Šiemet sukanka dvidešimt metų, kai 1995 m. birželio 23 d. buvo atkurta Lietuvai pagražinti draugija. Apie tai plačiai kalbėta sausio 7 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje įvykusiame draugijos valdybos ir skyrių, kurių dabar yra apie septyniasdešimt, atstovų išplėstiniame posėdyje.
LPD skyriai veikia ne tik didesniuose mūsų šalies miestuose, bet įsteigti ar šiuo metu steigiami ir kai kuriuose miesteliuose, savivaldybėse, seniūnijose, netgi didelėse mokymo įstaigose.
Susirinko iš arti ir toli…
Iš įvairių miestų bei rajonų suvažiavusius neeilinio renginio dalyvius skambiomis patriotinėmis dainomis sveikino Vilniaus karininkų ramovės vyrų choro „Aidas“ koncertinė grupė. O vienas iš pačių aktyviausių LPD talkininkų, šios organizacijos garbės narys – aktorius, garsus skaitovas Tomas Vaisieta, kreipėsi į susirinkusiuosius įkvepiančiu meniniu žodžiu.
Iš LPD skyrių atstovų išplėstiniame posėdyje dalyvavo: Pakruojo skyriaus pirmininkė Janina Dirbanauskienė; Birštono skyriaus pirmininkas, Prienų miškų urėdijos vyr. miškininkas Tadas Zubavičius; Jonavos skyriaus vadovas Jonas Sirvydis; Mažeikių skyriaus pirmininkė Genovaitė Jokūbauskienė; Palangos skyriaus pirmininkė Nijolė Steponavičiūtė; Panevėžio skyriaus pirmininkas Vidmantas Kartanas bei jo pavaduotojai Rimantas Narkūnas ir Bronė Slapšienė; Panevėžio rajono skyriaus pirmininkas Vidas Visockis; Prienų skyriaus pirmininkas Gintautas Bartulis; Radviliškio skyriaus pirmininkas Kazimieras Augulis, drauge su anksčiau šiam skyriui vadovavusiu Jonu Povilaičiu; Rokiškio skyriaus pirmininkė Laima Keraitienė; Utenos skyriaus valdybos narys Almantas Raščiauskas.
Dalyvavo ir nemaža atstovų iš kitų skyrių.
Atvyko taip pat LPD veiklą remiančių svečių – kitų organizacijų vadovų bei aktyvistų, žinomų mokslininkų, visuomenės veikėjų: Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto Turizmo fakulteto dekanė Teodora Dilkienė; Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) pirmininkė Dalia Poškienė; etnologė Gražina Kadžytė; rašytojas Romas Sadauskas; Lentvario Viešpaties apreiškimo Švč. M. Marijai parapijos klebonas, kunigas Gintaras Petronis; Kultūros kongreso tarybos pirmininkas, filosofas, doc. Krescencijus Stoškus; profesoriai Romualdas Grigas, Alfonsas Vaišvila; buvęs Seimo narys, dabar – labai aktyvus keliautojas, „Klajūnų klubo“ vadovas Gintautas Babravičius; „Gervėčių“ klubo pirmininkas Alfonsas Augulis; tinklalapį lenkų kalba, pavadintą „Pogon“ („Vytis“), tvarkantis Ryšardas Maceikianecas, kuris informuoja Lietuvos tautinių mažumų žmones apie LPD veiklą.
Dalyvavo ir kai kurių kitų organizacijų atstovų, visuomenininkų.
Pasirašyta ir bendradarbiavimo sutartis
„Visi mūsų skyriai pasirengę toliau gražinti Lietuvą. O šiais, jubiliejiniais metais, turėsime pasidarbuoti dar energingiau, dar efektyviau gražinti mūsų Tėvynę“, – kalbėjo LPD valdybos pirmininkas Juozas Dingelis. – Ši data – 1995-ųjų birželio 23-ioji, kai atkūrėme Lietuvai pagražinti draugiją, visiems mums yra labai svarbi, tad jos dvidešimtmetį turime pažymėti prasmingais renginiais, kurių daugiausia numatyta birželio mėnesį. Manau, kiekvienas skyrius ir atskirai suorganizuos šventinį minėjimo renginį“.
Pirmininkui entuziastingai pritarė kiti dalyviai, visi sakėsi šiemet tikrai planuojantys įvairių renginių ir savo skyriuose.
