Ilgą laiką ugdymo įstaigose buvo populiarūs gyvieji arba gyvūnų kampeliai. Turtingiausias tarp jų buvo 1977 m. Panevėžio rajono Raguvos vidurinėje mokykloje įkurtas Gyvasis kampelis. Pabendrauti su jo įkūrėju, žinomu zoologu, egzotinių gyvūnų augintoju, mokytoju ekspertu Antanu Slučka moksleivių ekskursijos atvykdavo iš visos Lietuvos. O 1984 m. išleista knyga „Gyvasis kampelis“ tapo nepamainomu vadovu įkurdinant dekoratyvinius gyvūnus namuose ir ugdymo įstaigose. Gaila, 2010 m. mokytojui išėjus į pensiją Gyvasis kampelis Raguvoje nustojo egzistavęs.
2000 m. neliko gamtininkų su visais gyvūnais ir Lietuvos vaikų ir jaunimo centre. Įdomų Gyvūnų kampelį buvo įsirengusi Fabijoniškių vidurinė mokykla, bet atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas gyvūnų mokykloje atsisakyta. Šiuo metu Vilniuje arčiau su gyvūnais galima susipažinti tik Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus Zoologinėje kolekcijoje Pavilnyje. Nors mokymo įstaigose gyvūnai nepageidautini, liko akvariumai ir su vaikais bei jaunimu dirbantys pedagogai.
Pradinukų ugdytoja
Šiuo metu gimnazijos statuso siekiančiai Fabijoniškių mokyklai nebe pirmus metus Jaunųjų gamtininkų būreliui vadovauja pradinių klasių mokytoja metodininkė Birutė Stonienė. Pas ją kartą per savaitę susirenka visi mylintys gamtą ir norintys ją geriau pažinti pradinių klasių mokiniai. Smalsūs vaikai neabejingi savo mokyklos aplinkai. Juos domina viskas, kas yra aplink, o ypač augalai.
„Mes gilinamės į medžių pavadinimus, mokomės juos atpažinti visais metų laikais, ir ne tik tada, kai jie su lapais, bet ir tada, kai jie pliki, be lapų. Kilus klausimų, kartu ieškome atsakymų. Stebime, kas dedasi mieste, ir dalyvaujame skelbiamose akcijose. Dažnai vaikai užduoda jiems rūpimų įdomių klausimų. Tuomet tenka keisti iš anksto suplanuotą temą ir nagrinėti tai, kas rūpi vaikams“, – pasakojo gerai pažįstanti vaikus mokytoja.
Sukaupusi didžiulę pedagoginio darbo patirtį Jaunųjų gamtininkų būrelio vadovė ją naudoja nuolat ir pasakoja apie labiausiai įsimintinus atvejus. Mokytoja prisimena, kai su pradines klases jau baigusiais vaikais kartu skaitė Eugenijos Šimkūnaitės knygą „Girios medeliai, žali žaliuonėliai“ ir šie panoro knygos pasakaitėms nupiešti savas iliustracijas ir pagal jas vaidinti. Vaikų spektakliukas patiko visiems jį mačiusiems gamtininkams.
Įdomu buvo išgirsti apie atliktą bandymą, įrodantį medžių reakciją į žmogaus mintis ir elgesį.
„Pasiskirstę į tris grupes vaikai skirtingai draugavo su pasirinktu medžiu. Vieni nusilauždami kelias šakeles su medžiu bendravo piktai, kiti buvo abejingi, o treti medelio atsiprašė. Su meile nulaužtos ir prižiūrimos šakelės pražydo, abejingų vaikų – tik pumpurus sukrovė, o „pikčiurnų“ vos keli lapeliai prasikalė. Apie tai, kaip augalai reaguoja į žmogaus mintis ir elgesį, paruošėm pranešimą ir vaizdinę medžiagą. Visiems, naujai ateinantiems gamtininkams, tai pasakojame ir rodome, kad jie suprastų, jog gamta gyva, ir draugiškai su ja elgtųsi“, – savo pedagogine patirtimi dalijosi mokytoja ir papasakojo apie dar labai įdomų vienos mergaitės, dabar besimokančios licėjuje, pranešimą. Ji vasarą prie jūros surinko akmenėlius ir juos pasitelkusi paruošė pranešimą apie Lietuvoje esančias uolienas.
