2017-12-07 VšĮ „Grunto valymo technologijos“ Vilniuje (viešbutyje „Crowne Plaza“) surengta konferencija pažymėjo įmonės veiklos dvidešimties metų sukaktį. Tad tądien į renginį rinkosi tie, kurie neabejingi užteršto grunto valymo sričiai. Teisybės labui, reikėtų pridurti, jog „Grunto valymo technologijos“ (GVT) veiklos skalė – kur kas platesnė.
Apie visa tai surengtoje konferencijoje pagrindiniame pranešime „Lietuvoje vykdomų grunto valymo ir vandens telkinių būklės gerinimo darbų apžvalga“ išsamiai pasakojo VšĮ „Grunto valymo technologijos“ direktorius Rapolas Liužinas.
Jis pristatė esmines įstaigos veiklos kryptis: dirvožemio, grunto, vandens ir vandens telkinių, užterštų organinės kilmės teršalais, valymas; valymo technologijų kūrimas bei tobulinimas; eksperimentinė veikla, susijusi su naujų, organinius teršalus oksiduojančių, mikroorganizmų paieška, jų panaudojimu aplinkai valyti; taršos židinių, jų apimties ir pavojingumo aplinkai laipsnio nustatymas, išaiškinimas ir tyrimas; techninių sprendimų ir projektų taršai lokalizuoti ir likviduoti parengimas ir įdiegimas; vandens telkinių renovacijos ir užterštų teritorijų išvalymo projektų rengimas; ekologinis visuomenės švietimas, ekologinės literatūros rengimas ir leidyba, ekologinės savimonės ugdymas.
Pranešėjas akcentavo, jog tokios įmonės Lietuvoje būtinybę iššaukė dar sovietiniais metais prie Klaipėdos uosto prieigų įvykusi tanklaivio „Globe Assimi“ avarija, kurios metu Baltijos pakrantė buvo itin smarkiai užteršta mazutu.
… Šalies, ypač pajūrio, gyventojams 1981 m. lapkričio 21-oji ilgam įstrigo atmintyje. Tanklaiviui „Globe Assimi“ įsirėžus į šiaurinį Klaipėdos uosto molą, daugiau kaip 16000 tonų mazuto pasklido uoste ir jūros pakrantėje (net iki Liepojos). Tik daugelio žmonių pasiaukojamo darbo dėka, sunkiomis hidrometeorologinėmis sąlygomis, paprasčiausiomis priemonėmis (kastuvais ir kibirais) pagrindinė išsiliejusio mazuto masė buvo surinkta. Tačiau dar ir dabar bei ateityje trys mazuto-smėlio mišinio pripildyti karjerai, o po audrų iš jūros vietoje gintaro išmetami degradavę mazuto gumulėliai primins: būkime pasirengę net ir tokio masto avarijas ir jų pasekmes likviduoti.
Kaip mažinti naftos produktų emisiją į aplinką, kaip apsaugoti paviršinius, gruntinius ir požeminius vandenis nuo naftos angliavandenilių poveikio, kaip apsaugoti dirvožemį, kitus gamtos išteklius, stabilizuoti bioįvairovės menkimą ir rūpintis jos atkūrimu. Tai buvo dabartinių GVT darbų pradžia. Jie realiai prasidėjo prieš dvidešimtmetį — kai buvo pastatytas pirmas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusios SSSR teritorijoje nafta, jos produktais užteršto grunto ir dirvožemio biologinio valymo poligonas. Idėja, kurią brandino naftininkai ir aplinkosaugininkai, realizavo savo lėšomis, be jokios užsienio šalių technologinės pagalbos tuometinė AB „Klaipėdos nafta“. Pertvarkant ūkio valdymą, poligonas 1996 metais buvo perduotas Aplinkos apsaugos ministerijai, kuri jo bazėje 1997 metais ir įsteigė viešąją įstaigą sąlyginiu pavadinimu „Grunto valymo technologijos“ (GVT).
