Šių metų pavasariui riedant baigmės link, UAB „Grota“ (direktorius Antanas Marcinonis) su kolegomis geologais iš kitų organizacijų, minint Geologo dieną, surengė įdomią diskusiją dėl galimo Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus posto. Ši diskusija, surengta tarp geologų Jono Šečkaus (Lietuvos geologų sąjungos vadovas) ir Giedriaus Giparo (UAB „Consilior“ vadovas), regis, be jokių išankstinių tikslų. Tačiau manome, jog akademinės valandos diskusija, kurios vedlys buvo prof. Valentinas Baltrūnas, galėtų būti įdomi ne vien geologų bendruomenei, o ir „Žaliojo pasaulio“ skaitytojui. Juoba, jog diskusijos moto buvo aiškus visiems: Lietuvos geologijos tarnybos vaidmuo geologo, kaipo profesijos, darbų svarbai.
„Mes į šią diskusiją kvietėme kur kas daugiau dalyvių, tačiau gaila, jog sutiko tokiuose „manevruose“ dalyvauti tik Jonas ir Giedrius, – sakė kviesdamas kalboms Valentinas Baltrūnas, turėdamas rašte suguldytus bent 12 klausimų-temų. – Ne visi klausimai gal yra vienodai reikšmingi, tačiau tegu viską atsirenka tie, kas galės vertinti tokią diskusiją apie geologijos vietą šiuolaikiniame Lietuvos gyvenime. Vertinant čia balų nerašysime, pralaimėjusio irgi nebus, nebent nuliūdintų tai, jog atsakymui skiriame tik porą minučių, o kolegos pastabų pratęsimui – dar vieną minutę.“
Viskas vyko tarsi Pasaulio futbolo čempionate, turiu omenyje, jog būta monetos metimo, siekiant pasirinkti tą, kuris atsakinės pirmas, o žiūrovams nesuteikiama jokia teisė į puolimą ar gynybą, t.t. replikas, išminties demonstravimą.
***
Valentinas Baltrūnas netrunka pateikti pirmąją temą-pasiteiravimą:
„Iš vaikystės visi prisimename visokius pasakojimus apie prasmegusius ežerus, dvarus ar pilis… Ar čia geologai įžvelgtų kiek tiesos?“
GIEDRIUS: „Be abejo, tiesos yra. Juk turime visą karstinį šiaurinės Lietuvos regioną, kuriame vyksta geologams tikrai saviti procesai. Tai juk atsispindi ir socialiniame gyvenime, kai dėl trobesius „prarijusių“ smegduobių gyventojai prašo valstybės kompensuoti nuostolius. Tad nuo smegduobių tikrai negalėtume nusigręžti…“
JONAS: „Tas prasmegimas… Nemanykime, jog ateityje viskas bus gerai. Reikia ir geologų bendruomenei susirūpinti, kad neprasmegtume. Čia sakau labiau jaunimui, nes senoji karta juk po truputį traukiasi… Turime būti vieningi ir mes, vadinamoji vidurinioji karta. Kita vertus, kaimyninėje Latvijoje yra dar keblesnė situacija.
Na, atsakant į pasiteiravimą, noriu padėkoti Valentinui Baltrūnui, kuris atsigręžė į sakmių bei geologinių procesų, regis, skirtingus pasaulius, įžvelgdamas čia mokslinių tiesų atspindžio. Juk sakmės iš niekur nieko tikrai neatsiranda. Tik mes, geologai, Lietuvos geologijos tarnyba, netapkime nelinksmosios sakmės apie prasmegimus dalimi.“
„Kaip vertinate tai, jog Lietuvos žemės gelmės yra išimtinė valstybės nuosavybė, kokia čia nauda yra valstybei? – teiraujasi Valentinas Baltrūnas.
