Raganų eglė
Rambyno kalnas – ne vienintelė vieta, į kurią tarsi magnetas plūsta žmonės pagerbti trumpiausios metų nakties. Kita, ne mažiau svarbi apeiginė vieta – prie gamtos stebuklo – Raganų eglės, augančios Vilkyškių miške, už dviejų kilometrų nuo Vilkyškių miestelio centro. Tai – raganų garbinamas medis, prie kurio jos kasmet tradiciškai surengia puotą. Tiesa, į ją svečius jos sukviečia kiek anksčiau – birželio 22-ąją, kad po dienos, atšventusios, pačios galėtų netrukdomai nuskristi į Rambyną.
Labai linksma ši puota – su skraidymo ant šluotų varžybomis, stebuklingojo viralo ragavimais, ateities spėjimais, su mokymusi burti… Visiems, atvykstantiems į pokylį, šios romantiškos pasakų ir sakmių būtybės patars, kokius tepalus naudoti, kad galios neapleistų, kaip išvengti vištakumo, nužiūrėjimo, potraukio prie svetimo vyro ar žmonos, kaip sužavėti mylimą žmogų ir kitų gyvenime labai praversiančių dalykų… Žinoma, raganos neužmirš jums priminti ir to, koks garbingas medis yra jų šlovinama eglė, ir privers ją pagerbti, kelis kartus susikibus rankomis ratu apeinant medį. Atkreips dėmesį į tai, kad jokiu būdu nedera peržengti eglę juosiančios tvorelės – bėdų neatsiginsite… Padovanos stebuklingų akmenėlių ir kankorėžių, išmokys, kaip sulaukti visų savo svajonių išsipildymo – pasirodo, tereikia kelis kartus pro savo kojas prakišti nepamainomą raganų įrankį – šluotą…
Žodžiu, apsilankyti raganų puotoje visapusiškai naudinga. O tie, kurie to negali padaryti per Jonines, gali pasirinkti kitą sau patogų metą. Paslaugios miškų šeimininkės mielai kviečia į teatralizuotą renginį „Cit, raganos miega…“. Tai būna puiki proga iš naujo pažinti Raganų eglę: jaunesnėms raganaitėms ilsintis, vyresnės perims iniciatyvą į savo rankas ir apie mylimą medį paporins viską. Tik, žinoma, kad visos susiburtų draugėn, o nebūtų išsiskraidžiusios ant šluotų savo raganiškais reikalais, apie savo norą apsilankyti jų valdose derėtų iš anksto susitarti su Pagėgių krašto turizmo informacijos centru.
Unikalus gamtos šedevras
O dabar – rimčiau.
Minėtoji Raganų eglė – gamtos paminklas. Maždaug 80 cm aukštyje ji šakojosi į 18 kamienų (dabar telikę 17, mat vienas kamienas 2007-aisiais žiemą nulūžo). Ši eglė – vienintelis tokios išskirtinės formos medis ne tik mūsų šalyje, bet ir visoje Europoje. Su egle susiję nemažai legendų. Viena iš jų pasakoja, kad XIX a. vykusių karų su prancūzais metu pro šalį jodamas Napoleonas nukirtęs jos, dar mažos eglaitės, viršūnę, todėl ji tokia neįprasta ir išaugusi.
O garsiajai žiniuonei Eugenijai Šimkūnaitei ji asocijavosi su Raganų šluota, todėl ji šitaip ją ir pavadinusi. Medžio kamieno storis prie išsišakojimo siekia daugiau kaip penkis metrus, aukštis – per 30 m, manoma, jog senolė yra tikrai sulaukusi ne mažiau kaip pusantro šimto metų.
Retas, sulaukęs tokio garbingo amžiaus, gali pasigirti gera sveikata, taigi ir ši daugiakamienė – ne išimtis. Sulig metų gausėjimu sumažėjo jos gyvybinės jėgos, smulkesnės šakelės ėmė džiūti, o ir kenkėjai vabalai savo juodą darbą daro.
Prie medžio sveikatos silpninimo prisideda ir kai kurie lankytojai. Nežiūrėdami, kad medį juosia apsauginė užtvara, ją perlipę, mindo paviršiuje besidriekiančias šaknis, ropščiasi į patį medį, pažeisdami jo žievę. Gaila, tokių niokotojų būna ne vienas ir ne du. Lankytojų skaičius itin išaugo Pagėgių savivaldybės darbuotojams sutvarkius prieigas prie šio medžio: nutiesus medinius lieptelius, pataisius miško kelią, įrengus automobilių stovėjimo aikštelę.
Šiemet, gavus šiek tiek lėšų Raganų eglei tvarkyti ir pasitelkus į pagalbą Šilutės miškų urėdiją, numatoma įrengti naują apsauginę tvorelę, iškirsti aplink augančius krūmus, suteikti profesionalią arboristų pagalbą. Naujai pastatytuose informaciniuose stenduose bus dar kartą priminta, kad medis senolis reikalingas išskirtinės pagarbos ir globos. „Gal tai padidins lankytojų sąmoningumą“, – viliasi gamtosaugininkai.
Ritos Pilipavičiūtės nuotraukos
