Jeigu nesižvalgytume į didžiuosius Lietuvos miestus ir rajonų (savivaldybių) centrus, tai likusieji miesteliai kartais atrodo likimo nuskriausti: neatnaujinama infrastruktūra, mažėjantis gyventojų skaičius, uždaromos mokyklos ir kultūros centrai, o per kai kuriuos jau nebevažinėja visuomeninis transportas (keleiviniai autobusai). Kai kurie iš jų, prieš keturis ar net šešis šimtmečius gavę Magdeburgo miesto teises, taip pat pabuvoję administracinių valsčių, rajonų ar apylinkių „kailyje“, šiandien tik didžiuojasi savo garbinga istorija ir kilusiais garsiais žmonėmis, džiaugiasi dar tebestovinčio seno dvaro rūmais, aukštos legendinės kalvos ar gražuolio ežero kaimynyste, švenčiamomis tradicinėmis šventėmis. Kaip šiems mūsų miesteliams sekasi neseniai prasidėjusiame 21-me amžiuje, ypač sparčios urbanizacijos, alternatyvios energetikos plėtojimo, nemenkėjančios aplinkos taršos ir grėsmingai prasidėjusios klimato kaitos laikotarpyje?
Neseniai tarp senų dokumentų aptikau prieš 33 metus per ekologijos pamokas atliktos Vievio vidurinės mokyklos baigiamųjų klasių moksleivių apklausos aplinkosaugos tema duomenis ir jų apibendrinimą. Trumpai priminsiu apie tuos visai Lietuvai ir Vieviui, tada priklaususiam Trakų rajonui, reikšmingus metus. 1988 metais kartu su Atgimimo sąjūdžiu per šalį nuošia gamtosauginių protestų banga, 1988 m. spalio 15 d. Kėdainiuose įvyksta Lietuvos žaliųjų steigiamoji konferencija, o 1988 m. lapkričio 15 d. viešame gyventojų susirinkime kultūros namų salėje įsteigiamas Vievio žaliųjų klubas. Šis klubas, netrukus pavadintas „Žėručio“ vardu, jau po savaitės tuometiniams Lietuvos SSR Ministrų tarybos pirmininkui ir Trakų rajono vykdomojo komiteto pirmininkui išsiunčia atvirą laišką dėl Vievyje iškilusių gausių aplinkosaugos problemų, taip pat ir pradėtos statyti pavojingos „respublikinės naftos bazės“. Gan greitai atsirado Ministrų tarybos 1989-05-04 nutarimas Nr.4-6384 dėl šios naftos bazės statybos nutraukimo. Deja, šis nutarimas nebuvo pradėtas vykdyti. Tai išprovokavo dar vienos peticijos rengimą ir protesto mitingus. Artėjo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo dienos.
Taigi, 1989 m. lapkričio mėnesį Vievio vidurinėje mokykloje dviem vienuoliktoms ir dviem dvyliktoms klasėms ekologijos pamokų metu buvo išdalintos kortelės su įrašyta fraze „Jeigu aš būčiau Vievio vykdomojo komiteto pirmininkas, tai…“. Šią frazę ryžosi pratęsti 61 mokinys. Pasiūlymų buvo labai daug, todėl teko juos suskirstyti į 14 grupių. Štai moksleivių apibendrinti siūlymai:
… pasirūpinčiau Vievio ežeru (išvalyčiau pakrantes ir krantus, bausčiau už jo teršimą, įrengčiau gerą pliažą ir poilsiavietes, uždrausčiau arti jo statyti namus) – 41 moksleivis;
… užsiimčiau Vievio pieninės likimu (drausčiau teršti ežerą, iškelčiau ją kitur, ją uždaryčiau) –
29 moksleiviai;
… naikinčiau mažas katilines ir organizuočiau vienos (ar kelių) stambesnių katilinių statybą, stengčiausi parūpinti joms dujinį kurą – 22 moksleiviai;
