Vacys PAULAUSKAS
Garbės žvejys

… Ir guvieji Marijampolės muselininkai

1998 m. varžybų atidarymas.

Kiekviena žinia apie pagalbą jauniesiems meškeriotojams man, daug metų atidavusiam jaunųjų žvejų ugdymui, yra aktuali ir laukiama. Šį kartą pabendrauti su jaunimu pasitaikė proga liepos 14 d. renginio „Merkio taurė 2018“ metu. Į Varėnos rajone ties Puvočiais esančią „Drugelių lankelės“ stovyklavietę su bičiuliu Matu Jonaičiu iš „Lašišos dienoraščio“ atvykome varžyboms prasidėjus. Sportininkams išskubėjus į varžybų ruožus, sutikome tik rezultatų lūkuriuojantį žūklės klubo „Merkys“ viceprezidentą dr. Praną Gudyną. Pažvelgus upės link, akį patraukė čia pat, stovyklavietės teritorijoje, muselinėmis meškerėmis žuvaujantys trys meškeriotojai. Kol meistrai varžėsi tarpusavyje, savo žvejišką sėkmę bandė iš Marijampolės atvykęs jaunimas.

Fotografija ir žvejyba

Pirmą kartą su Marijampolėje ugdomais jaunaisiais žvejais ir jų vadovu Vytautu Žukausku (1940-2016) susipažinau 1996-2000 m. organizuodamas Lietuvos moksleivių meškeriojimo varžybas Elektrėnų marių šiltajame kanale. Žvejų būrelio vadovas į šias varžybas atsiveždavo jaunuosius Marijampolės moksleivių kūrybos centro meškeriotojus. Žinomas fotografas, fotožurnalistas, kino operatorius V. Žukauskas darbui su vaikais atidavė daugiau kaip dvidešimt metų. Tuomečiuose Kapsuko pionierių namuose (vėliau Marijampolės moksleivių kūrybos centre) jis vadovavo fotografų būreliui. Dažnai važiuodami fotografuoti į gamtą jaunieji fotografai pasiimdavo ir meškeres. Kadangi meškerioti patiko ir vaikams, ir vadovui, V. Žukauskas apie 1995 metus nusprendė Marijampolės moksleivių kūrybos centre (MMKC) įkurti žvejų būrelį ir su savo jaunaisiais meškeriotojais pradėjo dalyvauti meškeriojimo varžybose. Suvažiavus į Lietuvos vaikų ir jaunimo meškeriojimo varžybas, kol vaikai ruošdavosi startui, visi vadovai susibėgdavome į krūvą pasidalinti darbo patirtimi, aptarti problemas ir sužinoti, kokiomis sąlygomis dirba kiekvienas kolektyvas. Tuo metu mes, vilniečiai, vis augančio būrelinio mokesčio spaudžiami ir jausdami sunaikinimo grėsmę, Marijampolės jauniesiems žvejams pavydėjome. Tąkart jų vadovas pasakojo apie darbui su vaikais sudarytas geras sąlygas ir ruošėsi įgyti papildomo ugdymo metodininko kvalifikaciją. Nežinau, ar tai jam pavyko, nes 2000 m. prie Elektrėnų šiltojo kanalo į Lietuvos vaikų ir jaunimo meškeriojimo varžybas susirinkome paskutinį kartą. Jose dalyvavo apie 130 moksleivių, gausus būrys vadovų, rėmėjų, sportinės žūklės meistrų ir darbą su jaunaisiais žvejais vertinančių žmonių. Šioje šventėje tarp iš įvairių Lietuvos vietų suvažiavusių dalyvių buvo ir V. Žukausko vadovaujami jaunieji Marijampolės žvejai.

Pasikeitęs požiūris

2008 m. V. Žukausko užaugintų meškeriojimo meistrų (Vytauto Leono, Žydrūno Ulevičiaus ir Karolio Dvylio) iniciatyva susikūrė sportinės ir mėgėjiškos žūklės klubas „Eko Fishing“. Garbaus amžiaus darbo su jaunaisiais Marijampolės žvejais pradininkas tapo šio klubo Garbės nariu. Savo buvusio vadovo atliktus darbus toliau tęsė klubo „Eko Fishing“ pirmininkas Karolis Dvylys. 2010 m. gegužę Marijampolėje jauniesiems žvejams organizuotų varžybų metu sportinės ir mėgėjiškos žūklės klubo pirmininkas pasakojo apie MMKC išsaugotą žvejų būrelį ir kylančius papildomo ugdymo sunkumus: „Šiuo metu savivaldybės požiūris į MMKC kritiškas. Rudenį buvo siekiama išardyti visus būrelius ir centrą uždaryti, bet mums pavyko savivaldybę įtikinti, kad lėšų taupymą reikia pradėti ne nuo vaikų. Aš esu MMKC tarybos pirmininkas ir galiu sakyti, kad didelių pastangų dėka pavyko išsaugoti ne tik žvejų būrelį, o ir kai kuriuos kitus būrelius. Tačiau savivaldybės sprendimu buvo priverstinai atleisti 40-45 metus centre su vaikais išdirbę pensininkai“ („Žaliasis pasaulis“ 2010 m. Nr. 19).

