Visą vasarą dažnokai važiuodamas iš Vilniaus į savo gimtąjį Varėnos rajoną šalia kelio, dvidešimt šeštame kilometre, gražiai sutvarkytoje aikštėje pamačiau, jog ėmė „dygti“ didelės medinės skulptūros. Tarp jų – gražus atviras namelis. Už naujai suformuotos aikštės – Trakų miškų urėdijos Ropėjų girininkija. Jos girininką Kęstutį Mikulską senokai pažįstu. Tai tikras gamtos sergėtojas ir bičiulis, Lietuvos žaliųjų partijos Trakų skyriaus pirmininkas, apie save buriantis tikriausius žaliųjų idėjų puoselėtojus.
… Žingeidumo vedamas, saulėtą spalio 18-ąją įriedėjau į šalia naujo parko esančią aikštelę. Pataikiau geru momentu. Girininkas Kęstutis Mikulskas su vyrais sodino krūmelius. Tad apie sumanymą girininkas ir papasakojo.
Valstybės įmonė Trakų miškų urėdija aukščiausio rekreacijos intensyvumo lygmens šalies įmonių grupėje yra užėmusi pirmąją vietą. Tačiau Ropėjų girininkijos giriose (apie 7000 hektarų) vyrauja vadinamieji ketvirtos kategorijos, ūkiniai miškai (97,8 proc. teritorijos). Rekreacinės paskirties miškų girininkijos teritorijoje nėra, tačiau vilniečiai (uogautojai ir grybautojai) Ropėjų giriose lankytis labai mėgsta, nes pušynai sudaro beveik 97 proc.
Kęstutis Mikulskas sakė, kad apie miškus, miškininko profesiją, jų darbus, rūpesčius visuomenė žino nedaug (ypač miesto žmonės). Grybaudami, uogaudami, šiaip vaikščiodami dauguma grožisi, tačiau vis atsiranda ir šiukšlintojų.
Prie įvažiavimo į Ropėjų girininkijos teritoriją jau dvidešimt penkerius metus guli ,,briedis“, prie kurio dažnai pravažiuojantys sustoja nusifotografuoti.
Tad ir kilusi idėja sukurti poilsio vietą – parką pravažiuojantiems. Su skulptūromis ir stendais apie miškus, miškininkų darbus ir rūpesčius. Prie įėjimo (Ropėjų girininkijos vizitinės kortelės) atsirado dideli stendai apie VĮ Trakų miškų urėdijos teritoriją, Ropėjų girininkijos plotų schema. Už jų takelis nuvinguriuoja namelio link, tačiau žingeidžius lankytojus pirmiausia pasitiks skulptūros „Miško sodintojas“, toliau – „Ugniagesys“. Namelyje galima pasislėpti nuo lietaus ar saulės. Ten pakabinti penki stendai. Pirmasis – „Girios grybų rinkėjui“. Jame rašoma kada pasirodo pirmieji baravykai, voveraitės, kazlėkai mėlynės, bruknės… Nors renkame tik kelių rūšių grybus, bet tinkamų valgymui priskaičiuojama visas šimtas rūšių. Ir tik keletas – labai nuodingų. Kituose stenduose rašoma apie Trakų krašto girias, miško darbus, miško augaliją, gyvūniją. Prie aprašymų – nuotraukos iš gražiausių vietų, paukščiai (pelėda, vištvanagis, strazdas), žvėrys – lapė, barsukas, šernas, briedis… Visko ir nesuminėsiu…
Stenduose lankytojai perskaitys apie miškininko profesijos subtilybes, apie darbus, kuriuos tenka atlikti bet kokiomis oro sąlygomis, kokie darbai – pavasarį, vasarą, rudenį ar žiemą. Sužinoma, kada reikia mišką ugdyti, saugoti, kada kirsti. Kitoje namelio pusėje – tikroviška grybautoja, už jos – miško kirtėjas. Visų skulptūrų meistras – girininkijos darbuotojas Mindaugas Vyšniauskas.
… Mano apsilankymo dieną buvo pradėtas sodinti dendrologinis parkas. Girininkas Kęstutis sakė, kad krūmeliai parinkti taip, kad atspindėtų metų laikus. Prie miško sodintojos žydėtų pavasarį, toliau – vasarą žydintys, rudenį, ir žiemą žaliuojantys. Apėjęs ratu susipažinsi ir su augalų įvairove.
Šiemet, švenčiant Miškininko dieną, šeštadienį, rugsėjo 16-ąją, buvo paskelbta naujo rekreacinio objekto oficialaus lankymo pradžia. Į šventę atvyko ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas, Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė, Trakų miškų urėdijos urėdas Vygandas Mierkis, daug kitų garbių svečių, miškininkų.
… Atsisveikinant Kęstutis Mikulskas sakė: nors žmonės jau gausiai lankosi, noriai prie skulptūrų fotografuojasi (ypač – prie grybautojos), tačiau čia – sumanymų pradžia. Kiekvienais metais atsiras naujų akcentų, nors…
Bent man suvis neaišku, kaip pakryps miškininkų veikla šalies valstybinėse giriose…
Kęstučio Turonio nuotraukos
