Geologai – tikriausi žmonės
Geologo dienos paminėjimas Vilniuje
Vitalijus Auglys ir Antanas Marcinonis (dešinėje) – nuotaika gera
Mūsų šalyje nūnai esama įvairiausių bendruomenių. Jei tai sietume su gamta ir jos ištekliais, galėtume minėti ir atskirų kaimų, ir ekologinės produkcijos gamintojų bei perdirbėjų, gal net ir sliekų augintojų bendruomenes… Visų nė nesuskaičiuotume. Tačiau ne skaičiuose esmė, o, sakyčiau, dvasioje. Tarkime, malonu žinoti, kai vaistažoles siūlantis žmogus prisistato atstovaująs vaistažolininkų kokiai gildijai ar bendruomenei. Tada žinai, jog dirbama atsakingiau, labiau sutelkus pajėgas.
Apie bendruomenę ne vieną kartą girdėjau ir balandžiui baigiantis užsukęs į sostinės viešbutį „Crowna Plaza“, kur Lietuvos geologai bei jiems prijaučiantys, pakviesti UAB „Grota“ direktoriaus Antano Marcinonio bei Geologijos įmonių asociacijos vadovo Ginučio Juozapavičiaus, susibūrė paminėti Geologo dieną. (Ši diena minima balandžio 26-ąją, taipogi, kaip ir daugelyje šalių, ir gruodyje, minint Šv. Barboros dieną. Pavasarį buvo pradėta minėti, regis, apie Šv. Barborą, kaipo kalnakasių globėją, dar neitin žinant… Na, jei jau pradėjo minėti pavasarį, kaip dabar geologams nesusibūrus bent dukart per metus!)
… Susirinkta į viešbučio konferencijų salę, sugiedant ir Lietuvos himną, ne vien kaipo bendruomenei, o ir į seminarą („Lietuvos geologija valstybės valdymo reformų sūkuriuose. Ką reikia žinoti ir nepamiršti keičiant seną į naują“), kuriame aptarti visai geologų bendruomenei aktualios problemos, siekiai, jų realizavimo perspektyvos, pasidžiaugiant ir kai kuriais pasiekimais.
Po himno sugiedojimo būsimieji geologai, studentai Elvinas ir Kristina visus pakvietė prie Merkio, kur balandžio 28-ąją Geologo diena buvo paminėta ir gamtinėje aplinkoje surengtoje stovykloje.
Jolanta Čyžienė, Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja, priminusi, jog Geologo diena minima (kaip įteisinta atmintinų dienų sąraše) paskutinį balandžio sekmadienį, sakė: „Geologija yra toks mokslas, kuris neturi jokių ribų – nei administracinių, nei politinių, nei kokių kitokių… Tad geologo profesija yra svarbi ir atsakinga“.
Vaidotas Ramonas, Vandens tiekėjų asociacijos vadovas, tarsi metaforiškai teiravosi: „Kas būtų, jei Karlsonas nukristų nuo stogo? Nieko, nes tai išgalvotas personalas. O geologai – pats tikriausi žmonės. Tokiems ir norisi linkėti sėkmės…“
Akademikas Algimantas Grigelis, kiek aptaręs geologų veiklą Lietuvos mokslų akademijoje, sakė: „Geologo dieną švenčiu daugel metų… Šiandien čia susirinkome, manau, su rūpesčiais veiduose“.
Garbaus amžiaus Algimantas Grigelis – ne vienas, dalyvaujantis tokiame geologų bendruomenės sambūryje. Štai prof. Juozas Paškevičius (tiksliomis frazėmis papildęs ir seminare priimtą rezoliuciją) buvo pasveikintas su 94 metų (g. 1924 m. kovo 19 d.) jubiliejumi, kaipo vyriausiasis Lietuvos geologas.
… Seminare išsakytos nuomonės, kuriomis siekiama skleisti Lietuvos visuomenei ir valdžios institucijoms geologų profesinės bendruomenės požiūrį aktualiais žemės gelmių tvaraus naudojimo ir valdymo klausimais.
Geologų bendruomenės sambūryje dalyvavęs Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys aptarė žemės gelmių naudojimo valdymui keliamus iššūkius ir planuojamus pokyčius. Tie pokyčiai, be abejo, sietini ir su valdymo reformomis (nuo liepos imsis rimtos veiklos naujasis Aplinkos apsaugos departamentas; keičiasi regioninių aplinkos apsaugos departamentų veiklos pobūdis, statusas ir t.t.), ir su galimais pokyčiais Lietuvos geologijos tarnyboje.
„Manau, jog geologija – itin rimta sfera, kurioje jokių revoliucijų tikrai nereikia. Geriau jau evoliucija, kurią geologai suvokia…“ – kalbėjo Vitalijus Auglys, primindamas, jog Seimui teikiamas Žemės gelmių įstatymas, jog miškai ir žemės gelmės nuo 2019-ųjų jau rūpės Aplinkos apsaugos departamentui.
