Neabejingieji gamtai Lietuvos žmonės puikiai žino Kaune (Laisvės al. 106) esantį Tado Ivanausko vardu pavadintą Zoologijos muziejų. Tačiau vargu ar visi galėtų pasakyti, jog tai yra vienas iš seniausių muziejų mūsų šalyje. Mat įkurtas 1919 metų liepos 15 dieną gamtininko Tado Ivanausko iniciatyva.
Panorus su Aplinkos ministerijai pavaldžiu muziejumi susipažinti geriau (ne vien su salėse esančiais eksponatais), labinomės ir su šios įstaigos, kuriai vadovauja dr. Nijolė Gulbinienė, vadovais, ir atskirų sričių specialistais. Žinoma, dieną praleidus įvairių specialistų kabinetuose, dirbtuvėse ar saugyklose suvis nenorėčiau teigti, jog šis muziejus jau pažintas iš kitos pusės, ne pro paradines duris įėjus.
Kita vertus, ir lankytojai visus esminius ir vertingiausius eksponatus išvysta. Tačiau ne viskas sulaukia atitinkamo dėmesio.
Tado Ivanausko Zoologijos muziejaus direktorės pavaduotojas Ramūnas Grigonis pasilabinus tuoj vedė prie pradžių pradžios, prie pirmųjų muziejuje atsiradusių eksponatų – Tado Ivanausko tėvo Leonardo Ivanausko padarytųjų iškamšų. Darytų net prieš 150 metų… Pasak Ramūną Grigonį, Leonardas, nors ir ne gamtininkas, turėjo tai, kas sūnų vedė gamtos link. Buvusioje tuometėje Gamtos tyrimų stotyje būta keliolikos eksponatų, o dabar jų esama salėse daugiau kaip 14000 (o iš viso esama apie 250000 eksponatų). Tad ekspozicija – tik aisbergo viršūnė…
„Pačiame muziejuje ir jo filialuose dirba 82 darbuotojai. Bendras muziejaus patalpų plotas – 6000 kv. m., ekspozicija išdėstyta 2500 kv. m., rinkinių saugyklos – 430 kv. m. Muziejaus ekspozicija išdėstyta per 3 aukštus 6 salėse, 96 stenduose pagal mokslinę sistematiką – nuo primityviausių iki sudėtingiausių organizmų. Įruošta 34 dioramos ir 46 biogrupės.
Įrengta nauja medžioklės trofėjų salė. Osteologinėje salėje yra eksponuojami skeletai ir paleontologinė medžiaga. Turime pirmąją Lietuvoje drugių kolekciją. Turime ir tokių egzotiškų gyvūnų, kaip ančiasnapis, echidna, ir kitų retų iškamšų. Labai buvo vertinga 1931-aisiais Tado Ivanausko į Braziliją organizuota ekspedicija. Praleidus ten apie tris mėnesius iš tikro buvo atvežta itin vertinga kolekcija. Atsivežta į pasaulinį vertingų kolekcijų rinkinių dešimtuką patenkanti ir įspūdingoji anakonda. Žinoma, dabar mūsų tikslas – rinkti faunos eksponatus iš Lietuvos. Kasmet ekspoziciją vidutiniškai papildome iki 5000 eksponatų. Juos kasmet mums dovanoja ir privačių kolekcijų (vabzdžių, kriauklių ir pan.) savininkai. Beje, didžioji dalis iš tų paminėtų 5000 eksponatų yra bestuburiai, tad daug vietos neužima. O stuburinių, esančių Lietuvoje, kolekcija surinkta jau 100 proc.“, – pasakojo Ramūnas Grigonis, pridūręs, jog klasikinė ekspozicija dabar papildyta interaktyviais informaciniais terminalais. Iš jų galima patiems pasižiūrėti filmuotą, animuotą medžiagą apie biogrupių atstovus. Interaktyvūs terminalai skatina virtualiai keliauti, patirti gyvąją gamtą, išgirsti paukščių balsus, susipažinti su gamtosauga Lietuvoje ir pasaulyje.
Salės radiofikuotos, vedamos ekskursijos. Per metus T. Ivanausko zoologijos muziejų aplanko per 40 000 lankytojų.