… reikalaučiau sutvarkyti gyvenamųjų namų aplinką, lietaus kanalizaciją, šaligatvius ir gatves – 18 moksleivių;
… sutvarkyčiau miesto apželdinimą (rekonstruočiau senąjį parka, kurčiau naują parką, nekarpyčiau medžių – 15 moksleivių;
… stengčiausi, kad nebūtų statoma naftos bazė – 13 moksleivių;
… sutvarkyčiau miesto pirtį (įrengčiau valymo įrenginius, ją iškelčiau kitur arba uždaryčiau) – 10 moksleivių;
… siekčiau, kad pramonės įmonės neterštų aplinkos (įsigytų valymo įrenginius, teritorijas apsodintų medžiais) – 10 moksleivių;
… kovočiau prieš šiukšlynus (ypač prie restorano, įmonių, gyvenamųjų namų), reikalaučiau daugiau šiukšlėms skirtų urnų gatvėse, taip pat daugiau transporto šiukšliu išvežimui – 10 moksleivių;
… organizuočiau autostrados apsodinimą medžiais, kontroliuočiau transporto dujų išmetimus, ypač stovinčio, drausčiau daržus ir sodus prie šios magistralės – 5 moksleiviai;
… iškelčiau Balceriškių fermą toliau nuo ežerėlio, neleisčiau prie jo daržų ir dirbamų laukų – 3 moksleiviai;
… organizuočiau balų (pelkučių) nusausinimą mieste ir prie miesto – 3 moksleiviai;
… organizuočiau aplinkos tvarkymo talkas – 2 moksleiviai;
… pareikalaučiau Elektrėnuose VRE kaminams įrengti filtrus – 1 moksleivis.
Moksleiviai, akcentuodami Vievio aplinkotvarkos ir aplinkosaugos problemas, iškėlė nemažai ir kitokių pageidavimų. Tarp jų, pasirodo, reikia naujų kultūros namų (12 moksleivių), universalinės parduotuvės (6), jaunimo kavinės (4), užbaigti gatvių kasinėjimus (4), taip pat pastatyti daugiau telefonų automatų ir sporto aikštelių, sustiprinti milicijos postą, sutvarkyti miesto apšvietimą.
Apklausos rezultatai buvo perduoti (1989-11-19) to meto Vievio vykdomojo komiteto pirmininkui A. Babiliui. Sunku pasakyti, ar moksleivių pasiūlymai pravertė tolesnei miestelio raidai. Tačiau įdomu, kaip šie pasiūlymai vertintini šiandieninių problemų kontekste.
***
Siūlymų, sprendinių būtų ir šiandien
1989 m. lapkričio mėnesį Vievio vidurinėje mokykloje (Elektrėnų savivaldybė) dviem vienuoliktoms ir dviem dvyliktoms klasėms ekologijos pamokų metu buvo išdalintos kortelės su žodžiais „Jeigu aš būčiau Vievio vykdomojo komiteto pirmininkas, tai...“. Šią frazę pratęsė 61 mokinys, pateikę didelę ir margą savo pasiūlymų puokštę.
Ir štai dabar, daugiau nei po trijų dešimtmečių, žvelgiame į šios Vievio moksleivių apklausos rezultatus, kurie liudija buvus didelę aplinkotvarkos ir aplinkosaugos problemų įvairovę. Įdomu, kaip šiandien Vievyje atrodo kai kurios buvusios problemos, ar jos visos išliko, gal dalis jau nėra aktualios. Pasidalinti komentarais apie 1989 metų baigiamųjų klasių moksleivių apklausos rezultatus pakvietėme Vievyje gimusį ir augusį gamtininką, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėją Almantą Kulbį.
***
Žaliasis pasaulis. Pasirodo, kad didžiausia dalis apklaustų mokinių (net 41 iš 61) svarbiausiu aplinkosauginiu rūpesčiu įvardijo Vievio ežerą, o pagrindinį jo teršėją – pieninę, kurią siūlo iškelti (29 moksleiviai). Kaip šiandien atrodo tokios nuostatos?