JONAS: „Valstybė yra, sakyčiau, tam tikras junginys, savotiška bendruomenių bendruomenė, turinti ir savo teritoriją. O žemės gelmės atlieka keletą funkcijų… Iš jų – ir visų mūsų gerovės. Tačiau nepamirškime, jog žemės gelmės labai tampriai susietos ir su mūsų valstybės saugumu. Juk esame išskirtinė valstybė pasaulyje, nes naudojame savo reikmėms apie 99 proc. požeminio vandens. Tačiau šis turtas yra pažeidžiamas – per žemės gelmes. Vien dėl to jos turi būti prižiūrimos valstybės.“
GIEDRIUS: „Ne visi gamtos ištekliai pripažinti strateginiais, tačiau vanduo – strateginis turtas. Tai žinodami, turime saugotis ir galimų grėsmių iš Baltarusijos (Astravo AE).“
„Geologinis erdvinis kartografavimas… Lietuvoje šiuo požiūriu gilesni sluoksniai neitin tiriami, t.y. gręžinių sistema neplėtojama. Gal jau pakankamai turime duomenų apie gelmes, ar čia – kita priežastis?“ – teiraujasi Valentinas Baltrūnas.
GIEDRIUS: „Jei sakome, jog žmogus tobulėja visą gyvenimą, geologams bus aiškiau, jog turimų duomenų niekada nepakanka. Gręžinių, tyrimų reikia kiek įmanoma daugiau, tada ir padėtis bus aiškesnė. Tiesa, kai kurios geologinės įmonės ir nūnai vykdo žvalgybą, tačiau poreikis yra kur kas didesnis (omenyje turiu naudingąsias iškasenas). Kita vertus, tiriant žemės gelmes reikia ir sutarimo.“
JONAS: „Vargu, ar valdžios institucijoms kada pajėgsime įrodyti, jog reikia atlikti gręžimus, jog to geologams reikia. Liūdniau yra, kai viskas daroma tik pagal šiandienos poreikius. Gilieji gręžiniai turi pasitarnauti vykdant vieną ar kitą užduotį. Kita vertus, anksčiau ar vėliau vadinamieji gilieji gręžiniai tikrai bus reikalingi. Kai visuomenė susivoks (dėl atsirandančių naujų technologijų, naujų medžiagų, naujų idėjų ir pan.), jog to reikia ne vien geologams.“
„Kokias naudingas iškasenas, išteklius sietumėte su Lietuvos plėtros perspektyva?“ – teiraujasi Valentinas Baltrūnas.
JONAS: „Manau, jog visada perspektyviausia tai, ką jau turime. Kad ir požeminis vanduo. Viskas, kas yra žemės gelmėse, yra perspektyvu, ypač, kai tai siejama su ekonominiu pagrįstumu (turiu omenyje ir šachtą anchidritui išgauti, o gal net ir geležies išgavimui).
Kita vertus, vėl reikia kalbėti apie gręžinius dėl naftos paieškų Baltijoje ir kitose vietose. Juk mūsų valstybėje esama daug galimybių, kai kaimynai tą pačią naftą išgauna. Geologai turi įrodyti, jog turime daryti tai, ko reikia ir valstybei, jos žmonėms.“
GIEDRIUS: „Naudingiausia iškasena Lietuvoje turėtų būti patys… geologai. Mums reikia gebėti įtikinti.“
„Lietuvoje vartojame puikų požemių vandenį. Tačiau ir jam taršos pavojus yra didelis. Tad aktualu būtų teirautis: kada šis turtas ir preke taps?“ – teiraujasi Valentinas Baltrūnas.
GIEDRIUS: „Taršos grėsmių esama. Ir žemės ūkyje kiek esama gręžinių, kuriuos vadintume nesaugiais. Čia ne paskutinėje vietoje – ir geologinių įmonių (jose turi dirbti geologai, o ne kokie nors statybininkai), įrenginėjančių artezinius gręžinius atskiroms sodyboms, atsakomybės problema.“
JONAS: „Man tikrai yra keista: kodėl niekas dar neeksportuoja iš Lietuvos puikų vandenį?.. Juk jo pasaulyje itin stokojama. Kita vertus, Lietuva gali pasigirti ne vien geru požemio vandeniu. Esama ir kitokių išteklių. Štai Australija arabams (arabų dykumų smėlis statyboms netinkamas) parduoda… smėlį, o mes… Tad rinkų ieškojimas yra savotiškas iššūkis verslui.“
„Teko girdėti, jog Kaune esanti „Žalgirio“ arena pastatyta be esminių geologinių-inžinierinių tyrimų. Kai į geologus anksčiau nesikreipia, esama bėdų ir kitur (kad ir Gedimino kalnas). Kas kaltas, jog geologų kontrolės prie statinių, objektų stokojama, o po to geologai prisimenami – po laiko?“ – teiraujasi Valentinas Baltrūnas.