Apie tai, jog mokytojos B. Stonienės jaunieji gamtininkai draugingi gamtai, patikino trumpam nuo organizacinių darbų pabėgusi mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, biologijos mokytoja metodininkė Alė Steckienė ir pasiteiravo, ar jau eina vaikai pasikalbėti į pušynėlį su savo pasirinktu medeliu. Pasirodo, kad vaikai ne tik draugauja su pušelėmis, bet stebi jas lankančius paukštelius, padeda gražinti mokyklos aplinką.
„Turime gražią tradiciją baigiantis mokslo metams pasodinti po rožę į Padėkos rožyną. Šie vaikai – tikri darbštuoliukai, padeda prižiūrėti mokyklos gėlyną, kelia inkilus, įrengia lesyklėles. Jie, mylėdami gamtą, myli save ir rūpinasi, kad gamta tikrai jaustų jų globą“, – kalbėjo direktoriaus pavaduotoja apie visada pasiruošusius padėti gamtai vaikus.
Kad žmogaus ketinimus jaučia ne tik augalai, bet ir žuvys, pademonstravo akvariume plaukiojantis skaliaras. Vos nutarėm su vaikais, kad reikėtų jį nufotografuoti, kaip žuvis iš karto pasislėpė augalų tankmėje. Tik viliojamas maistu trumpam išlindo, truputį paskanavo ir, pamatęs fotoaparatą, vėl pasislėpė. Taigi fotosesija nepavyko.
Prakalbus su vaikais apie bešeimininkius gyvūnus paaiškėjo, jog mokytoja ir vaikai apgailestauja, kad neliko netoli mokyklos buvusios gyvūnų prieglaudos, su kuria buvo palaikomas glaudus ryšys. Vaikai mėgo pavedžioti ten laikomus gyvūnus, net būdą šunims buvo sukalę. Dabar prieglauda išsikėlė kitur, toli nuo mokyklos, todėl tapo sunku nuvykti. Anksčiau, spalio 4 d. minint Pasaulinę gyvūnų dieną, vaikai atsinešdavo savo augintinius ir pasakodami su jais supažindindavo mokyklos bendruomenę. Dabar nutarta dėl palankesnių orų Gyvūnų globos šventę organizuoti pavasarį. Neturėdami gyvūnų kampelio vaikai džiaugiasi gražiai įrengtu ir jų pačių prižiūrimu akvariumu. Jame labai gerai veši kriptokorinos, o tarp žuvų grožiu išsiskiria didžiulis skaliaras.
Pasak mokytojos, gyvūnų kampelis vaikams patiktų. Nors vaikai žino, kad gamtoje rastų gyvūnų geriau neliesti ir iš gamtos namo nenešti, kartą prieš žiemą į kampelį atneštą žaltį teko priglausti, o pavasarį sveikut sveikutėlį paleisti.
„Gyvūnų kampelyje mes priglausdavom gyvūnus, kurių kas nors namuose negalėjo auginti, ir ieškodavom naujų šeimininkų, norinčių ir galinčių jį paimti. Kai kampelį panaikino, visi jo gyvūnai iškeliavo į rūpestingų žmonių namus“, – patikino jaunųjų gamtininkų vadovė.
Vaikų augintiniai
Nors savo mokykloje vaikai prižiūri tik akvariumines žuveles, namuose apstu įvairiausių augintinių. Būrelio vadovei prakalbus apie galimybę pavasarį vėl kartu su bendraminčiais pasidžiaugti atsineštais savo numylėtais augintiniais, Astijus Satkūnas (1 b klasė) sakė, jog to padaryti negalės, nes jo auginami ropliai gali pabėgti. Pasirodo, jaunasis gamtininkas namuose augina du gekonus ir, norėdamas paįvairinti jų maistą, kartais pagaudo jiems musių. Jo klasės draugo Manto Žemaičio namuose visas gyvūnų kampelis. Jame žuvyčių akvariumai, dvi šinšilos, du šunys ir du katinai, vėžlys, o sesė dar prašo papūgos ir tik dėl katinų jos neskubama įsigyti.
Turtingi gyvūnais ir Austėjos Užkuraitės (4 b klasė) namai. Juos globoja visa šeima.
„Seneliai augina katę, sesė – jūrų kiaulytę, o man atiteko žiurkėniukas. Buvusi pradinukų gamtininkų būrelio narė dabar septintokė sesė norėjo šuniuko, bet jo negalime laikyti dėl katės. Todėl ji augina jūrų kiaulytę, o aš labai norėjau kokio nors graužiko, tai pasirinkau Džiungarijos žiurkėną“, – pasakojo Austėja ir džiaugėsi, jog jos numylėtinis leidžiasi paimamas į rankas.
Jūrų kiaulytę augina ir Ugnė Liaugaudaitė (4 b klasė).