Almantas Kulbis. Nors pieninės nebeliko, deja, Vievio ežeras tebekenčia nuo miestelio kaimynystės. Matyti, jog mokiniams tada daugiausiai aktuali buvo ežero būklė. Tačiau per tris dešimtmečius laisvos ežero pakrantės buvo užstatytos, daug aplinkinių žemės sklypų privatizuota, atsirado nauji namai ir nauji taršos šaltiniai. Keliaujant pakrante (beje, prieiga prie ežero labai sumažėjusi dėl privačių valdų), daug vamzdžių, nukreiptų tiesiai į ežerą. Gaila, bet buvo sunaikintos retų augalų augavietės: nebeliko mažojo anakampčio gausių populiacijų, melsvojo gencijono, gauruotosios žilės ir kitų saugomų augalų buveinių – jų augavietės buvo užstatytos. Neliko ir daug apyrečių, nesaugomų augalų. Nežinoma reliktinės mizidės, seliavų populiacijos ežere būklė ir gausumas. Šie gyvūnai, būdingi giliems šaltavandeniams ežerams, buvo gausūs Vievio ežere.
Žaliasis pasaulis. 10 moksleivių siūlė sutvarkyti miesto pirtį: įrengti valymo įrenginius arba ją iškelti kitur, arba uždaryti. Juk tai taip pat Vievio ežero teršėjas?
Almantas Kulbis. Tebestovi apleistas neaiškios paskirties pastatas prie ežero, buvusi pirtis. Dabar sutvarkyta ežero pakrantė nuo Semeliškių gatvės ir Liepų gatvės sandūros iki pat Stadiono gatvės. Ežero vandens lygis reguliuojamas – vanduo nuleistas, todėl krantinė atrodo tvarkingiau ir gražiau. Naujas paplūdimys neįrengtas, nors pastebimai sumažėjo ir besimaudančiųjų dėl prastos vandens kokybės vasarą, vandens žydėjimo ir taršos.
Žaliasis pasaulis. Taip, akivaizdu, kad Vievio aplinkos pagrindinis komponentas – ežeras ir jo apyežeris – kenčia. Na, o oras, kurį kvėpuojame? Dalis mokinių tada piktinosi mažų katilinių gausybe Vievyje, amžinai dūmijančiais netoliese stūksančiais Elektrėnų elektrinės kaminais, taip pat prastai tvarkoma aplinka prie gyvenamųjų namų, nesutvarkytais šaligatviais, lietaus kanalizacija. Gal nors čia yra progresas?
Almantas Kulbis. Vievyje atsirado moderni katilinė, kuriai tiekiamos Kazokiškių sąvartyno dujos. Tačiau ji patenkina ne visą šildymo poreikį. Daug privačių namų šildoma kietu kuru. O štai Elektrėnų kaminams jau nebereikia filtrų, nes neliko pačių kaminų. Du jau baigti griauti. Liko vienas kaminas… Iš struktūrinių fondų lėšų sutvarkyta dalis lietaus kanalizacijos, Vilniaus gatvė, atnaujinama Trakų gatvė, įrengti nauji šaligatviai, sutvarkytas apšvietimas. Nors miestelyje mažėja gyventojų, tačiau jo plotas plečiasi. Per tris dešimtmečius pastatyti tik keli daugiabučiai (tarp jų du septynių aukštų).
Žaliasis pasaulis. Ketvirtadalis moksleivių siūlė sutvarkyti miesto apželdinimą, rekonstruoti senąjį parką ar kurti naują, nekarpyti medžių.
Almantas Kulbis. Apmaudu, kad tvarkant gatvių infrastruktūrą nekreipiamas dėmesys į želdinius. Pašalinta ar nemokšiškai apgenėta daug senų medžių, želdinimui neskiriama dėmesio, nesuvokiama jo prasmė ir reikšmė miesteliui. Vievio skveras – vienintelis žaliasis plotas. Tokio dydžio miestelis galėtų turėtų jų daugiau.
Žaliasis pasaulis. Mokiniams užkliuvo pradėta statyti naftos bazė, kai kurie siūlė siekti, kad pramonės įmonės neterštų aplinkos: įsigytų valymo įrenginius, teritorijas apsodintų medžiais ir pan. Ragino kovoti su šiukšlynais (ypač prie restorano, įmonių, gyvenamųjų namų), reikalauti daugiau šiukšlėms skirtų urnų gatvėse, taip pat skirti daugiau transporto šiukšlių išvežimui. Juk tai daugumos miestų ir miestelių problemos?
