Gal prieš dešimtmetį atsitiktinai užsukęs į Vilniaus rajone esantį Karvio kaimą net nemaniau, jog jame yra dvaras. Nepamaniau, jog šis kaimas turi tiesiog legenda tapusį Antaną Karolį Giedraitį (1848-1909), iškilų geologijos mokslo bei praktikos atstovą, garsėjusį ne vien Lietuvoje, Lenkijoje, o ir Rusijoje. Kitaip ir negalėjo būti, juk tuomet būta carinės Rusijos imperijos, kuriai savo žiniomis ir pasitarnavo (kaip ir Lietuvai) garsusis geologas Antanas Giedraitis.
Konferencijoje, o ir šiemet išleistoje per 200 puslapių solidžioje knygoje „Kunigaikštis geologas Antanas Karolis Giedraitis“ (Lietuvos geologų sąjungos parengtą knygą išleido Utenos leidykla bei spaustuvė „Indra“; leidinio sudarytojas ir atsakingasis redaktorius habil. dr. Valentinas Baltrūnas; redakcinės komisijos pirmininkas dr. Jonas Satkūnas; mokslinis konsultantas akademikas, profesorius, habil. dr. Algimantas Grigelis). Dėmesį atkreipia ir viršelio dailininko Rimanto Dichavičiaus kūrinys, kurį fenomenaliu konferencijoje vadino ir garbusis Algimantas Grigelis.
Konferencija vyko dvi dienas, kartu aplankant ir Karvio kaimo kapinaites, kuriose ilsisi Antanas Giedraitis, kurio kapavietę gražiai sutvarkė geologai. Garbė jiems.
Visa tai, kas knygoje sudėta, apie ką konferencijoje kalbėta (būta arti dvidešimties garbių pranešėjų; o kur dar penki garbūs sveikintojai: VU Geomokslų instituto direktorius Petras Šinkūnas, Lietuvos geologijos instituto direktorius Giedrius Giparas, Gamtos tyrimų centro direktoriaus pavaduotoja Miglė Stančikaitė, Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos pirmininko pavaduotojas Libertas Klimka, Karvio bendruomenės pirmininkė Božena Stankievič), be abejo, straipsnyje suguldyti neįmanoma, tad pridursime, jog kitą konferencijos dieną dalyviams dar buvo surengta išvyka aplankant Antano Giedraičio tyrinėtus objektus Vilniuje, kartu aplankant tėviškę Karvio apylinkėse (Maišiagalos seniūnija).
Iš minėtos seniūnijos į konferenciją atvykusi Karvio bendruomenės pirmininkė Božena Stankevič visus pamalonino puikaus skonio vietos gaminiu – sūriu, jį įteikusi profesoriui bei konferencijos vedliui Valentinui Baltrūnui.
Susidarė įspūdis, jog puikią knygą išleidus konferencijoje lyg ir nebeliko apie ką kalbėti, tik vartyk puslapius, o juose – kone visi pranešėjai ir temos. Ir apie istorinius Lietuvos geologijos pažinimo pradmenis (Algimantas Grigelis), ir apie kunigaikščio geologo 1895-ais sudarytą Lietuvos geologijos žemėlapį (Gailė Žalūdienė), ir mokslininkų žygdarbį išleidžiant knygą apie geologą kunigaikštį, labai svarbų ir lietuvio tapatybei susiburiant (Libertas Klimka), ir apie Antano Giedraičio geologijos fondą bei jo veiklą (Saulius Gegieckas), ir apie „Poguliankos“ gręžinį bei Vilniaus vandentiekio ištakas (Antanas Marcinonis), ir… Galop kaip ir enciklopedines žinias apie kunigaikštį geologą pateikė Valentinas Baltrūnas, Violeta Pukelytė („Kunigaikštis geologas iš Vilniaus krašto“) bei Jūratė Mičiulienė („Dvaras, menantis kunigaikščio geologo vaikystę“) ir Zina Gineitienė („Kur Giedraičių vaikščiota“). Pastaroji pranešėja visus lyg ir papirko, sakydama, jog gyvena visai greta kunigaikščio geologo gimtinės, visada rūpinosi jo kapaviete ir tada, kai dar apie Giedraitį niekas taip iškiliai nekalbėjo, kai ant jo kapo labai retai gėlių būdavę padėta… Zina Gineitienė ilgai rūpinosi, kad Giedraičių šeimą liudytų Karvio krašte įprasminantis akmuo, su atitinkamu įrašu.
Gaila, jog į puikiai organizuotus renginius negalėjo atvykti tolimesnė kunigaikščio geologo atžala Karolis Marija Giedraitis, tačiau iš Kanados atskriejo nuoširdžiausi jo žodžiai: Giedraičių šeimai visada buvo brangios lietuviškos šaknys…
Augusto Uktverio nuotraukos
