2015-05-14 Panevėžio teatro „Menas“ kavinėje vyko žinomos panevėžietės Onutės Juospaitienės poezijos knygos „O baltas jazminų atodūsi“ pristatymas. Energija ir gera nuotaika trykštanti moteris savo kūrybos pristatymo vakare sulaukė tiek svečių ir gerbėjų, jog sunkiai sutilpo kavinėje. Nuo poetei skirtų gėlių puokščių rankose, atrodo, pražydo didžiulis įvairiaspalvis gėlynas.
Knygos pristatymo vakarą vedė Panevėžio politikių klubo „Veiklios moterys“ klubo viceprezidentė Valė Bilienė. Dalyvavo knygos rėmėjai, klubo „Veiklios moterys“, senjorų bendruomenės atstovai, Aukštaitijos savišvietos akademijos (ASA) studentės, Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos pedagogai, muzikantai ir buvę 1960 m. dainų ir šokių ansambliečiai, kuriame šoko ir knygos autorė. Autorės garbei skambėjo anūkės Ulos Taučikaitės smuiko garsai, kanklių, lūpinių armonikėlių melodijos, skambėjo muzikanto Valdo Šepučio dainos.
Gerbiama Oneta (taip ją vadina draugai) sako: „Per trumpas gyvenimas žmogui duotas, kad suspėtų aprėpti, padaryti, parašyti, suprasti gyvenimo esmę ir prasmę. Mano gyvenimo didelė laiko dalis nutekėjo laiko upėmis. Metai išdalyti, o sielos šulinys – dar nepripildytas. Bandau jį pripildyti rašydama. Eidama gyvenimo keliu, rašau tai, kas įkritę širdin. Ši knyga yra mano minčių laivas, plaukiantis laiko bangomis, nešantis skaitytojui gėrį ir amžinąsias vertybes“.
Išleidusi pirmąją poezijos knygą, ji sakė niekada daugiau nerašysianti. Bet, ne tik parašė ir išleido antrąją knygą, dar liko parašytų eilių ir trečiai.
2004 m. autorė yra išleidusi meninės kūrybos knygą „Šventinės nuotaikos“, o 2009 m. – poezijos knygą „Aš būsiu tau pavasarinis vėjas“.
Nespėjus atslūgti įspūdžiams iš šio pristatymo, jau sulaukė pakvietimo knygą pristatyti Biržuose biržiečiams ir Londone – lietuvių bendruomenei.
Knygos autorė mano, jog gimė ne tam, kad išnyktų kaip dulkė. Gimė tam, kad paliktų pėdsaką po savęs. O pėdsakai gilūs, turintys išliekamąją vertę.
Ne tik ji rašo knygas, bet ir kiti rašo knygose apie ją. Apie O. Juospaitienę rašoma knygose, „Kas yra kas Panevėžio apskrityje“ (2001 m.), „Žydų kalendorius“ (2001 m.), „Lietuvos čigonai“ (2001 m.), „Praeitis ir dabartis“ (2015 m.).
Dirbdama Panevėžio „Žemynos“ vidurinėje mokykloje (dabartinėje progimnazijoje) parašė septyniolika metraščių. Apdovanota trimis medaliais už kultūrinę ir visuomeninę veiklą. Ji yra režisierė, tautodailininkė, pedagogė, auksinių rankų žmogus. Daug laiko skiria savo pomėgiui – floristikai. Jos darbai yra iškeliavę į Kaliforniją, San Diegą, Sakramentą, San Franciską, Prancūziją, Vokietiją, Švediją, Didžiąją Britaniją…
Aktyviai dalyvauja miesto visuomeniniame, kultūriniame, politiniame gyvenime, mėgsta aktyvų gyvenimo būdą. Poetė labai myli savo gimtąjį kraštą. Stiprybės ir minčių semiasi iš Lietuvos gamtos grožio. Yra aplankiusi ir daug užsienio šalių: Kalifornijos, Nevados, Oregono, Vašingtono valstijas JAV, Lenkiją, Vokietiją, Švediją, Didžiąją Britaniją.
Autorė žemai lenkiasi ir iš visos širdies dėkoja knygos rėmėjams.
„Gerumas grįžta gerumu“, – sako knygos autorė Onutė Juospaitienė.
Autorės ir Onutės Juospaitienės asmeninio archyvo nuotraukos
Onutės Juospaitienės floristikos darbai
***
Onutė JUOSPAITIENĖ
Panevėžys
Kai vasara praeis
Ir vėl sugrįš…
Rugiagėlių žiedai
Primins, kas buvo praeity.
Tarytum ievų
Balti žiedai
Ilgai, ilgai švytės
Laike ir erdvėje.
Tik liks pleventi
Gilus prisiminimas,
Kaip šitas saulės spindulys,
Tyla ir mūsų paslaptis…
*
Gyvenimo kelias –
Ilgas, vingiuotas,
Akmenimis nusėtas.
Neatlaikau,
Susižeidžiu, krentu
Ir vėl pakylu,
Kaip feniksas
Iš pelenų.
Pakilus vėl žvelgiu į tolumą,
Į žėrinčias žvaigždes,
Padangėj skraidančias kregždes.
Tiesiu rankas aš
Horizonto link,
Nors iš tiesų žinau –
Jis nepasiekiamas,
Kaip gyvenimo laimė…
*
Aš bėgu
Per žydinčią pievą
Su margaspalviais
Drugeliais kartu,
Ir saulei šviečiant,
Ir siaučiant pūgai.
Kai rudeniniai lietūs lyja,
Kai laukai skendi migloje,
Tada man trūksta to,
Kurio pasiekti negaliu.
Nuo kurio tampa
Širdyje šviesiau.
Kuriam išsakyčiau
Linksmas ir liūdnas mintis.
Kaip svajingam sapne,
Kuriame norėčiau
Nuskęsti gelmėj,
Kaip marių dugne,
Vėl bėgti per žydinčią pievą
Su margaspalviais drugeliais kartu…