JONAS: „Daug šia tema kalbama… Nesu inžinierinių-geologinių tyrimų atstovas, kai kas iš kolegų tai išmano tikrai geriau. Tačiau galiu pasakyti, jog inžinieriniai-geologiniai tyrimai nėra pakankamoje tikrų specialistų priežiūroje. Čia esama savotiško chaoso. Įdomiausia, jog tos įmonės, kurios užsako panašius tyrimus, dar ir nukentėti gali. Neužsakei – lieki savotiškoje nuošalėje… Jei taip yra su „Žalgirio“ arena?.. Ydinga! To būti negali… Juk inžinieriniai-geologiniai tyrimai statybos kaštus ir atpiginti gali.“
GIEDRIUS: „Tokie tyrimai turėtų būti privalomi. Kita vertus, brangaus objekto statytojai juk nenori rizikos, tad inžinieriniai-geologiniai tyrimai užsakomi… Tam išlaidos, gretinant su viso objekto verte, yra tiesiog juokingos…“
„Sostinėje ir kituose didesniuose miestuose nemaloniai nuteikia vadinamieji transporto kamščiai. Tad kokia būtų nuomonė dėl galimo požeminio metro Vilniuje?“ – teiraujasi Valentinas Baltrūnas.
GIEDRIUS: „Galėčiau tik pasidžiaugti, jog statant metro linijas geologai darbo tikrai turėtų. Žinoma, kažkam reikia skaičiuoti, ar Vilniui metro reikalingas…“
JONAS: „Esama skepticizmo dėl to, jog Vilnius gyventojų skaičiumi lyg dar požeminiam metro „nesubrendęs“… Tačiau tiems, kurie turi privačias lėšas, kurie rodo iniciatyvą tokio objekto statybai, reikia žalios šviesos.“
„Geologinis paveldas… Mes juo didžiuojamės (įspūdingi gamtos paminklai, draustiniai, muziejinės ekspozicijos…), tačiau ar tai neblaško geologų dėmesio, kai reikia rūpintis gamtos ištekliais, telkinių eksploatavimo galimybėmis?“ – teiraujasi Valentinas Baltrūnas.
JONAS: „Geologija nėra vien iškasenos, inžinieriniai-geologiniai tyrimai, kai viskas atskiriama nuo pačios Žemės, jos gelmių istorijos. Geologija – mokslas apie Žemės istoriją. Suvokdami kaip susidarė vienokios ar kitokios uolienos galime jau pradėti ūkinę veiklą, susietą su naudingomis iškasenomis. Geologinio paveldo objektai būtent ir simbolizuoja įvykius, istoriją, kaip dvarai ar pilys simbolizuoja žmonių veiklos istoriją.“
GIEDRIUS: „Edukacija yra būtina. Ne vien vaikams.“
„Lietuvos geologijos tarnyba anksčiau buvo kaip ir Geologijos taryba, kuri buvo paleista. Ar tokia taryba, kurioje – specialistai ir iš kitų žinybų, būtų dabar reikalinga?“ – teiraujasi Valentinas Baltrūnas.
GIEDRIUS: „Neitin žinau apie tokią tarybą, nes tai buvo anksčiau. Nežinau, ar esant Lietuvos geologijos tarnybai kokia taryba (valdymui ar patarimams) dar tikrai reikalinga?
