Vilniaus „Lėlės“ teatre Tarptautinėje vaikų knygos dienos šventėje buvo pagerbti iškiliausi 2015 metų vaikų ir jaunimo knygų kūrėjai – rašytojai, dailininkai iliustruotojai, vertėjai. Šio reikšmingo renginio organizatoriai: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius. Renginio rėmėjai ir partneriai: Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus teatras „Lėlė“. Šventei vadovavo IBBY Lietuvos skyriaus valdybos pirmininkas – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas, habil. dr. Kęstutis Urba, susirinkusius sveikino Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos Algirdo Rakausko vadovaujamas išilginių fleitų ansamblis.
Tarptautinė vaikų ir jaunimo knygos taryba (IBBY, International Board on Books for Young People) – tarptautinė nevyriausybinė organizacija, įkurta 1953 m. Šveicarijoje ir turi nacionalinius skyrius daugiau kaip 70 pasaulio šalių. Organizacijos nariai yra atstovai įvairių profesinių grupių, kurių tiesioginis darbas, visuomeninė veikla ar asmeniniai interesai susiję su vaikų knyga. Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyrius įkurtas 1992 metais. Tai savanoriška organizacija, kurios veikla nukreipta į visokeriopą vaikų knygos sklaidos plėtotę.
Tarptautinė vaikų knygos diena pradėta švęsti 1967 metais, jos idėją iškėlė IBBY. Ši diena švenčiama kartu su pasakų kūrėjo Hanso Kristijano Anderseno (1805-1875) gimtadieniu – balandžio 2-ąją. Šią dieną daugybėje šalių rengiamos vaikų ir jaunimo literatūros savaitės. Organizuojami konkursai, parodos, konferencijos, skirtos geriausioms pasaulio vaikiškoms knygoms.
„Lėlės“ teatre surengtoje šventėje pirmiausiai buvo įteiktos IBBY Lietuvos skyriaus premijos. Už geriausią paveikslėlių knygą mažiausiems skaitytojams apdovanota Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė. Už realistinę prozos knygą paaugliams premiją pelnė Akvilina Cicėnaitė. Loreta Jakonytė už reikšmingiausią metų vaikų literatūros tyrinėjimų ir sklaidos knygą pelnė Vinco Aurylos premiją. Už meniškiausiai iliustruotą knygą paaugliams premija skirta dailininkei iliustruotojai Birutei Zokaitytei, komiksų kūrėjui Povilui Jankūnui ir dizainerei Agnei Dautartaitei-Krutulei.
Aldonos Liobytės premiją už reikšmingiausią metų debiutą gavo Aidas Jurašius. Domicelės Tarabildienės premija už gražiausiai iliustruotą knygą apdovanota Skirmanta Jakaitė. Už meniškiausią knygos vertimą vyresniesiems paaugliams premija skirta Teodorui Četrauskui, o premiją už vertimą vaikams pelnė Gabija Kiaušaitė. Geriausia metų vaikų bei paauglių knyga pripažinta Rebekos Unos „Atjunk“. Šios knygos autorė pelnė Prano Mašioto premiją.
Iš IBBY Lietuvos skyriaus pirmininko K. Urbos perėmė premijų teikimo estafetę švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė. Prilygindama knygas geriausiam draugui ji sakė, jog skaityti knygą yra vienas didžiausių malonumų. Nepaisant to, viceministrė pastebėjo, kad tarp kompiuterių, mobiliųjų telefonų ir kitų modernių priemonių vaikui nesunku paklysti.
„Todėl mes, suaugusieji, visų pirma tėvai, mokytojai, turime parodyti vaikui gerą knygą. Sveikinu vaikų rašytojus, vertėjus, iliustruotojus, leidėjus, bibliotekininkus ir visus, kurie skatina vaikus skaityti. Sveikinu mažuosius ir jaunuosius skaitytojus. Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtos Vaikų literatūros premijos tikslas skatinti Lietuvos rašytojus kurti vaikams skirtas aukšto meninio lygio knygas“, – akcentavo viceministrė ir paskelbė, jog LR Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtos Vaikų literatūros premijos laureatais tapo rašytojas, gamtininkas Selemonas Paltanavičius ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro direktorė Aldona Elena Augustaitienė.
Apibūdindama S. Paltanavičiaus kūrybą G. Krasauskienė pasidžiaugė, jog rašytojas kuria įvairių žanrų literatūrą ir visa ji susijusi su gamtos pasauliu. Knygų autorius ugdo vaikų ir jaunimo meilę Lietuvos gamtai, suartina žmogų su ja.