Negausus aplinkosaugos entuziastų kolektyvas, bendradarbiaudamas su valstybinėmis aplinkosaugos institucijomis, savivaldybėmis ir jų remiamas, kasdiene savo veikla siekia rasti būdus, aktyvinančius pačios gamtos turimus savisaugos ir savivalos mechanizmus. Per veiklos metus „Grunto valymo technologijos“ nustatė ir išskyrė aktyvių naftą oksiduojančių mikroorganizmų štamus, parengė technologines priemones jų augimo ir dauginimosi proceso aktyvinimui ir valdymui bei metodus jų panaudojimui įvairių naftos frakcijų biodegradavimui.
Apie visa tai rašoma naujame VšĮ „Grunto valymo technologijos“ leidinyje, skirtame įmonės 20-mečiui, „Prie žemės žaizdų“.
„Valymui priimamo grunto, dumblo, vandens kiekio pasiskirstymas pagal užteršimo laiką – istorinė ir dabartinė tarša – yra atitinkamai tokia: gruntas – 95 proc. ir 5 proc.; dumblas – 72 proc. ir 28 proc.; vanduo – 8 proc. ir 92 proc. Tad grunto ir dumblo tarša tarsi mus pasiveja iš praeities“, – kalbėjo Rapolas Liužinas, primindamas, jog nedaug Lietuvoje esama vadinamųjų tikrųjų įmonių, kurios yra pilnai pasirengusios atlikti darbus (kad ir laimėjusios viešuosius pirkimus). Pasak pranešėjo, išskirtinės šalies organizacijos, turinčios šiuolaikinę nafta ir jos produktais užteršto grunto, dumblo, vandens valymo bazę, įrangą ir patyrimą yra šios: UAB „Grota“, UAB „Biodegra“, VšĮ „Grunto valymo technologijos“, UAB „Hidrum“ (ežerų, upių, kanalų valymo ir gilinimo darbams naudojant daugiafunkcines žemkase „Watermaster Classic“).
„Gražius veiklos vaisius teikia bendradarbiavimas su tokiomis mokslo ir mokymo įstaigomis, kaip Vilniaus universitetas (Mikrobiologijos ir biotechnologijos katedra, Botanikos sodas), Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas (Gamtos mokslų fakultetas), Kauno technologijos universitetas (Cheminės technologijos fakultetas), Klaipėdos universitetas (Jūrų technologijų ir gamtos mokslų fakultetas), Biochemijos institutas, Botanikos institutas, Aplinkos vadybos ir audito institutas (direktorius Rimantas Budrys, jo pavaduotojas – Konstantinas Iljasevičius), Gamtos tyrimų centras, Energetikos institutas… Džiugina ir bendradarbiavimas su tokiomis gamybinėmis organizacijomis, kaip uždarosios akcinės bendrovės „Hidrum“, „Biodegra“, „Hidrostatyba“, „Betono demontavimo technika“, „Grota“, „Vandens tyrimai“, „DGE Baltic Soil & Environment“…
Aštuoniolika mūsų įstaigos atliktų eksperimentinių darbų technologijos, aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos srityse pripažinta išradimais ir gauti Lietuvos Respublikos patentai. Šeši mūsų įstaigos darbuotojų darbai patentuoti Rusijos Federacijoje“, – kalbėjo Rapolas Liužinas, paminėdamas ir daugelį GVT leidinių, ir tai, jog dalyvauta šalies ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Baltarusijoje.
„VšĮ „Grunto valymo technologijos“ pasiekimai aplinkosaugoje įvertinti daugeliu specialių prizų, geriausio Lietuvos Metų Gaminio diplomais ir aukso medaliais, Vokietijos gamtos mokslų akademijos didžiuoju sidabro kryžiumi. 5 įstaigos darbuotojams Lietuvos pramoninkų konfederacija suteikė Profesijos riterio vardą“, – kalbėjo Rapolas Liužinas.
… Štai dar 2003-ais VšĮ „Grunto valymo technologijos“ išleistoje monografijoje „Aplinkos biologinis valymas“ konstatuojama, jog didelės svarbos aplinkosauginė problema – vandens ir grunto, užteršto patvariais organiniais junginiais, tarp jų ir nafta bei jos produktais, valymas.
