Saulius TAMOŠIŪNAS
Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos biologijos-chemijos mokytojas

„Gyvybės sausumoje atsiradimas ir vystymasis“

Fosilijų parodos pristatymas Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijoje

Su auklėtiniais skaitykloje po parodos pristatymo. Centre (stovi) – Domas Norkevičius, prie stalo (sėdi) – Alvyra Brūzgienė, gimnazijos II b klasės vadovė.

… Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos skaitykloje būta buvusio šios gimnazijos gimnazisto Domo Norkevičiaus (Varėnos VTM mokinio) surinktos suakmenėjusių fosilijų kolekcijos parodos pristatymo.

Pristatydamas surinktų fosilijų kolekciją rieduliuose kolekcionierius trumpai supažindino ir papasakojo, susirinkusiems gimnazistams, apie tai, kaip rinko fosilijas, jas apibūdino, kokių charakterio savybių, bruožų reikia turėti, kad pavyktų surasti fosiliją.

Surinkta nemaža kolekcija fosilijų iš sausumos faunos. Ją sudaro pleistoceno žinduolių sutręšę, dažnai juodu supleišėjusiu sluoksniu dengti kaulai-falangos, žandikauliai, stuburo slanksteliai, smėlyje išgulėję dantys. Šie, paveikti vandens ir temperatūros svyravimų, taip pat, kartais net drastiškai, yra pakeitę spalvą ir struktūrą. Siekiant nustatyti ar kaulas, dantis yra ledyninis, reikia daugialypės metodikos – pastebėti struktūros, spalvos bei pačių audinių pokyčius, tuo pat metu atsižvelgiant į grunto, kuriame gulėjo ledynmečio fosilijos, sudėtį ir pralaidumą vandeniui. Kai ledyninis kaulas randamas prie upės ar vandeningoje vietoje, jis dažnai būna pradedantis suakmenėti – beveik juodas. Smėlyje, kurio gausu Varėnos apylinkėse, kaulai išlieka visai kitaip. Jie iš dalies užsikonservuoja, tačiau organikos juose jau nebebūna – lieka rudi arba juoda luobele pasidengę karkasai, iš dalies išsiliejusiomis ir „sukalkėjusiomis“ kaulų čiulpų sienelėmis.

Domą Norkevičių konsultuoja dešimties valstybių paleontologai: Michal Ginter ( Lenkija) atpažino chimeras ir ryklius; Michail Rogov (Rusija) suteikė daug informacijos apie juros-kreidos periodo riedulius, atpažino Vidurinio Oksfordžio fosilijas; Jens Koppka (Šveicarija) atpažino daug trilobitų fosilijų; Gunther Grimmberger (Vokietija) publikavo Domo Norkevičiaus atrastas fosilijas paleontologų leidinyje „Geschiebekunde aktuell“ (Hamburg / Greifswald 2016 rugpjūtis), o šių metų gegužės pabaigoje pasirodys dar du Domo straipsniai šiame leidinyje; Wighart von Koehigswald (Vokietija) atpažino kanopinių dantis kvartere; Paolo Viscardi (Airija) tyrinėjo ledynmečio žinduolių kaulų sistematiką; Alain Blieck (Belgija) atpažino 12 pteraspidomorfų (bežandžių žuvų) grupių; Ervias Luksevics (Latvija) tyrinėjo Devono riešapelekes žuvis; Michael Everhart (JAV) nagrinėjo smulkius kreidos periodo keturkojus; Tiin Marss (Estija) padėjo atpažinti dalį Silūro periodo žuvų; Per Ahlberg (Švedija) atpažino devono periodo tetrapodomorfus ir karbono periodo varliagyvius. Konsultuoja ir šalies paleontologai: dr. Sigitas Radzevičius (VU Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedra), Simonas Saarmann (VU doktorantas). Neseniai Stephand Meng (Vokietija) fosilijų kolekcijoje patvirtino Mammuthus primigenius (Gauruotojo mamuto) rastą masyvią antrojo piršto falangą, būdingą mamutui. Radimo vieta – Varėnos apylinkės.

Domo Norkevičiaus fosilijų paroda – jau antroji „Ąžuolo“ gimnazijoje. Pirmoji buvo prieš šešerius metus, kai Domas mokėsi gimnazijos II b klasėje.

Nuoširdi padėka gimnazijos skaityklos darbuotojoms už pagalbą rengiant fosilijų parodą. Domui Norkevičiui linkime, kad išsipildytų visi jo siekiai dar geriau pažinti mūsų Žemės praeitį.

Tokios parodos skatina domėtis planetos praeitimi ir galvoti apie jos ateitį.

Autoriaus nuotrauka