„Rašytojas jautriai mato gamtos pasaulio gyvenimo grožį, jo įvairovę ir yra didis gyvojo pasaulio žinovas. O kartu jis tarsi yra arti vaiko, moka perteikti vaikiško pasaulio pajautą. Jo kūryboje gamtos personažai sužmoginti, turi charakterius, jaučia, mąsto, tikisi tam tikro žmogaus įsipareigojimo, skatina vaiką imtis veiklos“, – kalbėjo viceministrė ir dėkodama džiaugėsi, jog S. Paltanavičius išsiskiria vaikų kalbos jausmu, talentu, gebėjimu kurti įtaigiai, konstruoti paprastus, bet esminius siužetus, intriguoti mažąjį skaitytoją įdomiomis veiksmo situacijomis.
Kalbėdama apie plačiai ir gerai žinomus Lietuvos vaikų literatūros mylėtojams, specialistams A. E. Augustaitienės veiklos nuopelnus, viceministrė džiaugėsi laureatės veikla. G. Krasauskienė akcentavo Vaikų literatūros centro direktorės triūsą populiarinant vaikų literatūrą, gyrė naujas ir originalias skaitymo skatinimo iniciatyvas vaikų bibliotekose, mokyklose, mokymuose ir idėjų bei patirties sklaidą pedagogų, bibliotekininkų seminaruose.
„Aldona Elena Augustaitienė rengia tarptautines konferencijas, organizuoja leidinių apie vaikų literatūrą ir skaitymo problemas leidybą. Ji – viena iš Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyriaus įkūrimo ir „Rubinaičio“ žurnalo leidybos iniciatorių. Ačiū Jums“, – dėkojo viceministrė, sveikino visus laureatus ir linkėjo, kad jų kūryba visada būtų tokia plati ir taikli, kad pataikytų į kiekvieno mažąją širdį.
Dėkodamas už kūrybos įvertinimą S. Paltanavičius klausė: kodėl knygos reikalingos vaikams?
„Man atrodo, kad pasauly yra tikri tik du dalykai – vaikai ir gamta. Iš gerų vaikų išauga geri žmonės. O gamta yra amžina. Manau, kad daugiau nieko pasaulyje ir nereikia, – mintimis dalijosi vienas žinomiausių Lietuvoje gamtininkų. – Taip jau išėjo, kad save visada įsivaizdavau tik su gamta ir knyga, o pradėjęs rašyti, nežinau kodėl pradėjau pasakoti vaikams apie gamtą ir juos pačius. Beje, daugelis tų knygų nėra tik knygos apie gamtą. Kai 2005 m. išėjo mano pasaka „Velniukas ir vieversiukas“, vienoje mokykloje vaikų paklausiau, gal gali pasakyti, apie ką ta mano knygelė. Galvojau išgirsiąs, kad tai apie mažąjį padaužą velniuką ir vieversiuką, tačiau vienas rašaluotais pirštais vaikinukas pasakė, kad jam atrodo, jog ši knyga apie gerumą. Tada man taip pasidarė pačiam gera, – atviravo rašytojas. – Gamta man yra šventas dalykas, aš apie ją iš visų dalykų žinau daugiausia ir labai noriu, kad visi apie ją žinotų.“
Dažnai bendraudamas su vaikais Selemonas Paltanavičius nuogąstauja, jog kartais vaikai eglutės nuo pušies neskiria, o sniego besmegenį piešia žydinčioj pievoj ir neįsivaizduoja, kad šis turi kažkokių reikalų su žiema. Todėl, pasak jo, vaikams reikia apie gamtą rašyti ir, jeigu jis to nedarytų, sau turėtų labai didelių priekaištų.
„Štai kodėl mes, rašytojai, rašom, dirbam tuos darbus, kuriuos mokam. Jeigu nuo tų mūsų darbų bent keliais gerais žmonėmis taps daugiau – didelė laimė. Ačiū, labai viliuosi, kad kitąmet bus išrinktas autorius daug geresnis, matomesnis, ir aš ateisiu būtinai jam paspausti rankos“, – pažadėjo Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtos premijos laureatas.
Savo kalboje A. E. Augustaitienė prisiminė 2003-2004 metus, kai buvo svarstomas Švietimo ir mokslo ministerijos premijos būtinumas, ir džiaugėsi, kad to meto ministrui Algirdui Monkevičiui rimtų argumentų nereikėjo. Ministras suprato literatūros svarbą vaikų ir jaunimo gyvenime.
Dėkodama visiems už savo triūso įvertinimą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro direktorė džiaugėsi, jog ši premija gyvuoja, ir linkėjo, kad tiek šeimoje, tiek darželyje ar mokykloje gera knyga visada būtų vaiko lūpose.
Vėliau Tarptautinėje vaikų knygos dienos šventės dalyviai pamatė teatro „Lėlė“ spektaklį – Hanso Christiano Anderseno pasaką „Sniego karalienė“.
Vacio Paulausko nuotraukos
Vytauto Kandroto nuotraukos