Pasak Rapolo Liužino, GVT nesiekia pelno, o ieško būdų kaip atpiginti valymo paslaugas ir padaryti jas ekonomiškai patrauklias.
„Į pagalbą pasitelkti ir kiti biologinio valymo metodai, ypatingą dėmesį skiriant natūraliai vykstančių užterštose teritorijose fitoremediacijos procesų tyrimui. Tų tyrimų pagrindu išskyrėme atskirus augalus ar jų bendrijas, kurie savo šaknų rizosfera skatina naftos produktų biodegradaciją. Ištyrėme balinio ajero, paprastosios nerties gebėjimą kaupti savyje esančius vandens telkiniuose azotą ir fosforą, kurių aukštesni nei ribiniai kiekiai vandens telkiniuose, ypač fosforo, iššaukia melsvadumblių dauginimąsi ir vandens „žydėjimą“. Tyrėme medžių ir krūmų šaknų sistemos pritaikymą ypač didelio užterštumo taškuose, tokiuose kaip tanklaivio „Globe Assimi“ avarijų metu surinkto mazuto-smėlio mišinio deponavimo vietose (buvusiose smėlio-žvyro karjeruose).
Biotechnologinėmis priemonėmis, VšĮ „Grunto valymo technologijos“ specialistų ir jiems talkinusių prof. Karolio Jankevičiaus, prof. dr. (HP) Lilijos Kalėdienės, prof. Albino Lugausko, dr. Algimanto Paškevičiaus, dr. Valerijaus Rašomavičiaus parengtomis technologijomis 5725 tonų naftos produktų, kurie ar vakar, ar šiandien, ar rytoj būtų patekę ar patektų į Baltijos jūrą, buvo suardyti iki elementarių darinių: anglies dvideginio ir vandens“, – sakė Rapolas Liužinas, pridurdamas, jog VšĮ „Grunto valymo technologijos“ tikslai – tenkinti viešuosius interesus vystant dirvožemio, grunto ir vandens telkinių, užterštų organinės kilmės teršalais, tyrimo ir valymo, gamtinių resursų atstatymo darbus, kuriant ir tobulinant aplinkos valymo technologijas ir priemones, skleidžiant ekologines žinias, vykdant ekologinį visuomenės švietimą.
VšĮ „Grunto valymo technologijos“ dirvožemio, grunto, dumblo, vandens užteršto naftos angliavandeniliais valymo aikštelės veikia Jonavoje ir Klaipėdoje, veikė Kaune, Vilniuje, Panevėžyje. Per veiklos laikotarpį buvo išvalyta daugiau nei 140 000 tonų užteršto dirvožemio, grunto, dumblo, vandens, biodegraduota daugiau nei 4 000 tonų patekusių į aplinką naftos angliavandenilių ir tuo išvengta žalos gamtai, kuri būtų siekusi per 500 mln. litų.
***
Viešbutyje „Crowne Plaza“ surengtoje konferencijoje išsamius pranešimus taipogi pateikė: Rasa Radienė („Užterštų teritorijų tvarkymas Lietuvoje“) iš Lietuvos geologijos tarnybos; Julius Samosionokas („Praktinės užterštų teritorijų tvarkymo darbų organizavimo problemos ir jų sprendimo būdai“) iš VšĮ „Grunto valymo technologijos“; Daiva Astasevičiūtė (Užterštų teritorijų tvarkymas“), iš Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento.
Žinoma, renginio pabaigoje gražius žodžius VšĮ „Grunto valymo technologijos“ vadovui ir specialistams tarė ir aplinkos viceministras Dalius Krinickas, ir UAB „Grota“ direktorius Antanas Marcinonis, ir buvęs Seimo narys, buvęs aplinkos apsaugos ministras Bronius Bradauskas, ir kolegos, bičiuliai bei bendražygiai.
Augusto Uktverio nuotraukos
