Varlėms kelią užtvėrė Dabikinės upės pusėje išilgai kelio nutiestos maždaug šimto metrų ilgumo ir apie trisdešimties centimetrų aukštumo tamsios juostos – po vieną kiekviename Dabikinės intako Akmenupio krante.
Būtent toje atkarpoje yra nusistovėjęs masinis pievinių varlių migracijos kelias. Jis tampa kelias savaites judrus, kai keturkojės, peržiemojusios Dabikinės užutėkių ir senvagių dumble, būtinai traukia išneršti ikrelius į seklias, saulės įšildomus vandeningas vietas antrapus asfalto.
Kai nebūdavo užtvarų, tada varlės keliaudavo per važiuojamąją dalį. Tik daliai keliauninkių pavykdavo, o šimtus sutraiškydavo pralekiantys automobiliai.
Įrengtos kliūties ropliai nepajėgs peršokti, o kai patrauks išilgai juostos – sukris į žemėje suleistus plastmasinius kibirėlius.
Kamanų valstybinio gamtinio rezervato darbuotojai pasiruošę keturkojes kitais kibirais pernešti per kelią ir paleisti į žolę.
Taip jau darydami keli pavasarius gamtininkai kas sezoną savotišką pagalbą suteikia kaskart iki 3 tūkstančių varlių.
Rudenį varlės vėl grįžta į slėptuves prie Dabikinės. Tačiau per kelią nebesiveržia, galėdamos irtis Akmenupio vaga pasroviui.
Kad migracijos metu asfaltas nemirguotų judančiais gyviais arba jau pervažiuotais išeitį pasiūlė mokslininkai iš Vilniaus universiteto.
Autoriaus nuotraukos
