Šiemet grybų šventė Varėnoje vyko jau 25-ąjį kartą. Ir ne mėnesio pabaigoje, kaip buvo įprasta. Kartu paminėta ir Varėnos 160 metų sukaktis.
Kaip ir ankstesniais metais iš Vilniaus į Varėną važiavo ir vadinamasis grybautojų traukinys. Visi bilietai buvo parduoti iš anksto. O norinčių važiuoti į grybų šventę buvo labai daug. Tad Vilniaus geležinkelio stoties tarnyba, pamačiusi didelį būrį netelpančių, pakeitė traukinį į talpesnį.
Grybų šventės traukinį Varėnoje sutiko iš Senosios Varėnos atvažiavęs gausus motociklininkų (baikerių) triukšmingas būrys.
Šį kartą Varėnos krašto legendų ir padavimų parkas buvo skirtas tik seniūnijų kiemeliams. O prekeiviams, iš visos Lietuvos suvažiavusiems, leista palapines statyti šalia parko esančiose gatvėse. Tad gausus atvykusių pulkas pasklido įvairiomis kryptimis.
Pompastiškų kalbų taip pat daug nebuvo. Varėnos rajono meras Algis Kašėta sakė, jog dėl sausros Varėnos krašto miškuose grybų beveik nėra, tačiau šventėje visko, ko tik širdis geidė, buvo.
Varėnos krašto istoriją turininga. Varėnos krašto miškuose Vytautas Didysis medžiojo. Perloja, prie Merkio, kunigaikščio Perliaus lankymosi vieta, Merkinė – Nemuno ir Merkio santakoje. Ten gyventa dar prieš Kristų. Merkinės pilis buvo svarbi lietuvių kovos su kryžiuočiais vieta. Senoji Varėna tik už 4 km nuo rajono centro. Istoriniuose šaltiniuose minima nuo 1413 metų. Kitais metais švęs 600 metų sukaktį. Senosios Varėnos klestėjimas tęsėsi iki Pirmojo pasaulinio karo. Didžiausias objektas buvo artilerijos šaudykla. Kilus Pirmajam pasauliniam karui Vokiečių kariuomenė miestą sunaikino. Varėna neatsigavo.
Pirmasis dabartinės Varėnos pastatas – geležinkelio stotis. Ji pastatyta nutiesus geležinkelio trasą Vilnius – Gardinas, 1862 m. Tai paskatino kurti gyvenvietę. 1894 m. į Varėną buvo nutiesta geležinkelio atšaka iš Alytaus. Varėna, tapusi geležinkelio mazgu, pradėjo plėstis. Tačiau Pirmojo pasaulinio karo metais Varėnos – Alytaus geležinkelio linija labai nukentėjo ir nebuvo atstatyta, nes Varėnos geležinkelio stotis buvo lenkų okupuota, (demarkacinė linija ėjo Merkio upe). 1939 m. rudenį, dalį Vilniaus krašto gražinus Lietuvai, Varėna tapo Valkininkų apskrities centru. Sovietams užgrobus Lietuvą, Varėna tapo rajono centru. O Senoji Varėna daug metų buvo vadinama pirmąja. Sovietmečiu Varėnoje buvo pastatyta daug įmonių. Sovietmečiu buvo svarstymų, kad vertėtų vėl Alytų su Varėna sujungti geležinkelio trasa, tačiau tai liko tik kalbomis. Dabar Varėna kasmet gražėja. Grybų šventė suburia daug entuziastų.
Tad grįžkime į grybų šventės šurmulį.
Antai Jokėnų seniūnija kiemelį papuošė sodų gėlių dideliu kilimu, privirė didelį puodą gardžios, kaip virėjos sakė, lepeškų sriubos. Kitos vos spėjo kepti bulvinius blynus. Balsingos moterys ir vyrai iš Puodžių ir Žilinų kaimų grojo ir dainavo. Buvo ir drožybos pamoka. Mokė kaip nusipinti gražų kašiką (krepšį). Tikrai smagiai dūzgė. Panašių linksmybių buvo ir kituose kiemeliuose. Tačiau vaišingiausias ir linksmiausias buvo Varėnos seniūnijos kiemelis. Ten vaišino įvairiais skanėstais, kava, o kai kam ir samanės įpildavo.
Nors Varėnos miškai buvo sausi, tačiau tradiciškai vyko ir grybavimo čempionatas. Mero taurė buvo įteikta jungtiniai komandai ,,Grybas grybui – grybas“, suradusiai tik vieną 542 gramų grybą. Tiesa, daugiau grybų surado praėjusių metų čempionato nugalėtojai, tačiau pagal čempionato taisykles, jie taurės gauti negalėjo. Nugalėtojus pasveikino ir dovaną įteikė ir Taivano ambasados atstovas. Jis stebėjosi Varėnos krašto grožiu, sakė, jog ir jis grybavo, tačiau jokių grybų nesurado.
Didžiojoje scenoje visą dieną taip pat vyko įvairių kolektyvų pasirodymai. Gaila, tačiau per garsiakalbius sklindanti labai garsi muzika tiesiog stelbė kiemelių muzikantus.
Seniausias, nuo 1929 m veikęs Margionių klojimo teatras, kuriame šventės dieną turėjo vykti spektaklis, naktį prieš šventės dieną suliepsnojo ir sudegė.
Kęstučio Turonio nuotraukos
