2021-10-28 Lietuvos mokslų akademijos (LMA) didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino per. 3, Vilnius) vyko aktuali mokslinė-praktinė konferencija „Lietuvos vandens ištekliai: ar jų yra užtektinai ir ar jų pakaks ateityje“. Konferenciją organizavo LMA Vandens taryba, Geologijos įmonių asociacija, Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, UAB „Vandens harmonija“, MA Biologijos, medicinos ir geomokslų bei Žemės ūkio ir miškų skyriai, Lietuvos geologijos tarnyba.
Renginio dalyvius sveikino bei įžangos žodžius tarė Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akademikas Jūras Banys, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius.
Apie vandeningumo kaitą besikeičiančio klimato sąlygomis savo pranešime kalbėjo Juozas Šimkus ir Gintarė Kugytė (Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba).
Akademikė Jūratė Kriaučiūnienė (Lietuvos energetikos institutas) aptarė klimato kaitos ir antropogeninės veiklos įtaką Lietuvos vandens ištekliams.
Savo pranešimą „Lietuvos paviršinio vandens telkinių būklė: dabartis ir ateities prognozės“ pateikė Svajūnas Plungė (Aplinkos apsaugos agentūra ir Vytauto Didžiojo universitetas). Beje pranešimo bendraautoriais buvo pristatyti ir dr. Mindaugas Gudas (Aplinkos apsaugos agentūra) bei akademikas Arvydas Povilaitis (Vytauto Didžiojo universitetas).
Dr. Jonas Satkūnas (Lietuvos geologijos tarnyba) kalbėjo apie požeminio vandens išteklius, jų tvaraus naudojimo valdymo iššūkius ir siekius.
„Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų hidrogeologinio pagrindimo principai ir jų taikymas teisėkūroje“. Tokia pranešėjo dr. Aniceto Štuopio tematika (UAB „Vandens harmonija“; pranešimo bendraautorė – Gražina Drevalienė).
„Esamos ir galimos grėsmės požeminio vandens išteklių kokybei. Ką daryti, kad jų išvengtume?“. Apie tai išsamiai kalbėjo UAB „Grota“ vadovas Antanas Marcinonis. Pranešimo bendraautoriai – Bronius Miežutavičius, Vaidotas Ramonas (Geologijos įmonių asociacija, Lietuvos vandens tiekėjų asociacija).
Daug savitų pastabų išsakyta valandos trukmės diskusijose, kartu aptariant ir konferencijos rezoliuciją.
***
Konferencijos darbą pradėjęs akademikas Arvydas Povilaitis (Vytauto Didžiojo universitetas) pažymėjo: nors ir turime puikų geriamąjį vandenį, tačiau rūpesčių dėl jo visada gali atsirasti. Tad laiku apie tai kalbėti – irgi aktualu.
Susirinkusiuosius sveikinęs LMA prezidentas akademikas Jūras Banys atkreipė dėmesį į tai, jog galime džiaugtis – mineralinio vandens kaip ir nereikia, nes geriamasis – puikiausios kokybės. Toks yra šalies sostinėje Vilniuje, toks ir kituose Lietuvos vietose. Nors problemų kai kur ir esama.
„Kai kas pagalvoja, jog 3-asis pasaulinis karas galėtų kilti ir dėl geriamojo vandens. Ir tai būtų tiesa, kurios mes nesuvokiame, tačiau kitokia padėtis yra karštojo klimato šalyse. Ir ne vien tik jose…“, – kalbėjo akademikas Jūras Banys, kartu, kaip mokslininkas, atkreipęs dėmesį į vandenį, savitą medžiagą, kurios savybės skirtingomis sąlygomis gali būti labai savitos.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius pažymėjo, jog yra aktualu žinoti, ką paveldėjome iš sovietmečio, ką konkrečiai padarėme po to, ką darysime ateityje ir visa tai turime analizuoti.
„Iš sovietmečio mes paveldėjome labai daug vandenviečių, kurios buvo ir ganėtinai apleistos, kaip ir patys gręžiniai. Būta ir daug neprofesionalumo. Reikėjo su visu tuo paveldu, turtu rūpintis, aktyviai dirbti. Juk daug mažųjų gręžinių, kurie nežinia kam priklausė, reikėjo tamponuoti, sandarinti, kad požeminiai vandenys nebūtų užteršiami“, – kalbėjo Bronius Miežutavičius, prisimindamas ir Seime vėliau priimtą Geriamojo vandens įstatymą, jo pagrindines nuostatas aprūpinant šalies žmones kokybišku geriamuoju vandeniu.
Bronius Miežutavičius, greta kitos problematikos, aptarė ir dabartines kainas, t. y. jų ir kaštų skirtumus tarp įvairių Lietuvos vietovių, miestų. Kartu buvo padėkota konferencijos aktualia tematika organizatoriams.
… Po konferencijos oficialiųjų pranešimų prasidėjo turiningos diskusijos. Vienas pirmųjų į tribūną kilo mokslininkas Bernardas Paukštys. Prie poleminių pastabų grįžo Bronius Miežutavičius. Mokslininkas Julius Taminskas kalbėjo ir apie saugomas teritorijas, vandens užtvankas, kai kuriuos ežerus, jų problematiką bei vandens išteklius, jo tyrimus, susietus ir su tarša.
„Žaliojo pasaulio“ skaitytojams siūlome vieno iš konferencijos organizatorių – Antano Marcinonio straipsnį (pranešimo konferencijoje santrauką), susietą su aktualia geriamojo vandens apsaugos problematika „Esamos ir galimos grėsmės požeminio vandens išteklių kokybei. Ką daryti, kad jų išvengtume?“.
Augusto Uktverio nuotraukos