„Didžioji dalis lankytojų yra moksleiviai, studentai. Pastarieji čia ateina ir mokslo tikslais, tad pabūna ilgėliau. Tampresni ryšiai yra su Vytauto Didžiojo universitetu, su kuriuo atliekame bendrus mokslinius projektus (didžioji miegapelė, jūrinis erelis ir pan.), taipogi ir su Sveikatos mokslų universitetu, A. Stulginskio universitetu… Esama nemažai ir svečių iš užsienio, nes Lietuvos svečiai, kaip įsitikiname, yra ir mūsų muziejaus lankytojai“, – kalbėjo Ramūnas Grigonis, pakviesdamas susidomėti ir viena iš naujovių, esančių Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, – edukacine klase.
Šios klasės tikroji šeimininkė – Lina Marmaitė. Jis sakė, jog yra parengusi tris temines pamokas. Pirmoji – pėdsekys gamtoje.
„Būdami gamtoje ne visada pamatome šaką taškenantį didįjį margąjį genį, uosio kamieno žievę laupantį taurųjį elnią ar olą rausiančią rudąją lapę. Tačiau, kad žvėrys vienoje ar kitoje vietoje gyvena, išduoda palikti įvairūs veiklos pėdsakai. Jei juos išmoksime pažinti, tapsime tikrais pėdsekiais gamtoje. Edukacinis užsiėmimas „Pėdsekys gamtoje“ paruoštas priešmokyklinio amžiaus vaikams, 1-2 ir 3-4 klasių mokiniams“, – kalbėjo Edukacinės klasės vadovė.
Pasaulio gyvūnai – antroji teminė pamoka Edukacinėje klasėje. Šią pamoką Lina Marmaitė nusakė šitaip:
„Žemės planetoje nėra nei vieno žemyno, kuriame nebūtų gyvybės. Nei karštis ar šaltis, drėgmė ar sausra gyvūnams nėra kliūtis įsikurti vienoje ar kitoje teritorijoje. Tik… Kažin, ar yra tokių, kurie visus pasaulio gyvūnus suskaičiuoti, pažinti ar jų pavadinimus pasakyti galėtų? Kartais, pamačius gyvūno paveikslėlį, imame į rankas knygą po knygos, kol sužinome, kuo jis vardu. O gal norėtum nematytų ir nežinomų gyvūnų pavadinimus sužinoti žiūrėdamas į muziejaus eksponatus? Ne tik sužinosi, ne tik pats muziejaus ekspozicijose gyvūnus surasi, bet ir iš arti juos pamatysi. Šis edukacinis užsiėmimas paruoštas 3-4 ir 5-6 klasių mokiniams.“
Aš myliu – trečioji edukacinė pamoka. Ji parengta 1-2 ir 3-4 klasių mokiniams. Šią pamoką glaustai Lina apsakė taip:
„Aš myliu mamą, tėtį, sesę, brolį. Aš myliu ištikimą draugą šuniuką. Mylėčiau ir ežiuką, tik jo negaliu paglostyti. Mylėčiau ir vilkiuką, tik jo miške dar nesu matęs. Mylėčiau ir žvirbliuką, tik jo negaliu pagauti. Tačiau mylint laukinius gyvūnus, ar tikrai juos būtina glostyti, matyti, sugauti? O gal mylime tik tada, kai jiems netrikdome ramybės?“
Pasiteiravome: ar tokios edukacinės pamokėlės – vietoje tikrųjų pamokų tikrosiose mokyklose? Išgirdome, jog ir taip atsitinka. Tiesiog „pabėga“ iš pamokų kartu su pedagoge ir ateina į Zoologijos muziejų. Paskui ir išeiti nenori, net ir į ekspozicijų sales nebenori eiti…
… Lina sakė, jog Zoologijos muziejuje pradėjo dirbti prieš metus. Pirmoji edukacinė pamoka buvo surengta praėjusių metų balandžio 12 dieną. Tačiau kartais tos teminės pamokos ir visai netinka vienai ar kitai lankytojų grupei. Štai atvyko studentai iš Lietuvos edukologijos universiteto, tad su jais reikėjo ir kitoniškai bendrauti. Susikalbėta, net ir susidraugauta…
Šioje klasėje kai kas sukurta vaikų rankelėmis, o eksponatus kūrė pati Lina Marmaitė.
„Bendraudama su vaikais labiau sužinai, susivoki, ko jiems labiausiai reikia, apie ką jie mažiausiai žino. Ten ir krypsta užsiėmimo metu kalba. Mėgstu vaikščioti po girias, susirandu jose ir vertingų eksponatų, tinkančių šioje klasėje pasakojant apie gamtą“, – kalbėjo Lina Marmaitė, pridurdama, jog geriausia, kai vaikai gali patys viską apčiupinėti.