Almantas Kulbis. Dėl Vievio gyventojų ryžtingumo, naftos bazės statyba buvo nutraukta. Tarša ir šiukšlynai miestelio centre taip pat liko praeityje. Plotas greta buvusio restorano neatpažįstamai pasikeitęs: užstatytas moderniais statiniais, tapo savotišku naujuoju miestelio centru („Maxima“ parduotuvė, paštas, prekybos paviljonai, automobilių aikštelės). Vyresni gyventojai pamena buvusią purviną turgavietę ir dykynę greta – jų neliko nė pėdsako. Tačiau išliko nutriušęs senasis restorano pastatas, aplink daug senų, neprižiūrėtų privačių pastatų. Žinoma, projektuotojai galėjo paįvairinti visas naujas statybas želdiniais.
Žaliasis pasaulis. Kai kurie moksleiviai siūlė organizuoti autostrados apsodinimą medžiais, taip pat kontroliuoti transporto dujų išmetimus, ypač stovinčio, drausti daržus ir sodus prie šios judrios transporto magistralės. Lyg ir geri pasiūlymai?
Almantas Kulbis. Deja, pakelėje dalis daržų yra išlikę, o štai medžių sodinimas prie judrių automagistralių šiais laikais jau nėra pageidautinas dėl pavojaus eismui. Tankiai apgyventoje miestelio dalyje dabar įrengti autostradą ekranuojantys atitvarai, apsaugantys gyventojus nuo triukšmo ir taršos. Pastebimas ir progresas – pastatytas naujas tiltas pėstiesiems, pradėta Vievio viaduko rekonstrukcija, planuojama įrengti modernų viaduką su dviračių taku, pėsčiųjų perėjimu.
Žaliasis pasaulis. Moksleiviai, akcentuodami to meto Vievio problemas, iškėlė nemažai ir kitokių pageidavimų. Pasirodo, kad reikia naujų kultūros namų, jaunimo kavinės, taip pat pastatyti daugiau telefonų automatų ir sporto aikštelių, sutvarkyti miesto apšvietimą ir t.t. Apklausos rezultatai buvo perduoti (1989-11-19) to meto Vievio vykdomojo komiteto pirmininkui A. Babiliui. Nežinia, ar buvo jais pasinaudota. Kaip vertinate 1989 metų Vievio jaunimo nuostatas šių dienų problemų kontekste?
Almantas Kulbis. Rašydami savo pageidavimus mokiniai dar nežinojo apie rinkos ekonomiką ir jos dėsnius. Dabar Vievyje gausu stambių prekybos centrų, apie kuriuos tuomet nė negalvota, jie pilni prekių, gausu įvairių paslaugų, kelios maitinimo įstaigos. Tačiau nebeliko knygyno….. Tik prieš porą metų pastatyti nauji kultūros namai – Kultūros centras. Vievyje visada virė kultūrinis gyvenimas, todėl kai tik pradėti griauti senieji kultūros namai, dauguma gyventojų suprato, kad tai – epochinis įvykis miestelio gyvenime. Naujas pastatas – modernios, patrauklios architektūros, o sutvarkius Trakų gatvę taps jaukios miesto erdvės akcentu. Čia persikėlė ir miestelio biblioteka.
Apibendrinant apklausos rezultatus dar galima pridurti, kad būtų labai įdomu po prabėgusių 33-jų metų vėl atlikti panašią moksleivių apklausą. Užaugo nauja karta, gal kiek kitaip suprantanti ekologiją, aplinkos apsaugą, besivadovaujanti kitokiomis vertybėmis. Anuomet pateikti pasiūlymai didele dalimi buvo orientuoti ne tiek į aplinkosaugą, kiek į miestelio gerbūvį, jo infrastruktūros plėtotę. Žinoma, tai labai susiję ir svarbu. Nors šiandien susiduriama su globaliomis aplinkosaugos problemomis (klimato kaita, išteklių išsekimas, rūšių nykimas ir t.t.), tačiau mokiniai, akivaizdu, kaip ir prieš 33-jus metus, turėtų savų lokalių siūlymų ir sprendinių. Manau, kad tokį jaunimo nuostatų tyrimą (apklausą) verta pakartoti, įsitraukiant Vievio gimnazijos administracijai.
O gal ši patirtis sudomintų ir kitų Lietuvos vietovių aplinkosaugos entuziastus?
Almanto Kulbio nuotraukos
