paukščiams tenka ieškoti naujos lizdavietės. Įrengus ant pastato stogo specialią lizdinę platformą, pastarųjų problemų galima išvengti, kartu ir apsaugant stogą, taip pat baltojo gandro lizdą nuo sunaikinimo, suteikti paukščiams stabilų ilgalaikį pagrindą perėti.
Beveik pusė lizdų, susuktų medžiuose, yra blogos arba patenkinamos būklės. Dažniausiai lizdų, susuktų medžiuose, būklę blogina jų apaugimas medžių šakomis. Jeigu šakos aplink lizdus nėra periodiškai apgenimos, tokie lizdai ilgainiui apauga, kas apsunkina priskridimą prie lizdo, todėl paukščiai lizdavietę apleidžia.
Saugiausia baltajam gandrui lizdavietė yra ant specialaus stulpo įrengta tvirta lizdinė platforma. Tokioje lizdavietėje gandrų perėjimo sėkmingumas (išaugusių ir lizdą palikusių jauniklių skaičius) yra didžiausias.
Ką gero galime padaryti gandrams, belaukdami jų sugrįžtant?
Gandras – labai mielas žmogaus kaimynas, kurio veiklą lizde be galo įdomu stebėti. Gandralizdis yra ilgalaikis ir neretai įspūdingų apimčių statinys, jam reikalinga tvirta atrama. Gandrai tame pačiame lizde gali perėti net keliasdešimt metų. Gandrams kasmet tvarkant lizdą bei veikiant įvairiems aplinkos veiksniams, lizdas metai iš metų keičiasi – didėja, pasvyra, apyra, susilpnėjus pagrindui net iškrinta. Lizdo kokybė yra labai svarbi baltojo gandro perėjimo sėkmingumui. Kad šie paukščiai daugelį metų galėtų sėkmingai perėti tame pačiame lizde, reikalinga tam tikra lizdavietės priežiūra. Jeigu lizdas sukrautas medyje, aplink lizdą reikia apgenėti medžio šakas, kad jos netrukdytų paukščiams laisvai priskristi. Be abejo, nereikėtų pamiršti medžio pjūvio vietų užtepti sodo tepalu. Jeigu lizdas yra labai aukštas, jį reikia pažeminti nuimant dalį lizdinės medžiagos, taip sumažinant lizdo išvirtimo riziką. Reikalui esant – sutvirtinti lizdą laikantį pagrindą. Visi lizdo priežiūros darbai turi būti atlikti prieš gandrams parskrendant iš žiemaviečių.
Kaip prisivilioti gandrus į savo sodybą, sodo sklypą, jeigu jie iki šiol dar neapsigyveno? Ar galima iškelti lizdą gandrui netoliese esančiame miške, lauko medyje ir pan.?
Norint prisivilioti gandrą į sodybą, reikia parinkti tinkamą vietą būsimai lizdavietei ir įrengti tvirtą, stabilų pagrindą lizdui. Vietą potencialiai lizdavietei reikia parinkti labai atidžiai. Gandras tame pačiame lizde gali perėti daugelį metų, todėl geriau parinkti tokią vietą, kad paukščiai savo veikla netrukdytų sodybos šeimininkams: teršiamas stogas, kiemas šalia gyvenamojo namo, šalia šulinio. Gandrams skirtą platformą geriau įkurdinti atokiau nuo gyvenamojo namo: ant ūkinių pastatų, šalia sodybos esančiame medyje ar pastatyti jiems specialų stulpą sodybos teritorijoje. Miške gandrai neperi, taigi ir lizdinės platformos ten įrenginėti nereikia. Įrengus platformą, į ją reikėtų įdėti žabų, ant jų paskleisti šiaudų, o viršutinis sluoksnis turėtų būti velėna, padėta žole į apačią. Taip paruošta platforma gandrus vilioja labiau, negu visai tuščia.
Ką reikia žinoti apie gandrus, apsigyvenusius arčiau namų? Kaip juos saugoti, kaip pasirūpinti?