JONAS: „Geologija – labai specifinė sritis. Tad veiklos, darbų iš šalies niekas geriau neįvertins, nei patys geologai. Kita vertus, reikia savikontrolės, geologo etikos. Kai patys geologai sumano užduotį, kai ją vykdo ir patys viską vertina?.. Rezultatai (geologiniu ar moksliniu požiūriu) gali būti ginčytini. Tad reikia ir patarėjų iš šalies. Mūsų šalies Mokslų akademijoje tokių iš tikro esama. Tad tuo turėtų susidomėti ir Aplinkos ministerija, ypač kai imamasi visuomenėje rezonansą sukeliančių projektų.“
„Norint išgauti naudingas iškasenas reikia Lietuvos geologijos tarnybos leidimo. Kokia jo vertė, kai atsiranda institucijų, kurie savo valdose nieko neleidžia daryti. Gal viską reikia supaprastinti?“ – teiraujasi Valentinas Baltrūnas.
JONAS: „Su leidimais… galima nuklysti į lankas. Dėl teisinio nesusikalbėjimo. Kiek prie išžvalgytų išteklių galėtume prieiti, jei visi saugikliai veiktų?.. Nedaug kelių… Reikia diskutuoti, nes esama labai daug reguliuojančiųjų, prasideda teisminiai ginčai… Gal Lietuvos geologijos tarnyba turėtų priklausyti Ūkio ministerijai? Reikia aukso vidurio tarp išteklių gavybos, naudojimo ir aplinkos, gamtos apsaugos. Kai ši tarnyba buvo sukurta, buvo kaip ir savarankiška.“
GIEDRIUS: „Situacija ganėtinai liūdna – vieni leidžia ūkinę veiklą, kiti – draudžia. Neaiškios žaidimo taisyklės. Čia – politinis klausimas. Sprendimai dėl biurokratinių mechanizmų – ir Aplinkos ministerijai.“
„Esama informacijos, jog Lietuvoje yra 2700 nelegalių karjerų. Jiems atidaryti leidimai sunkiai gaunami, tad ir atsiranda… Kas čia turėtų viską tinkamai sukontroliuoti?“ – teiraujasi Valentinas Baltrūnas.
GIEDRIUS: „Ši tema man artima, nes man dirbant Lietuvos geologijos tarnyboje ėmėmės šios srities kontrolės. Pamenu, kaip Klaipėdos rajone tupėjome pasaloje ir laukėme nelegalų… Pričiumpame, byla – teisme. Prasideda ilgai užtrunkantys procesai. Kai kas užsitraukia ir baudžiamąją atsakomybę. Tuos nelegalius karjerus iššaukia, sakyčiau, ir konkurencinės sąlygos.
Šį skaudulį reikia įveikti. Juk turime patikimą informaciją, viskas kaip ir inventorizuota.“
JONAS: „Klausiausi dr. Jono Satkūno pranešimo apie pažeistas žemes, nelegalius karjerus. Įdomu, jog vakariečiai čia nustemba – to jų šalyse jau seniai nebebūna. Tad tokia relikvija, nelegalūs karjerai, kaip ir buvusio vadinamojo socializmo problema, kuri dar vis atsiveja… Valstybė savo nuosavybę turi deramai prižiūrėti.“
„Žiniasklaida teigia, jog gamtos išteklių turime dar vienam šimtui metų. Tad geologai gal galėtų kokį 50 metelių atostogauti?“ – teiraujasi Valentinas Baltrūnas.
JONAS: „Atostogos – gerai, tačiau… Pamenu, kai studijų laikais keliavome, vairuotojas mūsų ir klausia: „Būsite geologai, ar ką nors randate dar?“. Atsakome, jog nieko nerandame, nes, jei rastume naftos, iš darbų visus atleistume… Jei kiek rimčiau – išžvalgytieji naudingųjų išteklių telkiniai, realiai kalbant, ne visai išžvalgyti. Esama daug dar nežinomųjų – negalima pakenkti ir gamtinei aplinkai. O kur dar neišvalgytos teritorijos.“
GIEDRIUS: „Žemės gelmių įstatyme aiškiai rašoma: ištekliai turi būti apsaugoti. Ar tokia nuostata visada veikia? Tad čia esama nepaprastai daug veiklos. Ar Žemės gelmių kadastre esanti informacija yra patikima? Juk viskas keičiasi.“
Augusto Uktverio nuotraukos
