Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre (LMNŠC) surengtoje konferencijoje „Mano žvilgsnis į supantį pasaulį“ savo pranešimu dėmesį patraukė Godos Simonos Mištinaitės, šeštokės moksleivės iš Karalienės Mortos mokyklos (Vilnius), pranešimas „Sotumo jausmo priklausomybė nuo patiekalo suvalgymo greičio“. Regis, gana paprasta, nors… Viskas juk labai ir sudėtinga, kai giliniesi… Tad ir mokinių žinias vertinusi komisija Simonai pateikė keblokų klausimų, į kurius taipogi atsakyti sunku. Pakalbinta moksleivė sakė, jog sudėtingų klausimų nė neprisimenanti, o į nesudėtingus atsakiusi. Šmaikščiai išsisuko…
Teigiama, jog unikali kontekstinio ugdymo programa, sukurta specialiai Karalienės Mortos mokyklai, atliepiančiai XXI amžiaus vaikų poreikius. Siekiuose, apibrėžiančiuose Karalienės Mortos veiklą, konstatuojama, jog vaikams būtina ne tik aiški sreuktūra, bet ir kūrybinė laisvė. Šioje laisvėje (arba – pasirinikime) svarbus langas – gamta, jos pažinimas. Gal ir dėl to, jog kontekstinio ugdymo sistema sukurta ieškant teorijos ir praktikos dermės, privačiai sostinės (esama padalinio ir Kaune) mokyklai suteiktas Kembridžo mokyklos statusas.
Tačiau grįžkime prie Godos Simonos, kuri, „egzaminuojama“ žurnalisto, nė kiek nesutriko.
„Pasitelkusi vienuolikos moksleivių komandą atlikau eksperimentą. 150 gramų salotas reikėjo suvalgyti per 10 minučių, o po to – per 5 minutes. Paaiškėjo, jog valgantys 5 minutes sotesni iš tų vienuolikos buvo tik penketas. O valgantys 10 minučių jautėsi sotesni“, – aiškino guvi moksleivė Simona.
Dovilė Kaikarytė (gamtos dalyko mokytoja) iš sostinės Karalienės Mortos mokyklos, į konferenciją atlydėjusi ne vien Godą Simoną, o ir kitus moksleivius, sakė, jog vaikams labai patinka dalyvauti panašiuose renginiuose.
„Darbą šioje mokykloje pradėjau tik 2019-ais, vos baigusi studijas. Šis konkursas man ir mano vaikams yra pirmas. Mokyklą atstovauja trys mokiniai. Tad būta trijų projektų“, – sakė Dovilė Kaikarytė.
Pašnekovė pasidžiaugė Jorio Mikalajūno darbu. Moksleivio hipotezė buvo tokia: įmanoma panaudoti vaisius kuriant veikiančią elektros grandinę, t.y. su šviečiančiu diodu. Joris siekė sukurti bateriją iš vaisių, t.y. bandyta iš jų sukurti AA pajėgumo bateriją, alternatyvą baterijai, kuria neretai užteršiame aplinką. Joris savo darbo išvadoje konstatavo, jog elektros grandinė susidarė, diodas nešvietė, nes buvo per stiprus.
„Išmatavau voltmetru kokią elektros įtampą turi 20 skirtingų vaisių ir daržovių. Pamėginau jungti elektros grandinę naudojant vaisius“, – dėsto savo eksperimento aprašyme Joris.
Savo darbui moksleivis pasitelkė įvairius vaisius ir daržoves (melioną, moliūgą, svogūną, bulvę, papriką, kaliaropę, morką, agurką, apelsiną, greipfrutą, citriną, pomidorą, bananą, braškę, obuolį, kivį, burokėlį, baklažaną, kriaušę, salierą), su kiekvienu atliekant po tris bandymus.
… Kitas Karalienės Mortos mokyklos pristatytas darbas, pristatytas minėtoje kionferencijoje,– apie tai, kaip skirtingi muzikos stiliai padeda mokiniams susikaupti. Mokiniai atliko namų užduotis ir kartu klausėsi įvairią muziką: klasikinę, roko ir t.t. Konstatuota, jog klausantis klasikinės muzikos kur kas geriau sekasi sprendžiant matematikos uždavinius. Popso kūriniai „įsiurbia“ (kad ir klausantis Vytauto Kernagio dainų) moksleivį, tad nebelieka deramo dėmesio tiesioginiam darbui.
… Karalienės Mortos mokyklos steigėja dr. Austėja Landsbergienė mokymo įstaigos tinklalapyje teigia, jog “visos mokyklos visame pasaulyje iš esmės siekia tų pačių tikslų, tačiau būdai, kaip to siekiama, yra labai įvairūs. (…) Vaikai, kurie šiandien tik pradeda mokytis mokykloje, ją baigę rinksis tokias profesijas, apie kurias net neįsivaizduojame. Kaip mes galime juos paruošti ateičiai, apie kurią nieko nežinome? Tikiu, kad vienintelis būdas paruošti ateičiai yra paruošti juos laisvais, drąsiais, kūrybingais, kritiškai mąstančiais ir tikinčiais, kad visas pasaulis yra jų rankose. Tokie vaikai, manau, gebės panaudoti įgytas žinias, nebijos kaitos ir drąsiai ieškos sprendimų problemoms, su kuriomis susiduria. Toks yra Karalienės Mortos mokyklos tikslas – kūrybingos, tvirtos, drąsios, jautrios ir pagarbios asmenybės ugdymas.”
… Minėtoji pedagogė Dovilė Kaikarytė, atstovavusi Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre (LMNŠC) surengtoje konferencijoje „Mano žvilgsnis į supantį pasaulį“ sostinės Karalienės Mortos mokyklą, buvo kukli: apie ankstesnes tradicijas šioje mokykloje gal ir negalėčiau kalbėti.
„Dar norėčiau pasidžiaugti, jog Karalienės Mortos mokykloje yra gamtos mokslų būrelis“, – sakė pedagogė.
Greta buvusi biochemijos dr. Edita Mištinienė (dirbanti biofarmacijos srityje, vadovaujanti bendrovei „Profarma“) taipogi pasidžiaugė Karalienės Mortos mokykla ir gražiu renginiu „Mano žvilgsnis į supantį pasaulį“, kuriame dalyvavo ir jos dukra Goda Simona. Kita dukra, kaip sakė Edita, jau studijuoja biofarmacijos mokslus Londone.
„Patinka man gamta, su ja susietieji mokslai, tad džiaugiuosi, jog dukros taipogi pasuka tuo keliu. Sveikintinas dalykas, kai su biotechnologijų mokslais supažindinama jau mokyklos suole. Kuo anksčiau bus gilinamasi į biotechnologijos dalykus, tuo Lietuvai bus tik geriau“, – kalbėjo dr. Edita Mištinienė.
Autoriaus nuotraukos