Ar tie pokyčiai teiks pavasarinės gaivos geologų bendruomenei? Į tai tarsi pabandė savo pranešimu („Pagrindiniai geologinių paslaugų kliuviniai ir galimos jų pasekmės“) atsakyti dr. Ginutis Juozapavičius, Geologijos įmonių asociacijos prezidentas, UAB „GJ Magma“ vadovas. Jis buvo kritiškas, to paties prašė ir kitų. Kalbėdamas apie geologinių paslaugų įvairovę Ginutis Juozapavičius atsigręžė ir prieš geologus, suabejodamas: ar teisingai ir tikslingai yra išduodamos licencijos? Buvo pasipiktinta, jo Aplinkos apsaugos agentūrai tų licencijų neretai ir suvis nereikią, svarbu, kad tik veidas būtų geras…
„Tarp licencijas turinčių įmonių matau jau likviduotas, tačiau leidimus vis dar turinčias įmones; įmones, kuriose dirba tiktai vienas asmuo, kuris neturi geologinio išsilavinimo… Tiktai kelios gyvuoja vien tiktai iš geologinių paslaugų“, – kalbėjo Ginutis Juozapavičius, užsimindamas apie įvairias kitas bėdas, kurių viena – tai, jog rinkoje laimi tos įmonės, kurios tyrimus atlieka pigiau, o tai reiškia, jog jose dirbančių specialistų uždarbiai vargu, bau, ar gali būti ženklesni. O tada…
Išsamiau pranešėjas kalbėjo apie įvairias (ir absurdą pasiekiančias) projektų derinimo procedūras, draudimus vykdyti vienokią ar kitokią veiklą. Štai, tarkime, projektą reikia derinti su žvejybos išteklių naudotoju, tačiau kontaktinių duomenų niekas nenurodo – tai draudžiąs Asmens duomenų apsaugos įstatymas.
Geologų praktinė veikla tiesiog neatsiejama nuo mokslininkų veiklos. Pasak seminaro organizatoriaus, UAB „Grota“ direktoriaus Antano Marcinonio, ir praktinėje veikloje „nuskendę“ geologai mokslininkams taipogi yra reikalingi, nes kas kitas gali įgyvendinti mokslininkų idėjas, siūlymus. Tad dr. Miglė Stančikaitė, Gamtos tyrimų centro direktoriaus pavaduotoja mokslui, geologams daug ką siūlė, kartu ir ragino. Primindama, jog mokslininkų ir geologijos praktikų bendradarbiavimas yra tiesiog būtinybė.
Pranešėja sakė, jog Gamtos tyrimų centrui svarbu – ilgalaikės institucinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programos. Buvo atkreiptas dėmesys į Klaipėdos uosto pusiau uždarų įlankų užterštumo sunkiaisiais metalais vertinimą bei uraganinių audrų poveikį Baltijos jūros krantui. Paminėti 2010-2018 metais vykdyti dešimt reikšmingų tarptautinių bei Lietuvos Mokslo tarybos finansuotų projektų. Aptarti prioritetai, strateginės gairės.
Greta to, Miglė Stančikaitė savo išsamiame pranešime aptarė Lietuvos geologijos mokslo būklę ir perspektyvas, primindama, jog, regis, ir atlyginimai mokslinės sferos darbuotojams jau nebebūsią begėdiški. Tai gal reikštų, jog mūsų šalies geologijos mokslo atstovai bus vis labiau pastebimi ir senajame žemyne, ir visame pasaulyje.
Gal neatsitiktinai po Miglės Stančikaitės kalbėję Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto atstovai dr. Donatas Kaminskas ir dr. Gintaras Žaržojus aptarė geologijos specialistų realijas ir vizijas.
Apie vizijas kiek pasisvečiavus geologų bendruomenėje lyg ir nenorėčiau daugiažodžiauti, tačiau dar mažiau – apie realijas. Susidaro įspūdis, jog Lietuvai nesvarbios jos žemės gelmės, apie kurias ir rūpinasi profesionalūs specialistai, geologai.
„Darėme apklausą. Į pasiteiravimą, ar žinote, kad Vilniaus universitete yra geologijos studijų programa, neigiamai atsakė per 60 proc. respondentų“, – sakė pranešėjai, nuogąstaudami, jog gali nutikti ir taip, jog nebeliks tų, kurie vadinsis baigę geologijos bakalauro studijas…
Tad ką daryti, kad geologija taptų svarbesnė ir reikalingesnė?..
Apie tai kalbėjo buvę Lietuvos geologijos tarnybos (šiuo metu ši tarnyba – be tikrojo vadovo) vadovai: akademikas prof. Gediminas Motuza, Juozas Mockevičius, dr. Jonas Satkūnas.
„Dabartinė Lietuvos geologijos tarnyba, sakyčiau, atsirado Sąjūdžio verpetuose. Atsirado ne tuščioje vietoje, būta Geologijos valdybos bei penkių geologinės pakraipos ekspedicijų. Žinoma, funkcijos, struktūra buvo keičiamos“, – apie veiklos pradžią kalbėjo Gediminas Motuza, užsimindamas, jog tai buvo ir įvairių grasinimų (reikėjo ir ginklą turėti – romantika!) iš korumpuotųjų ar „šešėlinių“ struktūrų metas, nes buvo gręžiamasi teisinės bei informacinės sistemos bei geologijos, skirtos visuomenei, link. Nepamirštant ir monitoringo (stebėsenos), t.y. mokslinių pagrindų, kartu gręžiant ir ieškant požemio naudingųjų išteklių klodų.