„Vaikų nekviečiu sėsti prie kompiuterio, o kviečiu viską gyvai pamatyti – kad ir įdomesnę šaką, ragą, lizdelį… Kartą parodžiau gyvatės išnarą ir klausiu – kas tai? Apuostė vienas vaikelis ir sako, jog čia medumi kvepia, gal bus kažkoks korio pradmuo. Lyžtelėjo tą „pradmenį“ – nesusiraukė. Galvoju: kaip reikės tam vaikui pasakyti, jog jis turi reikalų su gyvatės išnara. Vaikas susiėmė už galvos: „Ką pasakys mano mama, kai prisipažinsiu, jog gyvatę bučiavau!?.“ Tačiau man yra ne koks netikęs, o didelis tikras džiaugsmas, kai vaikas pojūčiais prisiliečia prie gamtos. Tai tikrai išlieka visam gyvenimui…“ – pasakojo Edukacinės klasės vadovė.
Jos pasiteiravau: kiek čia per vienerius metelius lankėsi vaikų? Išgirdau, jog šioje klasėje pabuvojo daugiau nei vienas tūkstantis moksleivių.
„Tarkime, skambina pedagogė iš Skuodo rajono, iš Ylakių ir sako, jog bus su vaikais Kaune, nori pabuvoti ir edukacinėje pamokoje. Kas turi prisiderinti: ylakiškiai ar?…“ – teiraujuosi.
„Žinoma, jog iš toliau atvykusiuosius visada labiau gerbiame, tad visada bandome pasiūlyti tinkamą svečiams laiką. Dirbame ir savaitgaliais“, – sakė edukacinės klasės šeimininkė, pridurdama, jog pamokos trukmė – 1-1,5 valandos.
Įvairių būna vaikelių, kai kas visai savęs gamtininkais nevadina, tad ir oriai įsitaiso kur į kampą. Edukacinės klasės vadovei kartais pavyksta ir tą „kampą“ sudominti.
Lina Marmaitė mielai kviečia ir vyresniųjų klasių mokinius. Būta svečių ir iš mokyklos, kurioje – socialiai pažeistieji, agresyvesnio būdo vaikai. Pasirodo, jog gebėta ir su jais apie gamtą kalbėtis, nors… Buvo iš to būrelio vienas, kuriam norėta atsiskyrėliu pabūti…
„Po šių moksleivių vizito susivokėme, jog sudaužyta kriauklė tualete…“ – atsiduso Ramūnas Grigonis.
… Jis patikino, jog edukacinėms pamokoms plotas artimoje ateityje didės iki 200 kv. metrų. Bus tiesiog Zoologijos muziejuje atskirta edukacinė zona. Tad po maždaug dviejų metų viskas atrodys kur kas geriau – ir eksponatų, ir temų požiūriu.
Augusto Uktverio nuotraukos
***
Edukacinį užsiėmimą reikia užsisakyti iš anksto tel.: 8*37 20 52 93, mob. tel. 8 680 31551
el. paštas: edukacija@zoomuziejus.lt
Edukaciniame užsiėmime gali dalyvauti ne daugiau kaip 25 mokiniai.
Edukacinio užsiėmimo trukmė 1-1,5 val.
Edukacinio užsiėmimo kaina – 17 Eur.
***
Muziejuje įsikūręs Lietuvos paukščių žiedavimo centras.
Zoologijos muziejuje veikia 7 skyriai: bestuburių (nuo pinčių iki vabzdžių), entomologijos (vabzdžių), ichtiologijos (žuvų), herpetologijos (varliagyvių, roplių), ornitologijos (paukščių), mamaliologijos (žinduolių), ekskursinis. Yra trys mokslinės laboratorijos: bioanalizės, biologinių preparatų dirbtuvės ir eksperimentinės taksidermijos. Biologinių preparatų dirbtuvių darbuotojai gali paruošti medžioklės ir žūklės trofėjus, pagaminti iškamšas, įrengti biologijos kabinetus.
***
Muziejui priklauso ir didžiausi Lietuvoje paukščių žiedavimo stacionarai – Ventės rago ornitologinė stotis ir Juodkrantės aplinkos tyrimo laboratorija. Ventės ragas – vienas iš labiausiai lankomų objektų Nemuno deltos regioniniame parke.