Gintautas Babravičius, kuris daugelį metų ėjo Vilniaus miesto mero pavaduotojo pareigas, ir dabar vadovauja Lietuvą svetur garsinti pasiryžusių keliautojų sambūriui, parengė net europinio lygio projektą. Jį įgyvendinti ketina kartu su Lietuvai pagražinti draugija. Taigi dalyviams karštai plojant ir buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.
„Pati seniausioji mano veikla yra ta, kuri susijusi su kelionėmis, – sakė svečias. – Jau keturiasdešimt dveji metai, kai keliauju ir vienas, ir su bendraminčiais. Vienas iš mūsų „Klajūnų klubo“ sumanymų – 2016 metais išvykti į ilgą kelionę per pasaulį. Planuojame nukeliauti tris šimtus tūkstančių kilometrų, aplankyti apie 80 šalių, visur skleisti informaciją apie mūsų šalį, pabendrauti su užsienyje gyvenančiais lietuviais ir paskatinti po pasaulį pasklidusius tautiečius dažniau prisiminti Lietuvą, prisidėti prie LPD veiklos. Mūsų bendradarbiavimo sutartis, kurią dabar pasirašome, iš tikro yra svarbi. Ir tai nėra atsitiktinis dalykas, nes mūsų veiklos kryptis iš esmės – bendra“.
Pažvelkime į Lietuvą nuo piliakalnių
Kaip sakė prof. Romualdas Grigas, Lietuvai pagražinti draugija – viena iš tų kertinių, pamatinių organizacijų, kurios labai nuosekliai plėtoja mūsų dvasinę kultūrą, palaiko lietuvišką tradiciją.
Prof. R. Grigas priminė, kad LPD, kiek įstengia, prisideda prie mūsų itin senų kultūros paveldo objektų – piliakalnių išsaugojimo. O Lietuva iš tiesų garsi unikaliais piliakalniais. Jų vien dabartinėje, labai sumažėjusioje mūsų valstybės teritorijoje, yra daugiau nei tūkstantis. Dauguma buvo supilti VII-XI amžiuje ir naudoti kaip šventyklos po atviru dangumi, kaip vietos bendruomenių sakralaus susirinkimo vietos. Tai, kad piliakalnių atsirado daug ir visoje Lietuvos teritorijoje, reiškė, jog anais tolimais amžiais mūsų protėvių gyvenimo socialinėje ir dvasinėje plotmėje vyko esminių pokyčių. Susiformavęs piliakalnių tinklas gerokai suaktyvino lietuvių tautos konsolidavimąsi, tad atsirado sąlygos kurtis galingai valstybei. Vadinasi, piliakalnius būtina deramai prižiūrėti, nes jie yra toks Lietuvos kultūros paveldas, apie kurį verta sužinoti ir kitoms pasaulio šalims.
Tad Gintauto Babravičiaus iniciatyva organizuojama nepaprasta kelionė per aštuoniasdešimt valstybių padės plačiau paskleisti pasaulyje ir šią žinią.
Doc. K. Stoškus ir prof. A. Vaišvila kalbėjo apie vieną iš LPD veiklos prioritetų – kaip sumažinti pavojus mūsų tautos išlikimui, kurie kyla dėl neregėto lietuvių emigravimo masto, bei kitomis aktualiomis temomis.
Aptardamas LPD istorijos svarbiausius įvykius, pažvelgdamas į organizacijos ištakas ir jos dabartinę veiklą, rašytojas ir gamtininkas Romas Sadauskas kalbėjo:
„Lietuvai pagražinti draugija telkia šviesiausius žmones, kurių nemažai ateina į šią draugiją. Koks tai fenomenas, kodėl taip yra? Todėl, jog šios draugijos tikslai – patys kilniausi: kad Lietuva būtų graži. Bet man atrodo, Lietuva ir yra graži. Tik tą grožį reikia puoselėti, jo niekada nebus per daug. Manau, kad LPD veiklos sėkmė labai priklauso nuo dabartinio vadovo, kuris organizacija rūpinasi nuo jos atkūrimo prieš dvidešimt metų iki šiol. Dabar Lietuvai pagražinti draugija yra, sakyčiau, pavyzdinė organizacija“.
Vytauto Leščinsko nuotraukos