Baltasis gandras natūralių priešų turi nedaug. Paukščiai patys sėkmingai gina savo lizdą ir jauniklius nuo užpuolikų. Svetimo gandro, arba plėšriojo paukščio pasirodymas netoli lizdo visada išprovokuoja gynybinę gandro reakciją. Beveik pusė visų dėties arba vados praradimo priežasčių yra kovos su įsibrovėliais. Visame perėjimo areale baltieji gandrai bijo tik keleto priešų, iš kurių patys svarbiausi – ereliai, pakankamai dažnai persekiojantys, ar atakuojantys baltuosius gandrus. Smulkesnės plėšriųjų paukščių rūšys, tokios kaip suopis, peslys, vanagas, ar varniniai paukščiai kartais iššaukia gynybinę gandrų reakciją, bet dažniausiai gandrai į juos visai nereaguoja. O nuo plėšrūnų žinduolių, plėšiančių gandrų lizdus – kiaunės ir naminės katės, gandrams kartais tenka ginti lizdą ištisą naktį. Taigi, jei gandras yra įsikūręs medyje, galima ant medžio kamieno uždėti specialią apsaugą, trukdančią minėtiems žinduoliams plėšrūnams užlipti iki lizdo.
Neretai jaunikliai, pradėję mokytis skraidyti, iškrenta iš lizdo. Tokiu atveju reikėtų gandriuką apžiūrėti, jei jis nesusižalojo krisdamas, pasistengti grąžinti jį į lizdą. Jeigu patiems tą padaryti nėra galimybių, arba jauniklis krisdamas susižalojo, jokiu būdu nereikėtų jo imti gydyti patiems, bet skambinti į Gyvūnų globėjų asociaciją, kurioje dirbantys specialistai suteiks paukščiui profesionalią pagalbą.
Kuo gandrai naudingi mūsų aplinkai? Kokią gali padaryti žalą?
Gandras žalos aplinkai nedaro, nebent žala laikytume stogo teršimą aplink lizdą, ar lizdinės medžiagos barstymą po lizdu. Baltojo gandro didelę raciono dalį sudaro peliniai graužikai. Jei peliniai graužikai sezone yra labai gausūs, gali sudaryti net 90 % gandro raciono. Taigi, gandrai išnaikina nemažą dalį šių kenkėjų. Nemažą šių paukščių raciono dalį sudaro skėriai, dideli vabalai, taip pat kenkiantys žemės ūkio kultūroms. Tenka iš žmonių, kurių sodybos kieme įsikūręs gandras, girdėti, kad gandrui apsigyvenus sodyboje, naminių paukščių, laisvai vaikštančių kieme, nebepuola plėšrieji ir varniniai paukščiai.
Baltasis gandras yra ekologiškos, žmogui gyventi sveikos aplinkos indikatorius. Gandrų gausumas šalyje parodo, kokioje aplinkoje mes patys gyvename, ar ji nėra gausiai užteršta žemės ūkio chemikalais bei pesticidais.
Baltasis gandras vadinamas nacionaliniu paukščiu. Jis apdainuotas dainose, su juos susijusios kai kurios mūsų tautos tradicijos. Kaip įstatymai saugo šį paukštį? Kokia numatyta atsakomybė už jo nužudymą ar sužalojimą?
Baltasis gandras yra saugomas tarptautiniu lygiu. Ši rūšis įrašyta į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos I priedą (OL 2010 L 20, p.7). Taip pat – į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos II priedą (Žin., 1996, Nr. 91-2126), Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos II priedą (Žin., 2001, Nr. 50-1742), Susitarimo dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo II priedą (Žin., 2004, Nr. 125-4510).
Lietuvoje baltasis gandras yra saugomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Saugomų gyvūnų, augalų, grybų ir bendrijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 108-2727; 2009, Nr.159-7200). Bazinis žalos įkainis už sunaikintą kiaušinį, jauniklį, suaugusį paukštį, lizdą, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-621 „Dėl Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr.87-4616). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ (Žin., 2004 Nr.55-1899; 2006 Nr. 92-3635) įsteigta 1 saugoma teritorija baltųjų gandrų migracinių srautų susiliejimo vietos apsaugai.
Šiuo metu yra svarstomas kelėtos teritorijų, skirtų perinčių baltųjų gandrų apsaugai, steigimas. Yra numatytos apsaugos priemonės, kurios būtų taikomos įsteigus rūšies perinčios populiacijos apsaugai svarbias teritorijas arba jau esamose saugomose teritorijose paskelbus šią rūšį tiksline. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 276 „Dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 41-1335, 2011, Nr. 67-3171) 2 priedo „Paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimai“ 36 punktu, baltųjų gandrų apsaugai svarbiose teritorijose draudžiama keisti hidrologinį režimą, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė. Skatintina: ekologinis ūkininkavimas, įrengiami nauji nedideli vandens telkiniai ir atkuriami sunaikinti, įrengiamos lizdams sukti tinkamas platformos, genimi lizdiniai medžiai.
Dėkoju už pokalbį.
Nijolės Steponkutės nuotrauka
