Augustas UKTVERIS

Ir bitutės, kurios geros…

Pasaulinė aplinkos apsaugos diena 2022 birželio 2-ąją surengta Verkių parke sostinės darželinukams

Darželio „Pasaka“ pedagogės Genė VAŠKEVIČIENĖ, Ramunė SADAUNYKIENĖ, Jolanta JUTIENĖ, Aplinkosaugos informacijos centro projektų vadovė Kristina DAPKŪNIENĖ, direktorė Jurgita ROSINSKIENĖ, savanoris Kostas MAČIŪNAS, Santariškių darželio-lopšelio pedagogės Aistė ALEKNAVIČIŪTĖ ir Daina DOBROVOLSKIENĖ, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktorė Jolanta RADŽIŪNIENĖ, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus darbuotojai – patarėja Rasa LOZORAITIENĖ, ekologė dr. Ona MOTIEJŪNAITĖ ir šio skyriaus vedėjas Vytautas RAČKAUSKAS

Mažiems vaikeliams reikia žaismės ir nemeluoti. Žaidimų vaikams iš dviejų sostinės darželių („Pasaka“, kuriam atstovavo „Voveriukų“ grupė, ir  Santariškių, kuriam atstovavo „Giliukų“ grupė) tądien būta daug, tačiau ir nemeluota, jog susirinkta Verkiuose visai ypatinga proga: paminėti Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną. Juk toji diena jau minima pasaulyje ne vien mūsų, kaipo kokių išsišokėlių, o minima dar ir penkiasdešimtąjį kartą!..

„Labai smagu jus matyti šventėje, šiandien jumis rūpinsimės mes, dvi bitės Jurgita (Rosinskienė) ir Kristina (Dapkūnienė) iš Aplinkosaugos informacijos centro – kalbėjo visus pasitinkanti Jurgita Rosinskienė, sostinės Aplinkosaugos informacinio centro direktorė. Ji priminė, jog Pasaulinę aplinkos dieną paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 1972 m. Stokholme vykusios tarptautinės konferencijos metu. Konferencijos dalyviai – 115 šalių ir tarptautinių organizacijų atstovai – pareiškė, kad gamtos ištekliai, įvairios ekosistemos turi būti išsaugotos ateities kartoms. Minint šią dieną žmonės visame pasaulyje skatinami pažinti gamtą, ją suprasti ir elgtis taip, kad gyventų darnoje su gamta. Visi turime labai pasistengti, kad mes, mūsų vaikai, vaikų vaikai ir kiti vėliau gimsiantys vaikučiai gyventų švariame ir gamta turtingame pasaulyje.

Ir dar buvo pasiteirauta: kodėl vaikelius pasitinkančios bitės. Mažieji suošė: „Jos – geros, jos medutį neša…“

Jurgitai liko tik priminti, jog šiais metais šventės tema „Tik viena Žemė“, tad skatinamas gyvenimas harmonijoje su gamta, tiek per asmeninius pasirinkimus, tiek  per aplinkosauginius politikų sprendimus.

Mažiesiems buvo pateikiami, regis, banalūs klausimėliai: kodėl reikia saugoti gamtą?, kaip ją saugoti?..

Jurgita skatina vaikus galvoti: mažinti naudojimą, rūšiuoti, perdirbti, pataisyti, nešiukšlinti,  taupyti ir kt.

Kaip dar galima saugoti Vilniaus aplinką? Gal galėtų atsakyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Vytautas Račkauskas ir šio skyriaus ekologė dr. Ona Motiejūnaitė. Svečiai vaikeliams pasakojo suvis vaikiškai, t. y. ne akademiškai.

Garbūs svečiai buvo gal ir dėl to, jog renginys organizuotas įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamą visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Vilniečių ekologinio sąmoningumo didinimas ir įtraukimas į aplinkos apsaugos veiklas“.