„Kiauliuko vardas Margutis. Jis labai draugiškas, nesikandžioja, bet svetimų truputėlį prisibijo. Jam perkam šieną. Margutis mėgsta savo ėdalą, agurkus, labai mėgsta salotas ir žolę, – gyrė savo Margutį Ugnė. – Aš dažnai būnu pas savo močiutę, o ji augina 3 katinus, žuvytes ir šuniuką“.
Ugnės klasės draugas Juozas Junda paporino apie paukštelių lesinimą sodyboje. Akcentavęs, kad jiems lesalas reikalingas kiekvieną dieną, o sodyba lankoma savaitgaliais, berniukas papasakojo apie joje įrengtos lesyklėlės konstrukciją.
„Lesykla padaryta iš dviejų butelių. Viduje butelio yra kitas butelis. Išoriniame butelyje yra skylutės, o lesalas pilamas į vidinį ir iš jo patenka į išorinį. Paukščiukai lesalą pasiekia per išorinio butelio skylutes“, – paaiškino Juozas ir pridūrė, jog dažniausiai lesyklėlę lanko zylutės.
Milena Rakauskaitė (3 a klasė) turi septynių mėn. amžiaus kalaitę Braškę. Ją pasiėmė iš pažįstamų išdalinant šunelių vadą. Braškę rytais vedžioja tėtis, o Milena vedasi ją pasivaikščioti dieną ir vakare. Su žuvytėmis jai nepasisekė, kažkodėl neišgyveno. Būrelyje jai labai patinka, nes nori geriau pažinti gamtą ir pabendrauti su draugais.
Įdomūs Gabijos Mirinauskaitės (gaila, liko nepasakyta klasė) augintiniai. Ji augina dvi papūgas nimfas ir šuniuką. Nusakiusi pagrindinius patinuko ir patelės skirtumus Gabija kalbėjo:
„Patinukui Žaibui jau treji metukai. Neseniai buvo jo gimtadienis. Patelei Karlai tik vieneri. Kai pirmą kartą Žaibas susitiko su Karla, tai pradėjo ją kibinėti. Nimfos gyvena erdviame narvelyje ir dažnai paleidžiamos paskraidyti. Dažniausiai į savo būstą jos grįžta pačios“.
Šuniuką Gabija pasirinko gyvūnų prieglaudoje.
„Rinkdamasi augintinį aš pavedžiojau tris šunelius. Pirmoji buvo labai baikšti vilkinė juoda šunytė. Antroji buvo maža, greita ir ant visų piktai lojanti. Taip ji saugojo išvedusį ją pasivaikščioti žmogų. Aš labai norėjau šuniuko stačiomis ausimis. Toks buvo pavedžioti pasiimtas Džeko Raselo terjeras ir aš jį išsirinkau. Man su Džeriu smagu lauke žaisti, sportuoti“, – džiaugėsi savo keturkoju augintiniu Gabija.
Ne visoms šeimoms sekasi pasirinkti augintinį. Gustė Staradimovaitė (1 d klasė) sakė, kad padūkusį išdykėlį, ant lovų šėlstantį Tuką iš jų išprašė ir pasiėmė šeimos draugai.
Viktorija Zubavičiūtė (3a klasė) pasidžiaugė savo augintine katyte Murze ir akvariume plaukiojančiais gupiais ir ancitrusais.
Labai įdomų gyvūną augina Simonas Ragaišis (2a klasė). Tai graužikas degu.
„Mano degutės vardas Meškutė. Kiek žinau, jeigu su degu nebendrausi, graužikas jausis blogai, todėl aš jį paglostau, pakutenu paausius. Kartais jis man leidžiasi paimamas į rankas, bet mamai tai padaryti pavyksta dažniau“, – pasakojo apie savo truputį į žiurkę panašų mielą augintinį Simonas.
… Pabendravus su vaikais netrunki įsitikinti, jog teisi Fabijoniškių mokyklos direktoriaus pavaduotoja Alė Steckienė, vadindama mokytojos Birutės Stonienės jaunuosius gamtininkus „darbštuoliukais“, bet lygiai tiek pat jiems tinka ir „šaunuoliukų“ vardas. O čia jau didžiulis būrelio vadovės nuopelnas, nes ji yra ne tik gamtos pažinimo ir meilės jai ugdytoja, bet nuoširdi pradinukų bičiulė, gerai suprantanti vaikų lūkesčius ir daug žinanti apie jų šeimas.
Vacio Paulausko ir Birutės Stonienės nuotraukos