„Kartu buvo rengiami ir Seimui teikiami su gamtos ištekliais susietieji įstatymai, nepamirštant ir ryšių su pasaulinėmis, europinėmis geologinėmis ar gamtosauginėmis organizacijomis. Rūpėjo ir itin aktualus dalykas – sienos su kaimyninėmis šalimis nustatymas. Pavyko patikslinti Lietuvos ekonominę zoną Baltijos jūroje, kad mūsų ekonominė zona sietųsi su Švedijos ekonomine zona“, – kalbėjo Gediminas Motuza, priminęs, jog pradžioje tarnyboje būta tik apie 15 darbuotojų, o po kelių metų specialistų jau buvo apie 120.
Juozas Mockevičius atsiduso, jog dirbo ilgiausiai, tačiau itin pedantiškai pranešimo nerengė.
„Tiesiog dėkoju, jog likimas leido ilgai ir atsakingai dirbti, jog nebereikėjo jau ginklo nešiotis, nors ir atsirado kontroliuojančių organizacijų. Kartu džiaugiuosi, jog, man vadovaujant, būta tiesiog šaunaus kolektyvo – patirties ir jaunystės“, – kalbėjo Juozas Mockevičius, priminęs, jog ne dabar, o kur kas anksčiau buvo profesionalų vyriausybės, ministerijos. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl ko būta sėkmingo darbo. Pasak pranešėjo, svarbu buvo ir nuostata, kai klausiama ir įsiklausoma, o nūnai…
„Kai įsiklausoma, atsiranda šeimininkiškumas, atsakomybė“, – kalbėjo Juozas Mockevičius, nuogąstaudamas, jog esama kėslų Lietuvos geologijos tarnybą ir „paleisti pavėjui“…
Panašu, jog prieš „vėjus“ kiek pasisakantis dr. Jonas Satkūnas ir buvo išvytas iš posto. Nežinia, tačiau prieš vėją pučiantys juk ir neatsilaiko, arba būna tik vieną kadenciją. Neklausiau Jono Satkūno ar tarp vadinamųjų profesionalų reikia turėti savo stuburą, tatai bandžiau gal tik nugirsti iš pranešimo.
„Nūnai Lietuvos geologijos tarnyba yra tarsi ant trijų banginių: geologijos informacinė sistema, valstybiniai tyrimai, žemės gelmių naudojimo reguliavimas. Tie banginiai yra glaudžiai susieti ir neatskiriami. Tiesa, žemės gelmių naudojimo reguliavimas tampa vis sudėtingesniu – esama daug teisių aktų (apie 70), teisininkų esama tobulų, tad…“ – kalbėjo Jonas Satkūnas, primindamas, jog dabar esama sunkumų ir dėl leidimo išdavimo požemio vandeniui, reikia registruoti ir geotermines sistemas, derinti gręžinių projektus…
Žodžiu, funkcijų esama vis daugiau, o žmonių daugiau nėra. O kur dar geologinis kartografavimas (tik 58 proc. šalies kartografuota), be kurio Lietuvos geologijos tarnyba, pasak pranešėjo, neįsivaizduojama.
„Noriu atkreipti dėmesį į pesticidų likučius požemio vandenyje. Rezultatai?.. Reikia tyrimus tęsti toliau, jie brangūs, sudėtingi, tačiau aišku, jog problema kebli – požemio vandenyse naujos kartos pesticidai (augalų apsaugos priemonės) kaupiasi, tad ateityje galime turėti itin skaudžių pasekmių“, – sakė Jonas Satkūnas, primindamas, jog švarus Lietuvos požemio vanduo aksioma gali ir netapti…
Tiriant požemio vandenis geologams pasitarnauja šalies karstinis regionas, kuriame galima tyrinėti požemio vandenų būklę.
Jonas Satkūnas paminėjo ir kur kas daugiau veiklos sferų, tarp jų – ir Gedimino kalno problema, kur apie geologus kalbama ir ant kalno, ir jo papėdėje, ir tolėliau…
„2015-ais Lietuvos Respublikos Vyriausybėje buvo pritarta Aplinkos ministerijos nuostatai dėl Lietuvos geologijos tarnybos reorganizavimo netikslingumo. Tikėkimės, jog ta nuostata liks, ardomosios veiklos nebus“, – kalbėjo Jonas Satkūnas (Europos geologinių tarnybų asociacijos Vykdomojo komiteto narys), neitin seniai išvytas iš posto. Motyvas: pasibaigė kadencija?..
Kam dar kadencija yra ribota, ponai „profesionalai“?
… Baigiantis seminarui geologas ir visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Jonas Šimėnas ragino visus būti aktyvia bendruomene. Tik jos nariai yra tvirti ir tvarūs, daug siekiantys, daug padarantys Lietuvos labui.
Augusto Uktverio nuotraukos