Tais pačiais metais „Eko Fishing“ vadovas kalbino septyniasdešimtmetį šventusį V. Žukauską ir pokalbį patalpino klubo svetainėje. Papasakojęs apie pradžioje turėtas darbui geras sąlygas, daug jėgų atidavęs papildomam moksleivių ugdymui garbusis marijampolietis išsakė nepasitenkinimą egzistuojančia tvarka ir jaučiamą didelį kartėlį: „Ne kartą savomis rankomis ir lėšomis remontuoti kabinetai buvo paimami netgi nieko nesakius, dabar nėra nei inventoriaus, dabartinį žvejų kabinetą galėčiau palyginti su „tarakonų irštva“, o senieji moksleivių namai parduoti ir griūva nenaudojami, ten turėjome ne tik erdvias patalpas būreliams, buvo ir nuosava aktų salė, ten dirbdavo ir įvairios šokių grupės, lavinami mažųjų dainininkų balsai, buvo rengiamos diskotekos viso miesto jaunimui“.

Kad Marijampolėje jauniesiems žvejams pučia nepalankūs vėjai, patvirtino praėjusių metų rudenį Lietuvos žūklės museline meškere čempionate dalyvavęs buvęs V. Žukausko būrelietis, čempionato prizininkas Remigijus Bobinas. Geru žodžiu minėdamas 2016 m. sausyje amžinybėn iškeliavusį darbo su jaunaisiais žvejais Marijampolėje pradininką ir gerbdamas Vytauto Žukausko atminimą, Remigijus sakė buriantis aplink save vaikus ir didžiausią dėmesį skiriantis žvejybai museline meškere („Žaliasis pasaulis“ 2017 m. Nr. 31).

Jaunųjų muselininkų atžalynas

Įsismarkavus lietui jaunieji R. Bobino muselininkai išlipo į krantą. Pavėsinėje prisėdome pabendrauti. Berniukai pasirodė esą smalsūs ir įdomūs pašnekovai, o savo vadovą įvardijo treneriu. Marijampolės Sūduvos gimnazijos devintokas Arnas Remeika meškeriojimo treniruotes lanko pirmus metus, nors mėgėjų žvejyba žavisi nuo mažens. Pasak jo, apie trenerį į bendraminčių kolektyvą susibūrę jaunieji žvejai kartu mokosi meškerioti įvairiais būdais, tačiau ypač daug museliauja, kartais patys riša museles.

Marijampolės savivaldybės Mokolų progimnazijos penktokas Armadas Bobinas grupėje jauniausias. Jam smagu, jog šiuo metu tėtis treniruoja penkis vaikus ir tiki, kad jų bus daugiau.

Marijampolės Šv. Cecilijos gimnazijos devintokas Joris Kazlauskas džiaugėsi, kad pabandyti gaudyti museline meškere jam patarė vadovas.

„Važiuojant žvejoti aš pamėginau ir man labai patiko. Šiandien žuvų pagauti nepavyko. Muselę buvo pagriebęs strepečiukas, tačiau traukiamas atsikabino“, – pasakojo R. Bobino auklėtinis ir pasidžiaugė, kad jų penketas dalyvauja įvairiose varžybose, tarp Lietuvos jaunimo yra stipriausi.

Su jaunaisiais marijampoliečiais kalbėjome ne vien apie meškeriojimą, bet ir kitomis aktualiomis temomis. Buvo malonu išgirsti, jog mano pašnekovai geri mokiniai. Armandui patinka gamtos pažinimas. Abu devintokai tarp mėgstamų dalykų minėjo geografiją, biologiją, chemiją. Jaunieji muselininkai puikiai žino Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, teisingai taiko principą „pagavai-paleisk“ ir būdami labai užimti randa laiko žvejybai, kuria planus ateičiai.

„Aš planuoju išvažiuoti į kitą šalį, arba stoti į Karo akademiją. Dar norėčiau studijuoti gamtos mokslus ir tyrinėti Lietuvos saugomas teritorijas“, – atviravo liaudies šokius muzikos mokykloje baigęs, ateityje norintis išmokti groti akordeonu ir tęsti dėl šokių nutrauktus gitaros mokslus, Joris. Arnas irgi linksta prie meno, groja saksofonu, lankė pramoginius šokius.

Mano pašnekovai arčiau gamtos nuo mažumės. Joris pasakojo apie vaikystėje augintą stepinį vėžliuką ir turėtą akvariumą. Jame augino gupius, auksines žuveles ir vieną gaiduką, nes šie peštukai tarpusavyje nesutaria ir kaunasi tol, kol vienas pašalina konkurentą.

„Aš taip pat mokydamasis trečioje klasėje įsigijau 60 l talpos akvariumą. Be auksinių žuvelių ir gupių, jame plaukiojo į unguriukus panašūs mastacenbelusai, stiklus valė trintukais vadinti ancitrusai“, – prisiminė akvariumo augintinius Arnas.

Kadangi smalsieji pašnekovai tik laikė žuvis, bet jų neveisė, man buvo malonu pasakoti jiems apie kai kurių akvariumuose auginamų žuvų dauginimosi ypatumus, mailiaus užauginimą. Manau, jog akvariuminė žuvivaisa padeda meškeriotojui geriau pažinti mūsų vandenų žuvų biologiją ir jų išteklių apsaugos reikšmę.

Mano jaunieji pašnekovai nekantraudami laukė varžybų pabaigos. Juos nudžiugino dr. Prano Gydyno skelbiami varžybų rezultatai, nes jų treneris Remigijus Bobinas užėmė antrąją vietą.

Vacio Paulausko archyvo nuotraukos