… Minėjau žaismes. „Pasakos“ darželio atstovai tuoj netruko žaisti, juk ir auklėtojos greta, ir muzikantė. Žinoma, vaikeliai žaidimais suaugėlių nesmagino, juk reikėjo ir Verkių parką (seni ąžuolai ir liepos su drevėmis, aukuras ir regykla…) bei rūmus išvysti, daugel įvairiausių augalų pamatyti, ir į didžiulį viešbutį, skirtą vabzdžiams, žvilgtelėti…

O po to sulauks parko šeimininkės, direktorės Jolantos Radžiūnienės padėkos žodžių bei dovanų. Tai ne vien už dalyvavimą viktorinoje, ne vien paslaptingasis Liudviko lobis…

… Vaikeliams ir juos lydinčioms pedagogėms (iš darželio „Pasaka“ – Jolanta Jutienė, Genė Vaškevičienė, meninio ugdymo mokytoja Ramunė Sadaunykienė, l .e. p. direktorė Ugnė Kriščiūnienė; Santariškių darželio – Aistė Aleknavičiūtė ir Daina Dobrovolskienė) dar reikia išklausyti praktinius mokymus.

Kaip galima saugoti gamtą?

– Mažiau pirkti žaislų ir kitų daiktų, pirki tik tai, ko labai reikia, o ne viską, ko norisi, dalintis su kitais (taip sutaupomi ištekliai ir mažiau susikaupia šiukšlių).

– Rūšiuoti atliekas (daiktai, pagaminti iš stiklo, plastiko, popieriaus ar metalo gali būti perdirbami, juos specialiu būdu išlydant ir vėl gaminat naujus. Taip sutaupomi žemės ištekliai daiktams pagaminti ir mažiau susikaupia šiukšlių. Baterijas ir elektros prietaisus reikia išmesti tik į tam skirtas dėžes parduotuvėse, nes juose yra pavojingų medžiagų, kurios patekusios į aplinką nuodija gyvūnus ir mus. Soduose galime rinkti žaliąsias maistines atliekas ir jas kompostuoti, taip gaunama vertinga žemė).

– Naudoti daugkartinius daiktus, pvz., lėkštes ir stiklines išvykų ir gimtadienių metu, maišelius ir kt., taisyti daiktus, o ne juos išmesti (taip sutaupomi ištekliai ir mažiau susikaupia šiukšlių).

– Nešiukšlinti (nes šiukšlės užteršia gamtą, žuvys vandenyje, paukščiai ir kiti gyvūnėliai prisivalgę apsinuodija, serga ir net miršta).

– Taupyti elektrą, išjungti nereikalingas šviesas ir prietaisus namuose (taip mažiau naudojame išteklių elektros gamybai ir mažiau teršiame aplinką elektros gamybos metu).

– Taupyti vandenį, užsukti kranelį tuo metu, kai nesimaudome ar neplauname (mūsų, Lietuvos, vanduo yra labai labai švarus, nes atiteka iš požeminių upių ir yra didžiausias mūsų šalies turtas).

– Kai tik galime (vaikučiai bent jau nedidelius atstumus) keliauti ne automobiliu, o dviračiu, paspirtuku ar pėsčiomis (nes mašinos išmeta dujas, kurios „šildo“ mūsų Žemę, kenkia aplinkai, be to, nevažiuodami mašinomis taupome žemės išteklius degalams pagaminti).

– Sudaryti palankias sąlygas įvairiems gyvūnams gyventi šalia mūsų mieste, nes miestuose jiems sunku gyventi: prisodinti žydinčių gėlių, kad bitutės, drugeliai ir kiti turėtų kur rinkti nektarą; statyti inkilus paukščiams, įrengti vabzdžių namus, kad naudingi vabzdžiai turėtų, kur gyventi.

– Gamtoje nelaužyti medžių ir kitų augalų, netriukšmauti ir taip negąsdinti gyvūnų (pvz., pavasarį triukšmaujant galima išbaidyti perinčius paukščius).

– Ir svarbiausia – pažinkime ir gamtą. Pamatykime, paglostykime, pauostykime, išgirskime gamtą, paskanaukime jos valgomų gėrybių, paprašykime tėvelių paskaityti apie ją ir taip tapsime geriausiais gamtos draugais!

Augusto Uktverio nuotraukos